Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-94-569/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-07
Bylos Nr.: 2A-94-569/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00434-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko turto fondas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių

Kategorijos

2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-94-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00434-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.4.2.10; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko turto fondas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, jo teisių perėmėjui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarinis fasadas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“, uždarajai akcinei bendrovei „Geodezijos linija“, uždarajai akcinei bendrovei „SPKT“, dėl neteistai išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltisches Haus“ teismo prašė: panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybą leidžiantis dokumentas I); panaikinti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ neteisėtai išduotą leidimą statyti naują statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybas leidžiantis dokumentas II); įpareigoti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, t. y. nugriauti pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pertvarkyti atstatant į būklę iki rekonstravimo pastatą – prekybos pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos/rekonstravimo darbai atlikti ginčijamų Statybą leidžiančių dokumentų pagrindu; panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atlikti statybos darbai yra savavališkos statybos darbai ir įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių banko turto fondas“ savo sąskaita per teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atstatyti savavališkai išardytą sieną tarp ginčo statinių – pastato 1E1g ir Pastato 2E1g.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Baltisches Haus“ atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai 21 266,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 140,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

3. Teismas sprendė, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti abu statybą leidžiančius administracinius aktus: tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą Leidimą statyti naują statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių terminų atnaujinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaujasi CK 1.135 straipsnio nuostata, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, taikė ieškinio senatį ir papildomam ieškovės reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nors šio reikalavimo senaties terminas nėra pasibaigęs.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė neteikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog leidimų statybai išdavimu ir vykdyta pastatų statyba gretimame sklype buvo pažeistos ieškovės, kaip statinio savininko, teisės Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardintų sąlygų prasme. Teismas konstatavo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kokius patyrė statinio naudojimo, jame vykdančios veiklos suvaržymus bei turtinius nuostolius tiek pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesį išduotus leidimus statybai gretimame žemės sklype, tiek pagal užbaigtus statybos darbus 2015 m. vasarą. Todėl teismas darė išvadą, jog šia ginčo statyba iš esmės ieškovės, kaip privataus subjekto, teisės nebuvo pažeistos, o jos įvardijami galimi komercinės veiklos suvaržymai bei nepatogumai vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai. Ieškovė neužsiima prekybos veikla, o tik gauna turtinės naudos iš nuomos sutartinių santykių su pagrindiniu nuomininku UAB „Palink“ ir kitais prekybos bei paslaugų veikla besiverčiančiais nuomininkais statinyje. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, būdama privataus verslo subjektu ir vykdanti investicijas į nekilnojamąjį turtą, nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą statybų srityje. Taip pat teismas vertino, jog ginče nėra nustatytas joks viešasis interesas bei poreikis jį ginti.

5. Teismas darė išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo savo subjektine teise, kai iš esmės teikdama prioritetą viešojo intereso gynimui, tam neturėdama įstatyminės teisės, tuo pačiu neįrodinėdama konkretaus savo teisių pažeidimo Statybos įstatymo 6 straipsnio sąlygų prasme bei akivaizdžiai praleisdama ieškinio senatį, siekė teisminiu procesu užginčyti kitam verslo konkurentui išduotų statybos leidimų bei statybos sprendinių teisėtumą, kai neteisėtumo neįžvelgė nė viena iš įgaliotų vertinti statybos leidimų išdavimą valstybės institucijų.

6. Teismas sprendė, kad antroji teismo ekspertizė byloje atlikta daug mažesne specialių žinių reikalaujančia apimtimi, todėl teismas iš esmės negali ja remtis, be to ją atlikę ekspertai savo išvadų visiškai nesiejo ieškovo galimų teisių pažeidimo pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies numatytas sąlygas, kas kaip minėta eliminuoja ieškovės subjektinę teisę gintis vien galimo viešo intereso pažeidimu.

7. Teismas atmetė ieškovės argumentus ir teiktus motyvus dėl apsimestinių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, normatyvų nesilaikymo bei kiekvieno statinio projektų analizės, vertindamas, kad jie sąlygoti iš esmės tik klaidingo teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų interpretavimo, neatsižvelgimo į sublokuotų visuomeninės paskirties statinių statybos galimybę dviejuose atsakovui priklausiusiuose ir sujungtuose žemės sklypuose pagal dabartinį teisinį ir techninį statybos reglamentavimą Lietuvoje.

