Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-06-17 nutarimo Nr. 64NT-63871112-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas V. A. skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. V. 2016-06-07 nutarimą Nr.64NT-6387112-16 medžiagoje Nr.64-G-16949, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Marijampolės AVPK Jurbarko PK VP patrulių būrio darbuotojų A. B. ir D. T. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir paskirti A. B. bei D. T. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už melagingų parodymų teikimą teismui administracinių teisės pažeidimų bylose.

2016-08-18 nutartimi skundo davėjui V. A. nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Nurodyta, kad kartu su skundu nepateikti įrodymai patvirtinantys aplinkybių, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Prašymas dalyje dėl termino atnaujinimo skundui paduoti tenkintinas, nes 2016-08-26 teismui pateikti papildomi dokumentai. Iš pateikto voko kopijos (b. l. 49) matyti, kad 2016-06-17 nutarimą 64NT-6387112-16 nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną V. A. gavo 2016-07-22, tai paneigiančių aplinkybių teisme nenustatyta, todėl laikytina, kad terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. A. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., Marijampolės VPK Jurbarko PK VP Patrulių būrio darbuotojų A. B. ir D. T. atžvilgiu, dėl to, kad šie administracinio teisės pažeidimų bylose davė melagingus parodymus. 2016-03-22 Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja R. S. išnagrinėjo medžiagą, reg. Nr. M-1-01-16977-16, pagal V. A. skundą ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. M. 2016-04-22 nutarimu patenkinti skundą iš dalies tenkino V. A. skundą iš dalies ir paliko galioti 2016-03-22 Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. S. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o medžiagą Nr. M-1-01-16977-16, perdavė Marijampolės apskrities VPK spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. V. 2016-06-17 nutarimu Nr. 64NT-6387112-16 administracinio teisės pažeidimo teiseną A. B. ir D. T. atžvilgiu, nutraukė.

Skundo davėjas V. A. skunde nurodė, kad policijos pareigūnų D. T. ir A. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje, esmė buvo ta, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.3.-92-714/2015 ir Nr. II-9-523/2015 jie teisme teikė priešingus parodymus apie tas pačias svarbias įvykio aplinkybes ir tie parodymai nulėmė iš dalies pagrįsto teismo nutarimo jo atžvilgiu priėmimą. Minėti pareigūnai 2015-01-05 tarnybiniuose pranešimuose Jurbarko PK viršininkui ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūrai teigė, kad V. A. priklausantį automobilį „Audi A4“ Tamošių kaimo ribose stabdė 2015-01-05, apie 21 val. 51 min., taip kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, t. y. kad D. T. įjungė tarnybinio automobilio specialius šviesos ir garso signalus, o A. B. išlipęs iš automobilio stabdė mojuodamas šviesą atspindinčia lazdele, tačiau jis nesureagavo į teisėtus jų veiksmus ir nesustojo. Todėl jam V. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos). Iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir savo tarnybiniuose pranešimuose šie pareigūnai teikė Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjant jo ir D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3.-92-714/2015. Tačiau kitoje Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-9-523/2015 (kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas E. D.) pareigūnas D. T. nurodė, kad nusprendus sustabdyti jo vairuojamą automobilį A. B. nebuvo išlipęs iš automobilio (nestabdė lazdele), t. y. neatliko automobilio stabdymo veiksmo, kad vairuotojui būtų aiškūs policijos pareigūno veiksmai ir ketinimai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3.-92-714/2015 abu policijos pareigūnai teismui teikė melagingus parodymus siekdami naudingo bylos išnagrinėjimo rezultato, o antrosios bylos nagrinėjimo metu A. B. toliau teismui teikė tuos pačius melagingus parodymus. Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnai byloje, kurioje jis buvo patrauktas pagal ATPK 130 str. 1 d., teikė teismui tokią įvykio versiją, kad jis būtų nubaustas, o kitoje byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas E. D. dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, D. T. patvirtino, kad kolega iš tarnybinio automobilio išlipęs nebuvo ir specialia šviečiančia lazdele nestabdė, t. y. jie neatliko stabdymo taip, kaip to reikalauja teisės aktai, nes šioje byloje tai buvo neaktualu. Šių melagingų parodymų pagrindu jis buvo nubaustas nepagrįstai, neteko teisės vairuoti automobilį ir buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda. Kadangi minėti pareigūnai pasielgė nesąžiningai, todėl jie turi būti nubausti.

