Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutarimo K. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. R. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikus pakartotinį rašytinį prašymą „Dėl dokumentų pateikimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. G., bendrovės direktorius akcininko prašyme nurodytų bendrovės dokumentų ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo dienos nepateikė, bei Pareiškėjas negavo jokio motyvuoto bendrovės vadovo atsisakymo dėl dokumentų nepateikimo ir/ar dokumentų konfidencialumo pagrindimo. Šiais veiksmais K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatytas akcininko teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. K. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neigiama, kad K. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bei bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. G. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už <...> uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardinti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

7. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį K. G. patrauktas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, šios bendrovės akcininkui R. R. per įstatyme numatytą 7 dienų terminą nepateikė jo prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: 1) dokumentų, susijusių su įmonės komercine – ūkine veikla, įskaitant, bet neapsiribojant – sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis) su lizingo bendrovėmis, sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis) su automobilio (-ių) nuomos bendrovėmis, sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis) su automobilių servisais, sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis) su draudimo bendrovėmis, sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis) su telekomunikacijų ir IT bendrovėmis, sutartis (įskaitant visus atliktus mokėjimus pagal šias sutartis, o jei sutarties nėra mokėjimus be sutarties) su kuro tiekimo bendrovėmis ir pan.; 2) visų buhalterinių dokumentų, atspindinčių įmonės pavedimus ir gautas įmokas bei patirtas išlaidas, banko pavedimų išrašų, pavedimų valstybės institucijoms, susijusių su įmonės prievole mokėti mokesčius (SODRA, GPM, pelno mokesčiu ir pan.), išrašų ir pan.; 3) automobilio eksploatacijos tvarkos bei visų reikšmingų mokėjimų, susijusių su šio automobilio eksploatacija ir pan.; 4) visų sutarčių su kitais juridiniais ir/ar fiziniais asmenimis (sutartys su fiziniais asmenimis, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos teisės aktais gali būti nuasmenintos); 5) kitų įmonės veiklos dokumentų, turinčių esminės reikšmės įmonės veiklai bei Pareiškėjo, kaip akcininko, teisių ir teisėtų lūkesčių užtikrinimui (įgyvendinimui). Taigi, šioje byloje aktualus būtent vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymo numatytos informacijos akcininkui nepateikimas. Administracinio nusižengimo sudėties objektyvaus požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – ABĮ 18 straipsnyje.

8. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

9. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas R. R. 2018 m. spalio 26 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į minėtos įmonės vadovą K. G. prašydamas pateikti jam tam tikrus bendrovės dokumentus. Bendrovės direktorius per įstatyme numatytą laikotarpį prašomų dokumentų nepateikė bei aiškiai ir motyvuotai neišreiškė atsisakymo pateikti akcininkui R. R. prašomus dokumentus, t. y. į pateiktą akcininko prašymą apskritai neatsakė. Apeliantas yra įsitikinęs, kad reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad 2018 m. spalio 26 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduoti, apeliantą atšaukti iš užimamų pareigų nuo 2018 m. spalio 31 d., bei nuo 2018 m. lapkričio 1 d. bendrovės likvidatoriumi paskirti R. S.. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Pareiškėjas neįrodė, jog jo siųstas 2018 m. spalio 26 d. parašymas dėl dokumentų pateikimo bendrovei buvo įteiktas, kai apeliantas dar buvo bendrovės vadovu. Apeliantas nurodo, kad apie Pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. prašymą sužinojo tik 2018 m. lapkričio mėnesio iš bendrovės likvidatoriaus, kai jau nebuvo bendrovės vadovu, todėl Pareiškėjo prašomus bendrovės dokumentus turėjo pateikti ne apeliantas, o likvidatorius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. pakartotinį prašymą išsiuntė tą pačią dieną trimis skirtingais elektroninio pašto adresais, t. y. į bendrovės oficialų paštą (duomenys neskelbtini) ir du į asmeninius įmonės vadovo elektroninio pašto adresus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad Pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. prašymo siuntimas į apelianto asmeninį elektroninį paštą laikytinas netinkamu akcininko kreipimusi į bendrovę dėl informacijos pateikimo. Nagrinėjamu atveju bendrovei jos veiklos vietoje nebuvo galima įteikti registruoto laiško, nes, ką nurodė ir pats apeliantas, bendrovė realiai jokios veiklos nevykdė, o vadovas gyvena JAV, todėl akcininkas 2018 m. spalio 26 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo siuntė bendrovės oficialiu el. pašto adresu, bei papildomai asmeniškai įmonės vadovui jo asmeniniais el. pašto adresais. Tai rodo, kad Pareiškėjas tiesiogiai kreipėsi į bendrovę, bei ėmėsi ir kitų papildomų veiksmų siekdamas užsitikrinti, jog jo 2018 m. spalio 26 d. prašymas pasiektų įmonės vadovą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo R. R. ir apelianto K. G. buvo nusistovėjusi praktika klausimais, susijusiais su jų valdomomis įmonėmis, susirašinėti naudojantis asmeniniais el. pašto adresais. Visa tai rodo, kad Pareiškėjas tinkamai kreipėsi į apeliantą su 2018 m. spalio 26 d. prašymu dėl dokumentų pateikimo.

