Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo D. B. ir V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis D. T. surašė V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. padarymo, nes V. A. 2015-01-05 21.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas policijos pareigūnų, nestojo ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vyriausias specialistas A. P. 2015-01-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. A. pagal ATPK 85 str. 7 str., už tai kad jis 2015-01-05 21.50 val. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu su D. B. neteisėtai – neturėdami medžioklės lapo, draudžiamu būdu medžiojo iš judančios transporto priemonės - automobilio „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. A., apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniu šviesos šaltiniu, tai yra šviečiant iš transporto priemonės salono prožektoriumi, primontuotu prie D. B. graižtvinio šautuvo SAVAGE AXIS, REM223 Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir duslintuvu, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklių) 58.5.5, 58.5.8, 58.15 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vyriausias specialistas A. P. 2015-01-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. pagal ATPK 85 str. 7 str., už tai kad jis būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės girtumas) 2015-01-05 21.50 val. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu su V. A. neteisėtai – neturėdami medžioklės lapo, draudžiamu būdu medžiojo iš judančios transporto priemonės - automobilio „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. A., apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniu šviesos šaltiniu, tai yra šviečiant iš transporto priemonės salono prožektoriumi, primontuotu prie D. B. graižtvinio šautuvo SAVAGE AXIS, REM223 Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir duslintuvu, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.1, 58.3, 58.5, 58.5.5, 58.5.8, 58.15 punktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad net ir pripažinus, kad apeliantas turi reaguoti į šviesos signalus, vis tik reikia pripažinti, kad sustoti jis privalėjo tik po tinkamo tokių priemonių taikymo (jau minėta straipsnio pastaba ir instrukcija nurodo - šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turėjo įvertinti tai, kad apeliantas sustojo įmanomai mažiausiu atstumu, įvertinęs tamsų paros metą, slidžią kelio dangą ir siekdamas nesukelti pavojaus nei savo nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nors tokią galimybę turėjo, neslėpė jokio galimo pažeidimo. Akivaizdu, kad šiuo atveju, teismas nenustatė apelianto tyčios, t.y. tikslo nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų, kadangi jis pakluso jų reikalavimui ir sustojo.

Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 280 str. nuostatas, numatančias, kad teismas privalo nustatyti, ar teisingai surašytas – protokolas, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. byloje turi būti pateikti įrodymai, turintys reikšmės aplinkybėms byloje nustatyti, tačiau apylinkės teismas negrąžino bylos medžiagos institucijai ir pats ėmėsi šalinti pastebėtus trūkumus, tačiau tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad teismui nekėlė abejonių policijos darbuotojų veiksmai, kuomet įvykis nebuvo fiksuojamas specialiomis techninėmis, policijos transporte esančiomis ir kažkodėl neveikusiomis Vieningos pajėgų valdymo sistemos priemonėmis. Apelianto nuomone atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad nėra jo kaltės bei trūksta pažeidimą patvirtinančių įrodymų, taip pat dėl padarytų klaidų aiškinant taikytinas teisės normas bei netinkamai vertinant bylos įrodymus, 2015 rugpjūčio 12 d. nutarimas turėtų būti naikintinas kaip neteisėtas ir administracinė byla nutraukta.

Atsiliepimais į apeliantų skundus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo V. A. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

V. A. ir D. B. apeliaciniai skundai atmestini.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. A. ir D. B. yra pagrįstai nubausti pagal ATPK 85 str. 7 dalį už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, o V. A. ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, jų kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, kad V. A. ir D. B. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 85 str. 7 d. pažeidimo

Skundus nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje V. A. D. B. kaltė, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 7 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir vertindami juos savo naudai, nėra pagrindas keisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą jų skunduose nurodytais argumentais.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. B. ir V. A. kaltę, padarius jiems inkriminuojamus pažeidimus (ATPK 85 str. 7 d.), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, o pareigūnai, fiksavę teisės pažeidimą, nesurinko pakankamų įrodymų jų kaltei pagrįsti, atmetami.

Administracinio teisės pažeidimo protokolai, policijos pareigūnų D. T. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinimuose, G. A. paaiškinimuose, aplinkos apsaugos pareigūnų A. P. ir A. B. paaiškinimuose, daiktų paėmimo akte, įvykio vietos schemose, medžioklės lapo kopijoje, fotolentelėse, asmens blaivumo nustatymo pažymoje nustatyti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai laikė įrodymais, taip pat paties D. B. paaiškinimai, iš dalies V. A., E. D., G. A. ir aplinkos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimai sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad D. B. ir V. A. padarė ATPK 85 str. 7 d. numatytus pažeidimus.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo D. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d. už Medžioklės taisyklių 58.2.1, 58.3, 58.5, 58.5.5, 58.5.8., 58.15 punktų pažeidimus.

Medžioklės taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais)) 58.2.1. punktu draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; 58.3. punktu draudžiama medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau); 58.5. punktu draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais) (58.5.5. punktas) bei šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais (58.5.8 p); 58.15 p. draudžiama medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejį, kai medžiojami šernai tykojant). Tokie pažeidimai laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais (74.1. punktas).

Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu (ATPK 85 str. 7 d.).

Apeliaciniame skunde D. B. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ATPK 85 str. 7 d. Jis neginčija, kad nebuvo ginklo įdėjęs į dėklą, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklės, taip pat, kad medžioklės metu buvo neblaivus, tačiau jo manymu, šie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 194 str. 1 d. Tuo tarpu V. A. savo apeliacinius skundu taip pat nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ATPK 85 str. 7 d. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jo automobilio vairavimą, kuriame sėdėjo D. B. ir galimai neteisėtai medžiojo pro langą iškišęs ginklą ir pasišviesdamas, vertino kaip medžioklės veiksmą. Apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad V. A. neturėjo išankstinio susitarimo neteisėtai medžioti su D. B., be to nesprendė ir neanalizavo, kokia kaltės forma veikė V. A.

