Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovui advokatui I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPPS.LT“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė prieštaravimuose nurodytą poziciją, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. sausio 9 d. raštas rašytas dar Utenos miškų urėdijos, kuriai jokių įsiskolinimų atsakovė neturėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) teritorinių urėdijų išregistravimas iš Juridinių asmenų registro turėjo įvykti per 6 darbo dienas nuo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre, tai yra nuo 2018 m. sausio 8 d. Todėl 2018 m. sausio 9 d. Utenos miškų urėdija dar veikė kaip atskiras juridinis vienetas. Be to, telefonu buvo bendrauta su urėdijos specialistu, kuris paaiškino, kad yra toks nurodymas, kad perkant medieną iš pradžių turi būti atliktas avansinis mokėjimas ir tik po to pasiimama mediena. Tokiu būdu buvo vienašališkai pakeistos sutarties sąlygos ir atsakovė, būdamas privatus juridinis asmuo, nieko negalėjo padaryti. Nurodė, kad sutartis sudaryta tarp atsakovės ir Utenos miškų urėdijos, todėl reikšmę jai turėtų tik jei būtų įsiskolinimas Utenos urėdijai, kurio nebuvo. Atsakovė buvo skolinga keliems regioniniams padaliniams, bet jie nesusiję su 2017 m. lapkričio 13 d. sutartimi ir naujas juridinis asmuo negalėjo primesti naujų sutarties sąlygų.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Priėmęs prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka negali būti keliami nauji reikalavimai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Priimdamas preliminarų teismo sprendimą teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog Valstybės įmonė Utenos miškų urėdija (dabar Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) ir UAB „UPPS.LT“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė Apvaliosios medienos trumpalaikę pirkimo-padavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią VĮ Utenos miškų urėdija įsipareigojo patiekti apvaliąją medieną, o atsakovas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo priimti medieną ir per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo dokumentų išrašymo dienos sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – paruošė ir pasiūlė atsakovei nupirkti medieną, o atsakovė per nustatytą terminą medienos nenupirko, todėl privalo mokėti Sutarties 6.2 punkte numatyto dydžio baudą – 10 procentų nuo neįvykdytos sutarties dalies vertės, kuri sudaro 722,50 EUR.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovei, kuri po reorganizavimo perėmė vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas, vienašališkai pakeitus sutarties sąlygą dėl apmokėjimo, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir ji privalo mokėti sutartyje nurodyto dydžio baudą už sutarties nevykdymą.

Dėl šalių sutartinių teisinių santykių.

Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pagal nurodytą teismų praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovė ir VĮ Utenos miškų urėdija, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė ieškovė, sudarė Apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartį, kuri galiojo nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo gavus pranešimą apie paruoštą medienos kiekį per 5 darbo dienas ją priimti ir per 15 kalendorines dienas po pardavimo dokumentų išrašymo už ją sumokėti. Išankstinių mokėjimų už medieną atvejai sutartyje numatyti nebuvo. Ieškovė 2018 m. sausio 9 d. raštu informavo atsakovę apie paruoštą medienos kiekį, tačiau pareikalavo iš pradžių sumokėti pinigus, o po to atvykti nupirkti medienos kiekį. 2018 m. sausio 18 d. raštu atsakovė buvo informuota apie tai, kad jai sustabdytas produkcijos tiekimas ir tuo pačiu ji buvo informuota apie tai, jog jai paruoštas medienos kiekis, kurį ji turi atvykti nupirkti prieš tai sumokėjusi įsiskolinimus, susidariusius visuose ieškovės regioniniuose padaliniuose (iki reorganizacijos – atskirose miškų urėdijose). Atsakovės atstovai pasiūlytos medienos pirkti neatvyko. Kadangi sutartimi avansinis mokėjimas už medieną nebuvo nustatytas, atsakovės nuomone jai nekyla pareiga mokėti sutartyje numatytą baudą, nes ieškovė neturėjo teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. 2 dalis numato, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusio šalies naudai.

Šiuo atveju Sutartis sudaryta tarp valstybinės įmonės ir privataus juridinio asmens, todėl konstatuotina, kad sąlygas pasiūliusi šalis yra valstybinė įmonė. Pažymėtina, kad sutartis sudaryta su Valstybės įmone Utenos miškų urėdija dėl medienos pirkimo būtent iš šios urėdijos. Šalys neginčijo, kad iki reorganizavimo su atskiromis urėdijomis buvo sudaromos atskiros sutartys. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų valstybės įmonių reorganizavimo sąlygų aprašo 20 punktu reorganizavime dalyvaujančių įmonių teisės ir pareigos pagal sudarytus sandorius, taip pat sudaryti sandoriai dėl reorganizavimo nepasikeičia ir nepasibaigia. Taigi, pasikeitus vienai iš Sutarties šalių, jos sąlygos nepasikeitė.

Teismas negali sutikti su ieškovės poziciją, kad po reorganizavimo susijungus visoms šalies urėdijoms, ji įgijo teisę pagal su atskirai prieš tai veikusiomis urėdijomis sudarytas atskiras sutartis reikalauti įsiskolinimo sumokėjimo už įsiskolinimus visos Respublikos mastu. Ieškovė neneigia, kad būtent Utenos miškų urėdijai atsakovė įsiskolinimų neturėjo, įsiskolinimai susidarė pagal sutartis su kitomis urėdijomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 13 d. sutartį sudarė būtent su VĮ Utenos miškų urėdija, savo įsipareigojimus pagal ją iki reorganizavimo vykdė tinkamai, tuo tarpu 2018 m. sausio 9 d. ir 2018 m. sausio 18 d. raštais kartu su medienos pasiūlymu iš jos buvo pareikalauta iš pradžių apmokėti įsiskolinimus kitoms urėdijoms, konstatuotina, jog ieškovė netinkamai taikė sutarties sąlygas, perkeldama atsakovei pagal kitas sutartis atsiradusias pareigas vykdant būtent šią Sutartį.

Be to, pažymėtina, kad Sutarties 5.3 punkte yra numatyta, kad pirkėjui, neatsiskaičiusiam už medieną nustatytais terminais ir tvarka, pardavėjas per 2 darbo dienas sustabdo medienos pardavimą; Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose numatytos pardavėjo teisės nutraukti sutartį tais atvejais, jei pirkėjas neperka medienos ar neatsiskaito už ją. Taigi, jei ieškovė laikė, kad atsakovė yra jai skolinga pagal Sutartį, ji galėjo pasinaudoti kitais savo interesų gynimo būdais, numatytais sutartyje, tai yra turėjo sustabdyti medienos tiekimą arba nutraukti sutartį ir keiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, bet ne vykdyti toliau sutartį siūlant pirkti medieną su papildoma sąlyga, jog prieš tai turi būti sumokėti įsiskolinimai. Taigi, ieškovė netinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas, dėl ko antrajai Sutarties šaliai ženkliai pasunkėjo ar net pasidarė neįmanomas Sutarties vykdymas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė pažeidė Sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė Sutartį ir jai kyla civilinė atsakomybė bei ji turi mokėti baudą, yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti, todėl byloje priimtas preliminarus sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Sprendimas dėl ginčo esmės priimtas atsakovės naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui L. S. sumokėtas jos patirtas 500 EUR (50 + 350 + 100) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovės 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPPS.LT“ dėl baudos priteisimo, atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „UPPS.LT“, įmonės kodas 302931541, iš ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, įmonės kodas 132340880, 500 EUR (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.