Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja 2016 m. birželio 7 d. nutarimu medžiagoje Nr.64-G-16949, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Marijampolės AVPK Jurbarko PK VP patrulių būrio darbuotojų A. B. ir D. T. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir paskirti A. B. bei D. T. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą teismui administracinių teisės pažeidimų bylose. Šį nutarimą V. A. apskundė apylinkės teismui.2016 m. spalio 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas nutartimi V. A. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta pagrįstai. V. A. skundžia šią apylinkės teismo nutartį ir prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismeSkunde nurodo, kad apylinkės teismas neištaisė tyrėjos padarytų klaidų priimant 2016 m. birželio 7 d. nutarimą. Teismas tendencingai vertino pateiktus duomenis bei nevertino to fakto, kad liudytojai policijos pareigūnai pirmą kartą buvo apklausti apie aplinkybes, susijusias su jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimu, praėjus neilgam laiko tarpui, nagrinėjant E. D. administracinio teisės pažeidimo bylą. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, 2015 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu policijos pareigūnų melagingų parodymu pagrindu jis buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas D. T. 2015 m. vasario 26 d. liudydamas apie įvykio aplinkybes sakė tiesą, kad jo kolega A. B. iš tarnybinio automobilio nebuvo išlipęs ir V. A. automobilio nestabdė, nors anksčiau – 2015 m. sausio 5 d. savo tarnybiniame pranešime nurodė ir vėliau 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje teigė, kad A. B. buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio ir automobilį stabdė šviečiančia lazdele. Anot apelianto A. B. melavo visais atvejais. Tokie policijos pareigūnų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes rodo ne ką kitą, o tai, jog jie melavo tyčia ir teismas, tendencingai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nenustatė tokios svarbios aplinkybės. Minėtos aplinkybės nulėmė būtent, tai, jog jis buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas griežta pinigine bauda ir ilgam laiko tarpui neteko teisės vairuoti transporto priemones. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas atliekantis viršininko funkcijas atsiliepime prašo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiame kontekste pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui V. A. tvirtina, jog policijos pareigūnai D. T. ir A. B. būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, davė melagingus parodymus, ko pasekoje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nutaustas. Iš byloje esančių duomenų bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu V. A. buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 85 straipsnio 7 dalyje. Teismas priimdamas minėtą nutarimą be kitų įrodymų rėmėsi ir liudytojų D. T. ir A. B. parodymais, su kuriais nesutinka apeliantas. Tačiau pažymima, kad V. A. minėtą apylinkės teismo nutarimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, kuris 2015 m. spalio 21 d. nutarimu konstatavęs, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, V. A. apeliacinį skundą atmetė. Analogiška situacija yra ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-9-523/2015, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas E. D. Iš to seka, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomas visoms institucijoms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs skundo argumentus, byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad vyresnioji tyrėja teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį keisti ar naikinti teismui nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad V. A. skunde apygardos teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį. ATPK 302¹² straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau grąžinti bylą apylinkės teismui galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą apylinkės teismui, nėra jokio pagrindo, byloje ištirti ir įvertinti visi įrodymai, nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.