Bylos nagrinėjimo metu skundo davėjas V. A. nurodė, kad 2015-01-15 važiuojant iš medžioklės Tamošių kaime jį stabdė policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. Jis sustojo. Pareigūnai atbuline eiga privažiavo prie jo automobilio. Jis prasilenkiant su pareigūnų automobiliu pamatė švyturėlius. Jis dar suabejojo ar tai jį stabdo, sustojo už 50 metrų. Prie automobilio priėjo pareigūnas B. Kad skiriasi pareigūno T. parodymai jis sužinojo iš D., kurio byloje pareigūnai pripažino, kad jį stabdė neišlipę iš automobilio. Prašo pripažinti pareigūnus kaltais, kadangi jis neprivalėjo sustoti (b. l. 62).

Skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-08-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teises pažeidimo byloje Nr. A2.3.-92-714/2015 skundo davėjas V. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) ir ATPK 85 str. 7 d. (teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas) ir D. B. pripažintas kaltus padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d. (teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas). Minėtu nutarimu V. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 900,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams ir teisės medžioti atėmimu trejiems metams bei transporto priemonės konfiskavimu. Šios bylos nagrinėjimo metu liudytojais buvo apklausti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko PK pareigūnai D. T. ir A. B., kurie 2015-07-28 vykusio posėdžio metu (b. l. 27-30) parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu pagal grafiką ir važiuojant ties Tamošių kaimu pastebėjo nuo Veliuonos miestelio pusės atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo lėtai ir iš jo sklido šviesa. Automobilis buvo stabdomas švyturėliais ir lazdele. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu lėtai artėjo prie matomo automobilio, o šis važiavo prieš juos. D. T. iš toli įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, kad būtų matyti. A. B. išlipo iš automobilio stabdyti likus apie 30 metrų, tačiau automobilis nestojo.

Taip pat Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita administracinė byla Nr. II-9-523/2015, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kitas su V. A. automobilyje važiavę asmuo E. D.. Bylos nagrinėjimo metu, 2015-02-26 vykusiame posėdyje taip pat buvo apklausti pareigūnai D. T. ir A. B.. Posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad įvykio dienos negali tiksliai prisiminti, jis kartu su kolega D. T. važiavo Tamošių kaimo ribose ir pastebėjo lėtai važiuojantį automobilį iš kurio keistai sklido šviesa. Jis išlipo iš automobilio stabdyti, tačiau automobilis pravažiavo, tada jis įsėdo atgal į automobilį. Vairavo D. T. (2015 m. vasario 26 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. II-9-523/2015 garso įrašas 43 min. - 54 min. 15 sek.) To pačio posėdžio metu liudytojas D. T. parodė, kad įvykio dieną (tikslaus laiko neprisiminė) patruliavo kartu su kolega A. B.. Važiuojant pamatė automobilį, šviesos šaltinis sklido į laukus. Automobilis sukėlė įtarimą, todėl nutarė jį patikrinti. Stabdė automobilį švyturėliais, A. B. net nelipo. Automobilis nestojo. Jis važiavo atbuline eiga, užfiksavo automobilio numerius (2015 m. vasario 26 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. II-9-523/2015 garso įrašas 54 min. 37 sek. – 58 min. 40 sek.).

Skundo davėjas V. A. skunde neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nurodo, kad jis pastebėjo policijos automobilio specialųjį šviesos signalą tik tuo metu kai jo vairuojamas automobilis susilygino su policijos automobiliu, lėtai važiavusiu priešingoje kelio pusėje, o ant kelio nestovėjo joks žmogus. Supratęs, kad galbūt tai jo stabdomas automobilis jis sustojo maždaug už 50 metrų. Jis sustojo taip ir nesupratęs ar jo stabdomas automobilis, nes ant kelio nematė jokio uniformuoto pareigūno, kuris automobilį būtų stabdęs specialia šviesą atspindinčia lazdele ar skrituliu. Sustojęs palaukė kol automobilis privažiuos atbuline eiga. Bėgti neketino, nes nesijautė padaręs kokį nors teisės pažeidimą.