8. Teismas darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo tenkinti alternatyvaus ieškovės reikalavimo, t. y. pripažinti, jog atsakovė UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ vykdė neteisėtą statybą, kai 2015 m. po statybos užbaigimo statiniuose atliko paprastąjį remontą ir išardė sieną, jungusią du prekybos paskirties statinius, taip sudarydamas vieną prekybinės salės erdvę. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo įpareigoti atsakovę atstatyti tokią du sublokuotus pastatus skiriančią gipso kartono sieną, juo labiau, kad statinių pagrindines konstrukcijas laiko pastatytos atraminės kolonos pagal patvirtinus projektinius sprendinius.

9. Teismas sprendė, kad tiek atsakovės statytojo veiksmai projektuojant ir pastatant ginčo statinius, tiek kitų atsakovų veiksmai išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Baltisches Haus“ prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino (netinkamai įvertino) esmines bylos aplinkybes.

10.2. Ieškinys negalėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas administracinio akto apskundimo terminą nepagrįstai laikė ieškinio senaties terminu. Nors teismas sprendime nurodė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą, tačiau šį terminą sprendime toliau nepagrįstai laikė ieškinio senaties terminu ir jam taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Pirmos knygos IV dalies VII Skyriaus nuostatas, tai rodo, jog teismas sprendime netinkamai taikė teisės normas. Teismas netinkamai nustatė administracinio akto apskundimo termino skaičiavimo pradžią. Terminas statybos leidimų ginčijimui prasidėjo tada, kai ieškovė sužinojo ne tik apie pačius statybos leidimus, tačiau ir apie statybos leidimais nustatytas teises, ką buvo įmanoma padaryti tik susipažinus su techninių projektų, kurių pagrindu šie statybos leidimai išduoti, (esminiais) sprendiniais. Teismo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė anksčiau žinojo (turėjo žinoti) apie statybos leidimus bei jų neigiamą įtaką jos teisėms.

10.3. Teismui sprendžiant, jog ieškovė praleido terminą statybos leidimų ginčijimui, turėjo tą terminą atnaujinti, nes egzistavo pagrindas administracinio akto apskundimo termino atnaujinimui. Aplinkybės, kad ieškovė veikė aktyviai, dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų jos teisių gynimui esmines aplinkybes, atsakovė ilgą laiką slėpė ir vengė pateikti esminę informaciją į bylą, patvirtina, jog egzistavo neabejotinas pagrindas tų terminų atnaujinimui.

10.4. Ieškovė turi aiškų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl ieškinį pareiškė nepiktnaudžiaudama savo teisėmis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės ginčyti statybos leidimų, kadangi nebuvo nustatyta nei viena iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje esanti sąlyga. Ieškovė pažymi, kad privačių asmenų teisė ginčyti statybos leidimą nėra ribojama Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bet kuris privatus asmuo, teigiantis jo paties privačių teisių ir interesų pažeidimą, įvykusį dėl viešosios teisės (statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) pažeidimo, turi teisę kreiptis į teismą siekdamas ginti savo subjektines teises.

10.5. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė neva nepagrindė savo teisių pažeidimo. Priešingai, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pakankamai detaliai paaiškino, kaip ir kodėl ginčijami statybos leidimai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

10.6. Ieškovė savo teisę kreiptis į teismą įgyvendino sąžiningai ir tinkamai, nes ieškovė nepraleido statybos leidimų apskundimo terminų. Ieškovė ieškiniu gynė savo pačios pažeistas teises, o ne viešąjį interesą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė iš esmės gynė viešąjį interesą, nors neturi tam teisės.

10.7. Teismas netinkamai įvertino į bylą surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos leidimai išduoti teisėtai ir statybos darbai, atlikti jų pagrindu, laikytini teisėtais. Teismas visiškai nepagrįstai darė išvadą, jog pareikšdama alternatyvų reikalavimą ieškovė neva pripažįsta ginčo pastatų blokavimo galimybę. Ieškovė nepripažino, kad buvo pastatyti atskiri pastatai.

