- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-351-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20304-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros V. G. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti pusės minimalaus darbo užmokesčio (840 Eur) išlaikymą iš V. G., skirtą V. G., uzufrukto teise valdomą ieškovės; 3) nustatyti V. G. ir jos nepilnametės dukros V. G. bendravimo tvarką; 4) nustatyti ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus M. G. bendravimo tvarką; 5) nustatyti bendravimą tvarką, užtikrinančią V. G. poreikį bendrauti su broliu M. G..
2. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną išlaikymą iš V. G., skirtą V. G., uzufrukto teise valdomą ieškovės, lygų pusei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintos 2022 m. MMA (730 Eur); taip pat apskaičiuoti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą iš V. G. pusės bei išlaikymo permoką iš R. G. pusės; 3) nustatyti laikiną bendravimo tvarką, užtikrinančią V. G. poreikį bendrauti su broliu M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei tėvu V. G.; 4) stabdyti antstolio dokumento vykdymą (2022 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Ieškovė nurodė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, kad galėtų tinkamai pasirūpinti dukra ir jos sveikata, tinkami teisiškai ją atstovauti ir užtikrinti, kad ji turėtų galimybes toliau bendrauti su broliu ir tėvu. Pažymėjo, kad nepilnametė dukra V. G. su ja (ieškove) gyvena nuo vasaros pradžios ir nori likti su ja gyventi, šias aplinkybes įrodo atvejo vadybos dokumentas ir dukros raštelis, o atsakovas V. G. nevykdo civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas ne tik neprisideda prie V. G. išlaikymo, bet dar ir verčia ją (ieškovę) patirti keliagubas išlaidas, mokant tiek V. G. išlaikymą į atsakovo sąskaitą, tiek visiškai išlaikant dukrą. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. G. siekia visiškai uždrausti ieškovei bendrauti su vaikais, neatsižvelgia į vaikų interesus, ne kartą V. G. nurodytus atvejo vadybos ir VTAT specialistų.
4. Prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ieškovė argumentavo tuo, kad permoka susidarė, nes, nors dukra gyvena pas ją nuo 2022 m. liepos mėn., tėvas išsireikalauja jos išlaikymo pinigus pagal galiojančią 2021 m. kovo 17 d. nutartį. Sprendžiant prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo prašė atsižvelgti į tai, kad, prašydama vaiko tėvo prisidėti tik minimaliems dukros poreikiams tenkinti pinigais, prašo užtikrinti jo dalyvavimą dukros V. G. gyvenime neepizodiškai. Paaiškino, kad tėvo nelankymas 20182020 metais privedė dukrą iki drastiškų tėvo dėmesio siekimo priemonių: bėgimo iš pamokų ir namų, vartojo narkotines medžiagas, gydėsi suicidines būsenas. Pažymėjo, kad V. G. reikalingas nuolatinis suaugusio žmogaus dalyvavimas jos gyvenime, jai labai svarbus tėvo dėmesys, todėl siūlė dviejų dienų savaitės dienomis susitikimus ir kas antrą savaitgalį praleisti su tėvu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis neatitinka procesinių įstatymo reikalavimų, nes ieškovė privalėjo pateikti reikalavimą pakeisti ankstesnį teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir tik po to formuluoti savo reikalavimus, o taip pat nenurodė, ar jos interesus atstovaus advokatas.
6. Paaiškino, kad dukra V. G. šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove), tačiau ieškovės atžvilgiu iki šio momento nėra įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje jai buvo pateiktas kaltinimas dėl smurto prieš dukrą, todėl jei apeliacinės instancijos teismas panaikins išteisinamąjį nuosprendį ir priims apkaltinamąjį nuosprendį ieškovės atžvilgiu, jis nesutiks, kad dukra liktų gyventi su savo motina.
7. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodyta suma, kurią ji prašo nepilnametei dukrai išlaikyti tiek periodinėmis išmokomis, tiek nustatant išlaikymą laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, yra galiojantis ankstesnis teismo sprendimas, todėl, kol jis nėra pakeistas, negali būti priteistos laikinam išlaikymui didesnės sumos, be kita ko, nepilnametis sūnus M. G. gauna mažesnę pinigų sumą iš savo motinos (ieškovės). Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji išleidžia nepilnametei dukrai išlaikyti po 840 Eur kas mėnesį, nepateikė jokių įrodymų, kad pariteto pagrindais ji išgali mokėti po 420 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį. Paaiškino, kad ieškovė šiais mokslo metais nusprendė, kad dukra nelankys (duomenys neskelbtini) mokyklos, kas reiškia, jog ieškovė be jokio pagrindo bando įrodyti išlaidas, susijusias su šios mokslo įstaigos lankymu, kaip būtinas dukrai išlaikyti.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) nurodė, kad, sprendžiant dėl šalių dukros gyvenamosios vietos laikino nustatymo su motina, svarbu įvertinti, ar pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vaiko nustatyta gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi ir ar būtina imtis priemonių vaiko interesų užtikrinimui iki tol, kol bus išnagrinėtas ieškovės ieškinys. Paaiškino, kad pagal byloje turimus ir Tarnybos teikiamus duomenis šioje proceso stadijoje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta tapo nesaugi ir/ ar būtina imtis priemonių vaiko teisių interesų užtikrinimui tol, kol bus išnagrinėtas ieškovės ieškinys. Pažymėjo, kad nerimą kelia taip pat ir tai, jog Vilmai pradėjus daugiau ir nuolat bendrauti su motina, su ja apsigyvenus, ženkliai suprastėjo mergaitės santykiai su tėčiu, su kuriuo ji iki tol buvo artima, be to, gyvenant su motina, ypač pablogėjo mergaitės mokyklos lankomumas, kuris sietinas (kaip įvardija pati dukra) ir su itin nepatogiu susiekimu tarp motinos namų ir vaiko mokyklos.
9. Tarnyba taip pat nurodė, kad šiame bylos nagrinėjimo etape negali / nenori teigti, kad Vilmos patiriami sunkumai mokykloje ir / ar santykiuose su tėčiu yra tiesiogiai sąlygoti gyvenimo su motina ir jos įtakos vaikui, tačiau, mano, kad šias ir kitas aplinkybes būtina išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti, prieš priimant sprendimą dėl to, ar vaiko teisės ir teisėti interesai bus geriau (ar bent jau ne mažiau gerai) užtikrinti pakeitus jos nuolatinę gyvenamąją vietą, o iki tol mergaitė, kaip ir yra šiuo metu, gali bendru jos ir tėvų sutarimu laikinai gyventi motinos prižiūrima. Pažymėjo, kad prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove yra iš esmės tapatus ieškinio reikalavimui, o teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš ieškinio reikalavimų.
10. Atkreipė dėmesį, kad, prašydama nustatyti dukters laikinąją gyvenamąją vietą su ja, ieškovė taip pat prašo teismo uždrausti tėvui artintis prie jos ir vaiko gyvenamosios vietos bei nustatyti, kad Vilma su tėvu gali bendrauti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, kas sudaro pagrindo rimtai abejoti motinos R. G. pasirengimu / gebėjimu užtikrinti dukters teisę bendrauti su tėvu, palaikyti su juo artimus, tiesioginius, nuolatinius, betarpiškos santykius, kuriuos mergaitė ir tėvas turėjo gyvendami drauge. Pažymėjo, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepilnametės Vilmos turtinės ar asmeninės neturtinės teisės bei interesai nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G., mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, priteisimo išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė ieškovę R. G. nepilnamečio vaiko V. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, o kitoje dalyje prašymo netenkino.
12. Pirmosios instncijos teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra tarp šalių ginčo dėl mergaitės gyvenamosios vietos pas motiną, t. y. atsakovas faktiškai neprieštarauja, kad mergaitė gyventų su motina, nėra duomenų, kad atsakovas siekia pasiimti su savimi gyventi dukrą ir konstatavo, kad nenustatyta, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su motina), nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo, nėra duomenų, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę mergaitės interesams. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę mergaitės interesams, todėl remiantis byloje esančia medžiaga nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečio vaiko (mergaitės) teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė gauna pastovias pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 3 000 Eur, atsakovo darbinės pajamos sudaro apie 3 500 Eur, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad darbo sutartis su juo nutraukiama 2022 m. lapkričio 17 d., o duomenų, jog atsakovas šiuo metu įsidarbino kitur, teismas neturi. Taip pat nustatė, kad mergaitė nebelanko būrelių, todėl mergaitės poreikių tenkinimo išlaidos atitinkamai yra mažesnės.
14. Teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, buvo sustabdytas vykdomojo rašto, išduoto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, vykdymas, kuriuo iš R. G. nepilnamečiams vaikams V. G. ir M. G. buvo priteistas 200 Eur dydžio per mėn. išlaikymas, ir sprendė, jog ieškovė teikė dvigubą išlaikymą dukrai, ją faktiškai išlaikydama, ir antstoliui išieškant priteistą išlaikymą dukrai į atsakovo sąskaitą. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs mergaitės amžių, aplinkybes, kad ji lanko mokyklą, įprastas būtinas vaiko išlaikymo išlaidas, sprendė, kad yra pagrindas bent iš dalies tenkinti šioje dalyje ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad nepriteisiant laikino išlaikymo iš tėvo, kuris taip pat turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, kyla grėsmė ir šalių nepilnamečio vaiko (dukros) turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymas dalyje dėl susidariusio įsiskolinimo iš V. G. pusės bei išlaikymo permokos iš R. G. pusės apskaičiavimo nėra laikinoji apsaugos priemonė, todėl šį prašymą atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mergaitė bendrauja su savo broliu, todėl sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra būtina nustatyti konkrečios laikinos brolio ir sesės bendravimo tvarkos, o kitoje dalyje, dėl poreikio nustatyti laikiną atsakovo (tėvo) ir dukros bendravimo tvarką, neturėdamas aiškios ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos apimties, atmetė. Pabrėžė, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai bei nesugebėjimas taikiai sutarti dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos, rodo poreikį nustatyti tokią tvarką, nurodė, kad šis klausimas bus spręstinas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Pažymėjo, kad nepilnametei dukrai faktiškai likus gyventi su motina, ieškovė neturi teisė kliudyti antrajam iš tėvų (atsakovui) bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
17. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, buvo sustabdytas vykdomojo rašto, išduoto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, vykdymas, kuriuo iš R. G. nepilnamečiams vaikams V. G. ir M. G. buvo priteistas 200 Eur dydžio per mėn. išlaikymas. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. antstolis R. K. priėmė patvarkymą „Dėl išlaikymo išieškojimo, keičiant 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S-22-55-17160“, kuriuo reikalaujama iš R. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad patvarkymas priimtas teismo vykdomojo rašto Nr. e2-188-647/2021 pagrindu, todėl, Vilniaus regiono apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, sustabdžius vykdomojo rašto Nr. e2-188-647/2021 vykdymą, nebegalimas ir šio patvarkymo vykdymas, todėl papildomai stabdyti patvarkymo vykdymą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
18. Ieškovė R. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išskyrus prašymą dalyje dėl antstolio dokumento vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos tarp brolio ir sesers nustatymo), ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti dukters V. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko motina R. G.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters V. G. 315 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo pirmojo prašymo taikyti laikinas apsaugos priemones pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškovę paskiriant nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo nuo 2022 liepos 12 d susidariusią išlaikymo permoką V. G. iš R. G. pusės (po 221 Eur/mėn nuo liepos 12 d. iki lapkričio 9 d.).
19. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrindė, kodėl ženkliai sumažino prašomą laikino išlaikymo iš atsakovo skirtą dukrai uzufrukto teise valdomą ieškovės sumą nuo lygios pusei patvirtintos 2022 m. MMA iki 200 Eur, taip pat nenurodė, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustatytas nuo 2022 m. lapkričio 22 d., nors primą kartą kreiptasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo 2022 m. liepos 12 d., bei kodėl neapskaičiuojama ir nepriteisiama nuo 2022 m. liepos 12 d. susidariusi išlaikymo permoka dukros išlaikymui iš ieškovės pusės (po 221 Eur/mėn nuo liepos 12 d. iki lapkričio 9 d.).
20. Paaiškino, kad nukentėjo nepilnametės dukros interesai, jos poreikiai negalėjo būti patenkinti pilna apimtimi, ji neteko galimybės užsiimti įprasta veikla, hobiais, naudoti įprastus daiktus, ruoštis rugsėjo pirmajai, tėvas nekreipė dėmesio į dukros poreikius.
21. Nurodo, kad atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, nesirūpina jo buitimi bei kasdienybe, su vaiku negyvena, nebendrauja, neteikia reguliaraus kasdien reikalingo išlaikymo bei laiko psichologiškai pažeidžiamą vaiką nuolatinėje psichologinėje įtampoje. Pažymėjo, kad pateikė teismui duomenims apie dukros medicinines diagnozes iš sistemos Esveikata, nurodė, kuo dukra serga, kad pastaruosius metus gyveno didžiulėje įtampoje, o vaiko tėvas nuo 2022 m. liepos 11 d. iki šiol gauna ir vaiko pinigus 80,50 Eur/mėn ir (iki lapkričio 10 d.) iš ieškovės pusės (po 221 Eur/mėn.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
23. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės R. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Dėl ginčo esmės.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nustatyta nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina R. G., nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. G., taip pat, teismas sprendimu iš R. G. priteisė po 200 Eur per mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei nustatė motinos (R. G.) bendravimo su vaikais tvarką. Taip pat nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos mėn. ieškovės nepilnametė dukra V. G. liko pas motiną ir iki šiol faktiškai su ja gyvena, nes priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, buvo nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20 dėl smurto prieš mergaitę panaudojimo, dėl ko ieškovei buvo pritaikyti ir laikini apribojimai nebendrauti su abiem vaikais, tačiau dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. išteisinamasis nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. 1-29-1036/2022).
25. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir dalyje dėl išlaikymo priteisimo sumažino ieškovės prašomos išmokos dydį, kitoje dalyje prašymo netenkino, nurodydamas, jog nėra pagrindo taikyti nustatyti laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su motina, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovės prašymas dalyje dėl susidariusio įsiskolinimo iš atsakovo pusės bei išlaikymo permokos iš ieškovės pusės apskaičiavimo nėra laikinoji apsaugos priemonė.
26. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, išskyrus prašymą dalyje dėl antstolio dokumento vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos tarp brolio ir sesers nustatymo. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas nepagrindė, kodėl sumažino prašomą išlaikymo sumą bei nepriteisė susidariusios išlaikymo permokos dukros išlaikymui, taip pat, prašydama nustatyti dukters V. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog dukrai gyvenant su tėvu nukentėjo jos interesai, o poreikiai nebuvo patenkinti.
27. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
28. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
30. Ieškovė prašė nustatyti dukters V. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, motyvuodama, jog dukrai gyvenant su tėvu nukentėjo jos interesai, o poreikiai negalėjo būti patenkinti pilna apimtimi.
31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikėtų nustatyti laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su motina, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pateiktus byloje rašytinius šalių įrodymus ir Tarnybos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi vaiku, o atsižvelgiant į faktą, jog mamos ir dukters tarpusavio santykiai iš priešiškų pagerėjo tik visai neseniai, kaip bylos nagrinėjimo metu pastebėjo Tarnyba, dukra pas motiną gyvena dar pakankamai neilgą laiką, skubota spręsti, ar tokie santykiai yra esminiai, gilūs ir stabilūs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog dukrai gyvenant su tėvu nukentėjo jos interesai, poreikiai negalėjo būti patenkinti pilna apimtimi, ji neteko galimybės užsiimti įprasta veikla, hobiais, naudoti įprastus daiktus. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko gyvenimas su tėvu neatitiko vaiko interesų ar būtų kėlęs grėsmę, kad tėvas neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai augti ir vystytis. Pažymėtina ir tai, jog kaip nurodė atsakovas, jis neprieštarauja, kad dukra šiuo metu gyventų su motina, kas faktiškai ir vyksta, dėl to byloje ginčo nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, negalima spręsti, kad nepilnamečio vaiko (mergaitės) teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti.
32. Apeliantė taip pat nurodo, kad dukros tėvas laiko psichologiškai pažeidžiamą vaiką nuolatinėje psichologinėje įtampoje. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog ir šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad mergaitės gyvenimas su tėčiu neatitiktų jos interesų, ji patirtų įtampą ir būtų psichologiškai pažeista ar kad atsakovas naudotų prieš mergaitę psichologinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės dėstomi teiginiai apie tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, nesirūpina jo buitimi bei kasdienybe, su vaiku negyvena, nebendrauja, neteikia reguliaraus kasdien reikalingo išlaikymo ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
33. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nepagrindė, kodėl ženkliai sumažino prašomą laikino išlaikymo iš atsakovo skirtą dukrai uzufrukto teise valdomą ieškovės sumą nuo lygios pusei patvirtintos 2022 m. MMA iki 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, kaip tėvų gaunamas mėnesines pajamas, mergaitės amžių, aplinkybes, kad ji lanko mokyklą ir jau nebelanko būrelių (dėl ko jos poreikių tenkinimo išlaidos atitinkamai yra mažesnės), įprastas būtinas vaiko išlaikymo išlaidas ir kt., pagristai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją (tarp šalių kilusį ginčą) ir užtikrinti vaiko interesą gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl minėti ieškovės argumentai atmestini. Kaip nepagrįstas atmetamas ir sekantis apeliantės prašymas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, šis klausimas, surinkus ir ištyrus visus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, bus išspręstas bylą nagrinėjant iš esmės, nes toks ieškovės prašymas nėra laikinoji apsaugos priemonė.
34. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, abu šalių vaikai ((duomenys neskelbtini) metų) yra pakankamo amžiaus suvokti tėvų skyrybų situaciją bei pasekmes, akivaizdu, kad vaikai taip pat išgyvena tėvų skyrybas, taigi šiuo metu šalių vaikams yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog yra būtinybė nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su motina, o mergaitės gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis), nors mergaitė ir taip faktiškai gyvena su motina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiui vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
37. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.