Nors skundo davėjas ir nurodo, kad jis nesijautė padaręs kokį nors teisės pažeidimą, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų neginčijamai matyti, kad V. A. ir kartu automobilyje su juo važiavę asmenys D. B., bei E. D. (kurio atžvilgiu išnagrinėta byla Nr. II-9-523/2015) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, o V. A. (tą dieną vairavęs automobilį) patrauktas ir dėl reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Visi šie asmenys buvo pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d. ir jiems paskirtos administracinės nuobaudos.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-92-714/2015 buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs D. B. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, konstatavo, kad „V. A. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo policijos pareigūnų A. B. ir D. T. tarnybiniai parnešimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu jų duoti parodymai <...>“, „liudytojai nuosekliai ir aiškiai nurodė, kad pamatę iš priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės sklindančią šviesą, patruliai priėmė sprendimą stabdyti V. A. vairuojamą transporto priemonę. Liudytojo D. T. teigimu pirmiausia buvo įjungti švyturėliai, po to pareigūnas A. B., išlipęs iš tarnybinio automobilio stabdė „AUDI A4 AVANT“, tačiau ši nestojo, todėl pareigūnams teko vytis pro juos pravažiavusį automobilį. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B.. Pareigūnų veikoje nebuvo nustatyta patrulių veiklos taisyklių pažeidimo, jų parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kai buvo surašyti tarnybiniai protokolai. Atsižvelgiant į automobilio stabdymo aplinkybes, kad tame kelyje daugiau transporto priemonių nebuvo, V. A. turėjo suprasti, kad jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma ir privalėjo sustoti, tačiau jis to nepadarė“ (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje ATP-965-485/2015).

Aiškinant ATPK 187² straipsnio dispoziciją kartu su ATPK 276 straipsniu (Liudytojas), darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Liudytojas A. B. 2015-02-26 posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-9-523/2015, būdamas įspėtu už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jis buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio stabdyti V. A. vairuojamą automobilį, o D. T., taip pat būdamas įspėtu už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad A. B. stabdyti iš automobilio nebuvo išlipęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnai liudytojais bylose apklausiami labai dažnai, nuo įvykių būna praėję nemažai laiko, todėl natūralu, kad visų detalių jie tiksliai gali ir neprisiminti. Šiuo atveju liudytojų parodymuose esantys nesutapimai vertintini kaip apsirikimas, kuris neturėjo lemiamos reikšmės V. A. administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad priešpriešiais atvažiuojančio V. A. automobilis buvo stabdomas įjungus tarnybinio automobilio specialųjį šviesos signalą, tačiau automobilis nestojo, sustojo vėliau, o pareigūnai matė kaip iš automobilio bėga žmogus. Teismas negali sutikti su skunde nurodytu V. A. argumentu, kad pareigūnai nevykdė stabdymo taip, kaip to reikalauja teisės aktai ir, kad jis neprivalėjo sustoti. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltė, todėl nustatytina ne tik tai, ar policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Pats skundo davėjas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad su įjungtais švyturėliais jo automobilį stabdė pareigūnai. Jis suabejojo ar stabdomas jo vairuojamas automobilis ir sustojo už 50 metrų.

Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje ATP-965-485/2015). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai D. T. ir A. B. būtų suinteresuoti tokia bylos baigtimi, jog A. A. nepagrįstai būtų nubaustas ar dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti jį apkalbėti. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai tyčia, suvokiant, kad jų parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė, būtų davę tokius parodymus.

Remiantis šiais argumentais teismas daro išvadą, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-06-17 nutarimas Nr. 64NT-63871112-16, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena A. B. ir D. T. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-06-17 nutarimą Nr. 64NT-63871112-16 nepakeistą ir V. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.