10.8. Teismas nepagrįstai rėmėsi pradine ekspertize ir atmetė pakartotinės ekspertizės išvadas. Vien ekspertizės apimtis negalėjo būti pagrindas atsisakyti remtis pakartotinės ekspertizės išvadomis. Teismas nepagrįstai rėmėsi pradine ekspertize, nors 2017-11-17 nutartyje pats pritarė ieškovės prašymui dėl pakartotinės ekspertizės bei ieškovės argumentams dėl pradinė ekspertizės išvadų nepagrįstumo. Nepagrįstas teismo pakartotinės ekspertizės išvadų atmetimo pagrindas – išvadų nesiejimas su Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi. Teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog ekspertai neturėjo tinkamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę dėl pastatų projektinių sprendinių. Atsakovės pastatų teisinės registracijos duomenys nebuvo pakartotinės ekspertizės objektu, todėl teismas visiškai nepagrįstai atmetė pakartotinės ekspertizės išvadas remdamasis aplinkybe, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovės pastatai įregistruoti kaip 3 atskiri pastatai ir tokia registracija nėra nuginčyta.

10.9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo gauti rašytinio atitinkamų institucijų pritarimo išardant sieną tarp Prekybos pastato V18 ir Prekybos pastato TA7.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Geodezijos linija“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentai:

11.1. Kadastrinių matavimų atlikimo tvarka yra griežtai ir tiksliai reglamentuota teisės aktuose, UAB „Geodezijos linija“, atlikdama kadastrinius matavimus, juos atliko remdamasi pateiktame projekte ir statybos leidime esančiais duomenimis kaip tai nurodo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 p. ir 17.5 punktai.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentai:

12.1. Sutiktina, kad vieno mėnesio terminas šiuo atveju įvardijamas ne ieškinio senaties, o procesiniu teisės kreiptis į teismą terminu, tačiau tokio termino praleidimas sukuria analogiškas pasekmes – atsisakoma ginti teises asmens, tokį terminą praleidusio. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą statybą leidžiantiems dokumentams apskųsti. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2015 m. kovo mėnesį, kai statiniai, kuriuos ieškovė prašė nugriauti, buvo beveik baigti statyti. Ieškovė nuo pat statybos darbų pradžios, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, turėjo galimybę sužinoti apie šį statybą leidžiantį dokumentą ir jį skųsti.

12.2. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai patvirtino, kad ji nesiremia Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis trečiųjų asmenų interesų apsaugą statybos srityje. Taip pat ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kaip jos kaip kaimyninio žemės sklypo valdytojo (nuomininko) ir jame esančio pastato savininko teises pažeidė statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, nors buvo teismo paraginta tokius įrodymus byloje teikti. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ginčijami dokumentai ir jų realizavimas pažeidė jos subjektines teises ir teisės ginamus interesus.

12.3. Atsakovės vertinimu, byloje ieškovė siekė pasinaudoti teritorijų planavimą ir statybų organizavimą reguliuojančiomis teisinėmis nuostatoms, siekdama neleisti pastatuose, esančiuose greta ieškovei priklausančio prekybos centro, vykdyti mažmeninės prekybos veiklą. Ieškovės argumentai, jog pagal bendrojo plano sprendinius ji buvo susikūrusi lūkesčius, kad šalia jos nuomojamo žemės sklypo nebus prekybos centro, yra nepagrįsti, nes atsakovės sklypui turėjo būti taikomi ne bendrojo plano, o jo aukcione įsigyto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti anksčiau, negu Bendrojo plano sprendiniai, kuriais rėmėsi ieškovė.

12.4. Pagrįsta pirmos instancijos teismo pozicija, jog byloje nebuvo galimybės teisiškai pripažinti, kad atsakovė pastatė vieną statinį, o ne tris statinius, neginčijant kadastro duomenų, pagal kuriuos yra suformuoti ir užregistruoti trys savarankiški statiniai. Šiuo metu viešajame registre yra įregistruoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai – trys pastatai.

12.5. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje ginčo šalys ir kiti proceso dalyviai teikė jų teiginius patvirtinančius įrodymus, o teismas įvertino šių įrodymų visumą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tik vienos iš byloje buvusių ekspertų – būtent ekspertės G. L. – kvalifikacija buvo tinkama tokio pobūdžio ekspertizę atlikti. Ieškovė, kurios prašymu buvo daromos abi ekspertizės, į teismo posėdžius neatvyko ir savo nuomonės dėl atsakovės pareikštų rašytinių paaiškinimų nepateikė, nors teismas buvo pasiūlęs ieškovei tai padaryti. Atsakovė vertina tokį faktą kaip patvirtinimą, kad ieškovė sutiko su atsakovės išsakytomis pastabomis dėl antrąją ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikacijos ir padarytų išvadų trūkumų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentai:

