- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-77-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00336-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- R. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas R. K. prašymas dėl bausmių subendrinimo ir,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje nuteistojo R. K. prašymas dėl nuosprendžių subendrinimo atmestas išaiškinus, jog bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis yra pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, o tokių duomenų byloje nėra.
2. Nuteistasis R. K. Panevėžio apygardos teismo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nuosprendžiu paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-08-21 nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, paskiriant dvylikos metų laisvės atėmimą; subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Prancūzijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel D‘Arras) 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme bei Prancūzijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel de Toulon) 2016-04-22 nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - dvylika metų laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaityti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai atliktą pagal Prancūzijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel D‘Arras) 2014-05-27 nuosprendį, ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai atliktą pagal Prancūzijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel de Toulon) 2016-04-22 nuosprendį, taip pat laikino sulaikymo, suėmimo laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nuosprendį.
2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2014-11-13 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis, nes minėtas įstatymas reglamentuoja tik tuos atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra visiškai ar iš dalies atlikta. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu užsienio teismo paskirta bausmė yra visiškai atlikta, Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos kreipimosi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo Lietuvos Respublikoje nėra ir negali būti, kadangi nuteistajam atlikus bausmę, jo teisinis santykis su šia valstybe jau yra pasibaigęs. Vis dėlto, tokiu atveju kliūčių bausmių bendrinimui nekyla, kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra kvestionuojamas, kadangi jis yra įvykdytas, ir į jį būtų atsižvelgiama taip, „koks jis buvo paskelbtas“;
2.2. Nuteistasis cituodamas mokslinius straipsnius nurodo, kad Lietuvos baudžiamojo kodekso bausmių skyrimo taisyklės bendrinimo su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu expressis verbis nenumato, tačiau BK 97 straipsnio 1 dalyje iš esmės prilygina užsienio valstybės teismo nuosprendį nacionaliniam, o į teistumą teismas, be kita ko, „atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą“. Tokiu būdu BK 63 ir 64 straipsnio nuostatų taikymas visiškai įvykdytiems užsienio valstybės teismų nuosprendžiams, kai Lietuvos Respublikoje skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą bausmė bendrindama su kitu nuosprendžiu (šiuo atveju užsienio valstybės teismo) paskirta bausme, nepagrįstai neišplečia šių įstatymo nuostatų taikymo ir nepažeidžia baudžiamosios teisės kaip viešosios teisės principo „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“;
2.3. Aptartos pozicijos dėl bausmių subendrinimo su užsienio valstybių teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai: pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2009 bausmių subendrinimo klausimą išsprendė taip – „teismas iš dalies sumažino Olandijoje paskirtą bausmę ir paskyrė galutinę dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Galutinę bausmę pagal BK 63 straipsnio 9 dalį įskaičius iš dalies sumažintą užsienyje atliktą bausmę, nuteistajam liko kalėti ne vienuolika, tačiau devyneri metai ir šeši mėnesiai.‘‘;
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas atmetamas.
4. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Nuteistasis R. K. prašė apylinkės teismo subendrinti ne tik BK 347 straipsnio tvarka jam paskirtas ir neįvykdytas ar iš dalies įvykdytas bausmes pagal Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius, bet ir BPK 361 straipsnio tvarka subendrinti ir į bausmės laiką įskaityti bausmes pagal užsienyje jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius: 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Prancūzijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei Prancūzijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 12 metų laisvės atėmimo ir į bausmės laiką įskaityti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai atliktą pagal Prancūzijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendį, 4 metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai atliktą pagal Prancūzijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22d. nuosprendį. Tačiau tokia teisinė situacija konkrečiu atveju negalima.
5. BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos reglamentuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims, nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Tačiau yra ir tokių teisinių situacijų, kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio šalies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, todėl vadovaujamasi principu, jog draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, aptariamu atveju teisingumą vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.
6. Kaip pagrįstai buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme gali kilti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII-1322) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas bei suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Šioje byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė bei nenurodė ir pats nuteistasis. Tiek prašyme, tiek skunde R. K. minimi Prancūzijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. ir Prancūzijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiai nebuvo ir nėra pripažinti bei suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Dėl šios priežasties minėtais Prancūzijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais R. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimas, po kurio būtų galimas sprendimas ir dėl R. K. Prancūzijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo į jam nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą, nėra galimas. Šiuo atveju taip pat nėra galimas ir nuteistojo skunde prašomas bausmių subendrinimas apėmimo būdu, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar būtent toks bausmių subendrinimas turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi užsienio valstybės nuosprendžiai, kaip jau minėta anksčiau, nėra suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Jokių argumentų šiuo klausimu nepateikia ir nuteistasis skunde.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įgyvendinant 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti BK 27 straipsnio (Nusikaltimų recidyvas) bei 97 straipsnio (Teistumas) pakeitimai. Tačiau taisyklės dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, nebuvo pakeistos. Taigi, įgyvendinant šį Europos Sąjungos teisės aktą, Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Kaip minėta, bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Todėl nacionalinis teismas subendrinti bausmes, neįgyvendinus šios bausmės vykdymo perdavimo procedūros, neturi teisinio pagrindo. Nors tokia skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada nesutampa su nuteistojo minėtų teisės aktų vertinimu, tačiau ji yra pagrįsta ir motyvuotai paaiškinta. R. K. pateiktose mokslinėse publikacijose tokia galimybė taip pat pateikiama tik kaip teorinė, tačiau ji nepaneigia teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo ir neleidžia daryti kitokių išvadų.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.