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad Pareiškėjas neįrodė, jog jo siųsti elektroniniai laiškai su 2018 m. spalio 26 d. prašymu buvo įteikti bendrovei tuo metu, kai apeliantas dar buvo bendrovės vadovu. Iš Pareiškėjo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų el. laiškų aiškiai matyti, jog apeliantas 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. spalio 29 d. naudojosi vienu iš asmeninių el. paštu ((duomenys neskelbtini)), o tai rodo, jog apeliantas turėjo matyti ir Pareiškėjo siųstą 2018 m. spalio 26 d. el. laišką su prašymu dėl dokumentų pateikimo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta bendrovę likviduoti nuo 2018 m. lapkričio 1 d., likvidatoriumi paskirti R. S., o bendrovės direktorių K. G. atleisti iš pareigų nuo 2018 m. spalio 31 d. Taigi, apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dar buvo iki 2018 m. spalio 31 d., todėl iki pat savo atleidimo turėjo vykdyti savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, o tame tarpe ir tikrinti įmonės el. paštą. Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantas Pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimo gavo dar eidamas įmonės vadovo pareigas.

13. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog apeliantas likvidatoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto prisijungimą perdavė tik apie 2018 m. lapkričio mėnesio vidurį, o visus bendrovės dokumentus tik 2019 m. sausio 4 d. Iki šios datos visi bendrovės dokumentai buvo pas apeliantą K. G.. Dėl to aplinkybė, kad apeliantas iš bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas dar nepasibaigus ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytam 7 dienų terminui, nešalina jo atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą. Kadangi apeliantas K. G. po jo atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų dar net du mėnesius savo žinioje turėjo įmonės dokumentus, todėl konstatuotina, kad jis turėjo visas galimybes per 7 dienų terminą pateikti Pareiškėjui R. R. jo prašomus bendrovės dokumentus arba bent jau motyvuotai atsisakyti juos pateikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Be to, jau ir anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40/2018 nurodyta, jog nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Šiuo atveju, per įstatyme numatytą terminą nepateikdamas informacijos, K. G. neįvykdė jam ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

14. Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka proceso dalyviai pateikė papildomų dokumentų, tačiau ištyrus dokumentų turinį, aplinkybių, kurios keistų pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo esmę, nenustatyta.

15. Apibendrinus visa, kas ankščiau išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju K. G., per įstatyme numatytą terminą nesuteikdamas galimybės susipažinti su akcininko prašomais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir nepateikdamas jokio atsisakymo pateikti prašomus dokumentus, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. R. neturtines teises. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad K. G. nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Dėl šių priežasčių Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

16. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103–106 straipsniai. Nagrinėjamu atveju, atsiliepimu į apeliacinį skundą, Pareiškėjo R. R. atstovė advokatė R. S. prašo pripažinti Pareiškėjo patirtas išlaidas advokato (500 Eur) ir vertėjo (43 Eur) paslaugoms apmokėti, kaip proceso išlaidas ir priteisti jas iš apelianto K. G.. Pareiškėjo R. R. atstovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. 2019 m. kovo 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2019/05, 2019 m. kovo 21 d. lėšų pervedimo nurodymą, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. SR-18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš K. G. (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 543 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus) proceso išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.