13.1. Apeliacinis skundas nėra pagristas, jame daromos išvados grįstos ne nustatytais faktais ir aplinkybėmis, o apeliantės samprotavimais, kurie prieštarauja teisiniam reguliavimui ir byloje nustatyta faktų visuma. Apeliantė aktyviai dalyvavo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrose, duomenys apie vykdomą statybą buvo paskelbti informaciniame stende statybos vietoje. Statybų leidinių išdavimas buvo paskelbiamas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Nagrinėjamu atveju Statybos leidimas, kaip viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas, neturėjo būti įteikiamas, todėl terminas jai apskųsti skaičiuotinas nuo pareiškėjos sužinojimo apie išduotą Statybos Leidimą momento.

13.2. CPK 218 straipsnis nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisinį įsitikinimą, pagrįstą objektyvių byloje esančių įrodymų ištyrimu. Eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Teismas palyginęs atliktų ekspertizių apimtis, jų rezultatus, nusprendė, kad antroji ekspertizė laikytina atlikta daug mažesne specialių žinių reikalaujančia apimtimi, todėl, pasinaudodamas jam suteikta teise antrąja ekspertize nesiremti, teismas teisės aktų nepažeidė.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentai:

14.1. Teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovė praleido procesinius teisės kreiptis į teismą terminus. Apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ieškovei jau turėjo būti žinoma nuo 2013-09-17, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kurį pati ieškovė pateikė Inspekcijai kaip įrodymą apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą, datą – nuo 2014-04-24. Aplinkybę, kad 2008-06-26 Šiaulių m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija ir gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Nuo tos dienos apeliantė žinojo, kad šiame sklype gali būti vykdoma komercinė veikla, kad jame bus vykdomos statybos. Tą patvirtino ir teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė pakankamai aktyviai domėjosi ginčo statybomis ir galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama išsiaiškinti, ar jos subjektinės teisės nėra pažeidžiamos, tačiau nustatytais terminais nesikreipė į teismą.

14.2. Teismas tinkamai įvertino ieškovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis. Ieškovė nenurodė jokių jos teisių ar teisėtų interesų, kurie atsakovų veiksmais pareikšto ieškinio apimtyje būtų pažeisti. Ieškovės teisių pažeidimų nenustatė ir Inspekcija, kai ji kreipėsi dėl galimai neteisėtos statybos (duomenys neskelbtini). Inspekcijai nekonstatavus savavališkos ar neteisėtos statybos (duomenys neskelbtini), pačiai ieškovei neįrodžius jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, akivaizdu, kad reikalavimas nugriauti statinius pažeidžia proporcingumo principą.

14.3. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir pateiktus įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovės reikalavimai iš esmės grindžiami samprotavimais ir tesės aktų interpretavimu. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs įrodymai patvirtino priešingas, nei ieškovės nurodomos, aplinkybes.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo pagrindinius savo reikalavimus. Tiek visuose kituose patikslintuose ieškiniuose ieškovė konkrečiai nenurodė, kada jai tapo žinoma apie statybos darbų organizavimą kaimyniniame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 9 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimą bei galimą savo teisių pažeidimą. Statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas ir nepriklausomai nuo to, kad jis yra ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme, yra taikomi senaties terminai numatyti administracinių bylų teisenoje. Ieškovė praleido terminą skundui dėl Statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo paduoti, nes apie Statybą leidžiantį dokumentą žinojo ir jį turėjo anksčiau kaip 2014-12-14.

15.2. CPK 218 straipsnis nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisinį įsitikinimą, pagrįstą objektyvių byloje esančių įrodymų ištyrimu.

15.3. Ieškovė nenurodo kokia jai teisės aktais suteikta teisė yra pažeista, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė šioje byloje turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą. Teismas teisingai vadovavosi Kasacinio teismo praktika, kurioje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Byloje kilo ginčas dėl neteistai išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo, procesinio teisės kreiptis į teismą termino.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltisches Haus“ yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, naudotoja ilgalaikės nuomos pagrindu ir jame esančio pastato – prekybos centro su restoranu ir lošimo automatų salono patalpomis, t. y. dviejų registruotų sklype nekilnojamųjų daiktų savininkė. Prekybos centro patalpos pagal 2004 m. nuomos sutartį su sutarties pakeitimais ieškovės išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Palink“, o atsakovė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ yra besiribojančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 2007-04-26 valstybinės žemės pirkimo sutartį, taip pat jame esančių įregistruotų trijų statinių savininkė, naujai pastatytų prekybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir vieno rekonstruoto prekybos pastato, savininkė.