Nors apeliantai nepripažįsta padarę ATPK 85 str. 7 d. pažeidimų, tačiau susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, akivaizdu, kad jų kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų (medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklės dalyvių paaiškinimai), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų (medžioklės vadovo G. A.) nustatyta, kad 2015-01-05 medžiotojai buvo sutarę medžioti (tykoti žvėrių bokšteliuose) iki 21.00 val. Medžiotojui D. B. išlipus iš bokštelio medžioklė turėjo būti baigta. Taigi, 2015-01-05 po 21 val. pasibaigus medžioklei (pabaigą paskelbė medžioklės vadovas G. A.) D. B. neturėjo teisės būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir medžioti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete. Tuo tarpu nustatyta, kad apeliantas D. B., jau pasibaigus teisėtai medžioklei, po 21 val., pro automobilio (kurį vairavo V. A.) langą švietė prožektoriumi, pritvirtintu ant užtaisyto medžioklinio šautuvo į laukus, esančius medžiotojų būrelio plote „(duomenys neskelbtini)". Tokie apelianto veiksmai atitinka viena iš alternatyvių medžiojimo veiksmų - gyvūnų sekimą, t.y. jis medžiojo iš transporto priemonės ir medžiojo šviečiant iš transporto priemonės dirbtiniais šviesos šaltiniais. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais: liudytojų policijos patrulių D. T. ir A. B. parodymais, V. A., E. D., D. B. paaiškinimais, E. M., G. A. paaiškinimais, patrulių D. T. ir A. B. paaiškinimais, aplinkos apsaugos pareigūnų A. P., A. B. tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, neetatinio inspektoriaus V. K. paaiškinimu, daiktų paėmimo aktu, medžioklės lapo kopija, įvykio vietos schema, fotolentelėmis. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad iš savo tarnybinio automobilio matė, kaip iš priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne išilgai kelio, o į šalia kelio esančio laukus ir mišką sklido šviesa, o sustabdžius transporto priemonę, D. B. nuo policijos pareigūnų bandė pabėgti, automobilio priekinių keleivio durų stiklas buvo atitrauktas, ginklas buvo užtaisytas, su šoviniais, dirbtinės šviesos šaltinis sujungtas su energijos šaltiniu D. B. striukės kišenėje. Taigi, atsižvelgiant į šiuos įrodymus apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buvo medžiojama iš automobilio, kai vienas asmuo (V. A.) vairuoja transporto priemonę, kitas (D. B.) taikosi ginklu į gyvūnus. Nors apeliantas V. A. teigia, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotas neteisėtas medžiojimas, kai jis tuo tarpu tik vairavo automobilį ir nebuvo iš anksto susitaręs su D. B. dėl medžioklės, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad pagal medžioklės įstatymą medžiojimas nėra siejamas vien tik su gyvūnų nušovimu, bet apima ir kitus veiksmus, todėl šiuo atveju tai, kad V. A. vairavo automobilį, o D. B. pro automobilio langą švietė prožektoriumi, pritvirtintu ant užtaisyto šautuvo į laukus, esančius medžioklės būrelio plote „(duomenys neskelbtini)“, tokie veiksmai pagrįstai pripažintini kaip alternatyvus medžiojimo veiksmas - gyvūnų sekimas.

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad įrodymai byloje surinkti tinkamai bei užfiksuoti laikantis ATPK reikalavimų, apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių ir principų nepažeidė ir D. B. bei V. A. veiksmus teisėtai bei pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 85 str. 7 d. Teisinio pagrindo D. B. veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 194 str. 1 d. nėra, kaip ir nėra pagrindo V. A. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Įvertinus išdėstytus duomenis, konstatuotina, jog T. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta visiškai, o byloje esantys įrodymai yra pakankami tokiai išvadai. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam T. P. veikų kvalifikavimui bei kitas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo

Apeliantas neigia padaręs ATPK str. 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog nebuvo nustatyta jo veiksmuose tyčia, nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis nepakluso policijos pareigūnų nurodymui sustoti. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai, neobjektyviai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik policininkų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, jis paklauso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir sustojo, tačiau dėl tamsaus paros meto ir slidžios kelio dangos, negalėjo sustoti tuojau pat, kadangi automobilis pradėjo slysti, todėl sustojo už kokių 50 metrų. Tokie skundo teiginiai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, kad būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas dalyje dėl V. A. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. A. savo veiksmais padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Tai, kad V. A. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo policijos pareigūnų A. B. ir D. T. tarnybiniai parnešimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu jų duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat kiti bylos duomenys. Visi šie liudytojai nuosekliai ir aiškiai nurodė, kad pamatę iš priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės sklindančią šviesą, patruliai priėmė sprendimą stabdyti V. A. vairuojamą transporto priemonę. Liudytojo D. T. teigimu pirmiausia buvo įjungti švyturėliai, po to pareigūnas A. B., išlipęs iš tarnybinio automobilio stabdė „AUDI A4 AVANT“, tačiau ši nestojo, todėl pareigūnams teko vytis pro juos pravažiavusį automobilį. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B.. Pareigūnų veikoje nebuvo nustatyta patrulių veiklos taisyklių pažeidimo, jų parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kai buvo surašyti tarnybiniai protokolai. Atsižvelgiant į automobilio stabdymo aplinkybes, kad tame kelyje daugiau transporto priemonių nebuvo, V. A. turėjo suprasti, kad jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma ir privalėjo sustoti, tačiau jis to nepadarė.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos laikomasi ir nacionalinių teismų praktikoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymu) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. A. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.