Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. D., J. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą pagrindžia dokumentais: S. B. ir P. B. mirties liudijimų kopijomis, jų sutuoktuvių liudijimo kopija, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1446, Gyventojų registro išrašais, Trakų rajono 2-ojo notarų biuro pažyma, jog po S. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta, Notaro liudijimu, jog po P. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, Testamento kopija, Nekilnojamojo turto registro išrašais, Rūdiškių seniūnijos pažyma apie statinius.

Liudytojas V. I., kuris buvo Prano ir S. B. kaimynas, taip pat patvirtino, kad po S. B. mirties P. B. toliau gyveno ir rūpinosi namu bei žeme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra palikėjos S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2007-06-07, įrašo Nr. 264, ir jos sutuoktinio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2012-11-26, įrašo Nr. 437, anūkas (b.l. 5-11). Į bylą pateikti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1446, Gyventojų registro išrašai (b. l. 11-14), patvirtina, kad iki mirties S. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu P. B.. Kaip matyti iš pridedamos Trakų rajono 2-ojo notarų biuro 2016-05-30 pažymos Nr. 56, po S. B. mirties sutuoktinis P. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 15). Tačiau iš į bylą pateikto Trakų ra. 2-ojo notarų biuro 2013-01-30 liudijimo ir testamento (b.l. 16-17) matyti, kad po senelio P. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas A. B., testamentinis senelio P. B. įpėdinis. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų, 2009-12-07 Rūdiškių seniūnijos pažymos apie statinius Nr. AP-81 ir kitų pateiktų dokumentų (b.l. 18-30) matyti, jog palikėjos S. B. paveldimą turtą sudaro –186/745 dalys žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 23/90 dalys žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., ½ gyvenamojo pastato ir pagalbinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu teigė, kad po palikėjos S. B. mirties jos sutuoktinis P. B. priėmė ir valdė palikimą, t. y. valdė S. B. turtą kaip savo: gyveno, naudojosi ir rūpinosi pastatais, senelės asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino tiek suinteresuotieji asmenys byloje O. D. ir J. B., tiek liudytoju byloje apklaustas V. I..

Taigi, teismo vertinimu po palikėjos mirties jos sutuoktinis P. B. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjos sutuoktinis P. B. pradėjo palikėjos S. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjos sutuoktinio teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos S. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), jos sutuoktinis P. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo A. B. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradedamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.