20. 2008-06-26 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtinti atsakovei UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ priklausančio žemės sklypo sprendiniai: žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ir gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba, ribos ir plotas – 3618 kv. m.; statinio aukštis – iki 29,90m. (1-10 aukštų), absoliutinė aukščio altitudė – 150,74 m., užstatymo tankis – iki 0,35, užstatymo intensyvumas – iki 2,00; taip pat 2012-10-25 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-302 buvo leista keisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sprendinius ir nustatyti užstatymo zoną (statinių statybos vietą), kuri nepažeistų įstatymų ar kitų teisės aktų ir nesukeltų naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei bei atitiktų statybos techninį reglamentą STR2.13.02:2005. 2013-08-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikė teisę vykdyti statybos darbus žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vakarinis fasadas“ 2013 metais parengtą projektą „Prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėlio paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini)“. UAB „SPKT“ pateikė 2013-05-16 bendrosios ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini), pagal kurį prekybos paskirties pastato ir sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus; techninį projektą galima tvirtinti; statybos darbams vykdyti turi būti parengtas darbo projektas. 2013-08-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti/rekonstruoti 1982 metais pastatytą pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1163 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame statybos leidimas suteikia teisę vykdyti statybos darbus, buvo performuotas, prie jo prijungiant dalį gretimo žemės sklypo. 2015-08-26 Statybos užbaigimo komisijos, susidedančios iš 9 atitinkamų valstybinių ir savivaldos institucijų atstovų, tame tarpe ir dviejų atsakovų - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, atstovų, priimtas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2015-09-01 0,04030 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys statiniai: pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl procesinio teisės kreiptis į teismą termino

21. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškinys negalėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties termino, teismas administracinio akto apskundimo terminą nepagrįstai laikė ieškinio senaties terminu. ABTĮ nustatytas 1 mėnesio terminas yra ne senaties terminas, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti abu statybą leidžiančius administracinius aktus: tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. statytojui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ išduotą Leidimą statyti naują statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog šių terminų atnaujinti nėra pagrindo. Taip pat teismas vadovaujasi CK 1.135 straipsnio nuostata, jog pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, taikė ieškinio senatį ir papildomam ieškovės reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nors šio reikalavimo senaties terminas nėra pasibaigęs.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų normos, reguliuojančios ieškinio senaties termino eigos pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, netaikomos kitokio pobūdžio terminams – naikinamiesiems, įgyjamiesiems materialinio teisinio pobūdžio terminams, pretenziniams, garantiniams, procedūriniams, taip pat procesinio teisinio pobūdžio terminams. Skiriasi taip pat ieškinio senaties terminų bei kitų rūšių terminų pasibaigimo teisiniai padariniai, taikymo tvarka. Dėl to ieškinio senaties terminus būtina atskirti nuo kitų rūšių terminų. Ieškinio senaties terminas yra pažeistos arba ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas, o kiti materialinės teisės terminai nustatyti tam tikrų teisių įgyvendinimui arba pareigų atlikimui, su kuriais siejamas teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ieškinio senaties terminai nėra tapatūs procesiniams ir procedūriniams terminams. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys arba kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Pažymėtina, jog, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir pati asmens subjektinė teisė neišnyksta, tuo tarpu pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia.

24. Kai keliami du skirtingo pobūdžio reikalavimai - pripažinti negaliojančiu savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti statybos padarinius, jiems taikomi skirtingi terminai. Vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, jog šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

25. ABTĮ numatyta, jog skundas teismui gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi terminas skundui dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo paduoti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

26. Nagrinėjamu atveju 2008-06-26 Šiaulių m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija ir gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Nuo tos dienos apeliantė žinojo, kad šiame sklype gali būti vykdoma komercinė veikla, kad jame bus vykdomos statybos.

