Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės I. B. ieškinio atsakovei T. D. (T. D.) dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. J., notarė I. M., priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. kovo 31 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti notarės I. M. ir trečiojo asmens V. J. procesinius statusus, sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nuosekliai ir aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą.

3. 2022 m. balandžio 15 d. ieškovė pateikė teismui pataisytą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį, nes nepašalinti teismo nustatyti ieškinio trūkumai.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš solidariai iš atsakovės T. D. ir trečiųjų asmenų V. J. ir notarės I. M. 39 999,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. kovo 31 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti notarės I. M. ir trečiojo asmens V. J. procesinius statusus; sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; nuosekliai ir aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą. 2022 m. balandžio 15 d. ieškovė pateikė teismui pataisytą ieškinį. 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu, teismas konstatavo, kad ieškovė nėra pašalinusi 2022 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytų procesinio dokumento trūkumų, todėl ieškinį atsisakė priimti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nedetalizavo, kokie ieškinio trūkumai nepašalinti. Ieškovė mano, jog ji pašalino teismo nurodytus ieškinio trūkumus: patikslino ieškinio reikalavimus (prašo priteisti iš atsakovės T. D. ir notarės I. M. 18 000 Eur piniginės kompensacijos; taip pat prašo priteisti iš atsakovės T. D. 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo); patikslino procesinius bylos šalių statusus, notarę I. M. įtraukdama atsakove, V. J. trečiuoju asmeniu; sumokėta žyminio mokesčio suma (920 Eur) atitinka ieškinyje reiškiamų reikalavimų sumą, įskaitant ir 50 Eur sumą už reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

10. Pirminiame ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl 39 999 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovės T. D. ir trečiųjų asmenų notarės I. M. ir V. J.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė V. J. ir notarei I. M. suteikė netinkamus procesinius statusus. Kadangi neturtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti ir iš šių asmenų, V. J. ir notarė I. M. į civilinę bylą įtrauktini ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikštų reikalavimų vertę, nustatė, jog ieškovė nesumokėjo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos: ieškovė pareiškė 39 999,00 Eur reikalavimą, už jį mokėtinas 1 100,00 Eur žyminis mokestis, 59,00 Eur žyminis mokestis mokėtinas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, ieškovė sumokėjo tik 920,00 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 239,00 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pataisytame ieškinyje ieškovės suformuluotus reikalavimus, matyti, jog, palyginus su pirminiu ieškiniu, ieškovė pakeitė reikalavimų turinį ir mastą: suformulavo reikalavimą dėl 18 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovių T. D. ir notarės I. M., taip pat reikalavimą dėl 11 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės T. D.. Vertinant, ar patikslintame ieškinyje ištaisyti teismo nurodyti trūkumai, pažymėtina, jog, pakeitusi ieškinio reikalavimus, ieškovė pakeitė šalių procesinius statusus: reikalavimai suformuluoti tiems asmenims, kurie ieškinyje nurodyti kaip atsakovai. Taigi laikytina, jog šis ieškinio trūkumas ištaisytas.

11. Pakeitus reikalavimų mastą, pasikeitė ir mokėtinas žyminio mokesčio dydis: pagal naujai suformuluotus reikalavimus apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis sudarytų 933 Eur ((11 000 Eur + 18 000 Eur) x 3 proc. + 63 Eur).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu ir infliacijos lygiu. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo ir piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Taigi indeksavimo tikslas – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad bus kompensuojamas žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2022 m. kovo 28 d. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2022 m. kovo mėn. indeksas sudaro 125,2 ir yra didesnis už 110, todėl CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas žyminio mokesčio dydis turi būti indeksuojamas. CPK 80 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Pritaikius vartojimo kainų indeksą, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtina suma sudarytų 63 Eur (50 Eur x 1,125). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas 59 Eur žyminis mokestis, pritaikė ne to ketvirčio vartojimo kainų indeksą.

13. Kaip nustatyta, ieškovė už ieškinį sumokėjo 920 Eur žyminio mokesčio, taigi iš esmės beveik visą už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Apeliacinės instancijos teismas nemano, jog toks minimalus žyminio mokesčio trūkumas galėtų būti kliūtis pradėti procesą, tačiau pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu neaiški, nes, kaip jau minėta, nutartyje nėra detalizuota, kokie ieškinio trūkumai nepašalinti.

14. Ieškovė teigia, jog pradiniame ieškinyje buvo pareiškusi prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu, o pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos dalykas – 2022 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, bet ne 2022 m. kovo 31 d. nutartis, kuria ieškovė įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovė nutarties, kuria buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, neskundė, todėl teismas jos pagrįstumo nevertins. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieškinyje ieškovė prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą nebereiškė, nes laikė, jog, atsižvelgiant į naujai suformuluotus reikalavimus, sumokėta visa žyminio mokesčio suma.

15. Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo taip pat nurodė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės (ieškinio pagrindas), kuriomis grindžiamas reikalavimas, išdėstytos painiai ir chaotiškai, neįmanoma suprasti, kokiu pagrindu ieškovė įrodinėja patirtos neturtinės žalos faktą ir įpareigojo ieškovę nuosekliai ir aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą.

16. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – kaip minėta, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

19. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai yra neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas, šie netikslumai sprendžiami ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) – dėl ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo netikslumų taip pat gali būti sprendžiama parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, pakeitė ieškinio reikalavimus, tačiau ieškinio pagrindo iš esmės, išskyrus nežymias korekcijas, nekeitė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio pagrindas turi būti suformuluotas taip, kad atitiktų ir pagrįstų pareikštus reikalavimus, kad iš ieškinio turinio tiek teismui, tiek šalims būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kad šalys galėtų pateikti savo atsikirtimus į ieškinį ir suformuluoti gynybinę poziciją, tačiau teisminės gynybos siekiančiai šaliai (šiuo atveju – ieškovei) teisė į ją neturėtų būti apribota pernelyg formaliais pagrindais.

21. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovė, vykdydama teismo nutarties pašalinti ieškinio trūkumus nurodymus, pateikė patikslintą, pakoreguotą ieškinį, tačiau iš teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nėra aiški teismo pozicija dėl to, kokie ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pernelyg formalia ir iš esmės nemotyvuota teismo nutartimi ieškovei buvo suvaržyta teisė pasinaudoti efektyvia ir veiksminga teismine gynyba.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio trūkumus, susijusius taip pat ir su nuosekliu ir aiškiu ieškinio pagrindo išdėstymu, neišaiškino ieškovei teisės, siekiant tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, suformuluoti ir pateikti ieškinį pagal jam Civilinio proceso kodekse keliamus reikalavimus, pasinaudoti privačia profesionalaus teisininko pagalba arba kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

23. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį (atkreiptinas dėmesys į nutarties rezoliucinės dalies formuluotės netikslumą – ieškinys, nepašalinus trūkumų, turėjo būti laikytas nepaduotu, o ne atsisakyta jį priimti (CPK 115 straipsnio 3 dalis)), nepagrįsta, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus nutartį, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.