27. Pažymėtina, kad ieškovai pakankamai aktyviai domėjosi ginčo statybomis ir galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami išsiaiškinti, ar jų subjektinės teisės nėra pažeidžiamos, tačiau nustatytais terminais nesikreipė į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2007-2008 m. aktyviai dalyvavo kaimyninio sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrose, reiškė prieštaravimus, nesutikimus numatomo statinio statybai. 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovės atstovas teikė rašytinį pritarimą dėl lauko tinklų tiesimo prie numatomo statyti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ūkinių ir maisto prekių paviljono, ieškovės atstovas pasirašė techninio projekto dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, jog preliminarus projektuojamo pastato bendras plotas – 1551 kv. m. Taip pat pažymėtina, jog UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statyba buvo išviešinta – pastatytas informacinis stendas statybos vietoje, kuriame aiškiai nurodyta, jog statomas objektas – prekybos paskirties pastato rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini), statybos pradžia: 2013 m. spalis; pabaiga 2014 m. gegužė, taip pat visi išduoti statybos leidimai buvo paskelbti privaloma tvarka Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statytos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „INFOSTATYBA“. 2014 m. gegužės 19 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2014 m. gegužės 19 d. ieškovė jau neabejotinai turėjo duomenis apie statybos leidimą ir nuo to momento galėjo vertinti savo galimą teisių pažeidimą ir vėliausiai nuo to momento turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas statybą leidžiančių dokumentų ginčijimui. Atsižvelgdama į išdėstytas bylos aplinkybes ir įstatymų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė praleido procesinius teisės kreiptis į teismą terminus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog teismas administracinio akto apskundimo terminą nepagrįstai laiko ieškinio senaties terminu ir jam taiko CK nuostatas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovė praleido procesinius teisės kreiptis į teismą terminus.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo byloje

29. Apeliantė teigia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, neturėdama teisinio suinteresuotumo, piktnaudžiavo savo teisėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

30. Apeliantė byloje nurodė, jog tai, kad gretimame žemės sklype esantis statinys – trys sublokuoti pastatai – yra pastatytas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taikomų sklypo užstatymo tankumui, želdynų plotui, nukrypstant nuo detaliojo plano, įgyvendinant apsimestinius statinių projektavimo ir statybos sprendinius, nes faktiškai buvo suprojektuotas ir pastatytas daugiau nei 1000 kv. metrų ploto turintis prekybos centras, o tokia didžiojo prekybos centro statyba pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą toje teritorijoje negalima ir tai pažeidžia ieškovės, kaip privataus verslininko, teises bei teisėtus interesus, todėl ji turi subjektinę teisę ginčyti kito privataus investuotojo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ statybą pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnį.

31. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018)

32. Ieškinio pateikimo metu galiojančioje Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje reglamentuotos šios sąlygos: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

33. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kokius patyrė statinio naudojimo, jame vykdančios veiklos suvaržymus bei turtinius nuostolius, nenurodė jokių jos teisių ar teisėtų interesų, kurie atsakovų veiksmais pareikšto ieškinio apimtyje būtų pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog leidimų statybai išdavimu ir vykdyta pastatų statyba gretimame sklype ieškovės, kaip statinio savininkės ir privataus subjekto, teisės nebuvo pažeistos. Ieškovės argumentai dėl konkurencijos rinkoje padidėjimo, komercinės veiklos suvaržymų bei nepatogumų, suplanuotų investicijų ir ieškovės lūkesčių, kad šalia neatsiras kitas rinkos dalyvis, neįrodo ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantė pati neužsiima prekybos veikla, o tik gauna pajamas iš nuomos sutartinių santykių su pagrindiniu nuomininku UAB „Palink“ ir kitais prekybos bei paslaugų veikla besiverčiančiais nuomininkais statinyje.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

35. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje buvo pasisakyta dėl privataus asmens subjektinės teisės įgyvendinimo statybų leidimų ginčijimo bylose. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, jog yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. Privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018)

36. Atsižvelgusi į išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė, būdama privataus verslo subjektu ir vykdanti investicijas į nekilnojamąjį turtą, nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą statybų srityje.

Dėl įrodymų vertinimo

37. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos leidimai išduoti teisėtai ir statybos darbai, atlikti jų pagrindu, laikytini teisėtais.

38. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pradine ekspertize ir atmetė pakartotinės ekspertizės išvadas. Apeliantės nuomone, vien ekspertizės apimtis negalėjo būti pagrindas atsisakyti remtis pakartotinės ekspertizės išvadomis. Teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog ekspertai neturėjo tinkamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę dėl pastatų projektinių sprendinių.

40. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimams dėl statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo ir tokios statybos padarinių šalinimo, nugriaunant visus tris statinius pagrįsti ieškovė teikė prašymus, kurių pagrindu buvo paskirtos dvi statinio ir statybos teismo ekspertizės, jos atliktos pagal visą ginčijamos statybos dokumentaciją (trijų statinių techninius ir darbo projektus bei kitus išreikalautus byloje duomenis). Byloje ekspertai pateikė skirtingas ir prieštaringas išvadas.

41. Pažymėtina, kad CPK 218 straipsnis nustato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyvių byloje esančių įrodymų ištyrimu. Eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, jog jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas palyginęs atliktų ekspertizių apimtis, jų rezultatus, nusprendė, kad antroji teismo ekspertizė laikytina atlikta daug mažesne specialių žinių reikalaujančia apimtimi, ir sprendė, jog teismas iš esmės negali ja remtis, be to ją atlikę ekspertai savo išvadų visiškai nesiejo ieškovo galimų teisių pažeidimo pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies numatytas sąlygas, kas kaip minėta eliminuoja ieškovės subjektinę teisę gintis vien galimo viešo intereso pažeidimu.

43. Pirmosios instancijos teismas antrosios ekspertizės nevertino kaip įrodymo ir atkreipė dėmesį, kad M. B. ir J. Z. yra atestuoti kaip teritorijų planavimo vadovai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie asmenys yra atestuoti kaip statinio projekto ekspertizės vadovai ar statinio ekspertizės vadovai, jie nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą. Nei M. B.. nei I. Z. nepateikė įrodymų, kad jie turi kompetenciją atlikti ekspertizę statinių ir jų projektų. J. Z. ir M. B., neturėdami statinio projekto ekspertizės vadovo ir (ar) statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatų, neturėjo teisės pateikti išvadas i antrąjį ir trečiąjį klausimą. Tuo tarpu teismo ekspertė G. L. yra ne tik įrašyta į teismo ekspertų sąrašus, bet ir turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę užimti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas.

44. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik vienos iš byloje buvusių ekspertų – ekspertės G. L. kvalifikacija buvo tinkama tokio pobūdžio ekspertizę atlikti, todėl nusprendęs antrąja ekspertize nesiremti, teisės aktų nepažeidė.

45. 2017-08-17 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: Vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (Šiaulių miesto bendrasis planas netaikytinas), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo galima projektuoti ir statyti viena siena besiribojančius du ypatingus statinius (prekybos paskirties ir sandėliavimo pastatus). Tokios naujos statybos statinių projekto ir prekybos paskirties statinio, buvusio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sprendiniai (statinių sublokavimas), nevertinami kaip vieno pastato statyba, gali būti vertinami kaip trijų pastatų funkcionavimas vienu metu, ir atitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus; UAB „Vakarinis fasadas” parengto projekto „Prekybos paskirties pastato nauja statyba ir sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba (duomenys neskelbtini), Statybos projektas”, apimančio techninio projekto ir darbo projekto stadijas ir visas sudedamąsias dalis ir projekto, pagal kurį pastatas, kurio ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo rekonstruotas į esamos būklės pastatą ar jo dalį, apimančio techninio projekto ir darbo projekto stadijas ir visas sudedamąsias dalis sprendiniai atitinka šiems projektams kompetentingų institucijų išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus. Pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFglg, faktiniai architektūros sprendiniai (statinio architektūra) atitinka šio pastato paskirtį (sandėliavimo); Prieš išduodant statybą leidžiančius dokumentus ginčo statinių statybai, nebūtinai buvo būtina pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, įskaitant jo sprendinių keitimą, patvirtintą 2012 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliajame plane nebuvo numatyta statyti didįjį prekybos centrą ir neturėjo būti aiškiai įvardinta galimybė statyti didįjį prekybos centrą; Neturėjo būti keičiami naujos Statybos projektas ir Rekonstravimo projektas (o ypač - jų bendrosios dalys) Statybos eigoje žemės valdos projektu sujungus žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo vykdomi ginčo statinių statybos darbai; Statybos eigoje žemės valdos projektu sujungus žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo vykdomi ginčo statinių statybos darbai, nereikėjo gauti naują (-us) statybą leidžiančius dokumentus; Parengus atitinkamus pastatų pertvarkymo, griovimo projektus, atitinkamai tam gavus reikiamus leidimus bei atlikus kai kuriuos būtinus darbus, gali būti vienas iš trijų statinių (Prekybos pastatas, Sandėliavimo pastatas ar Rekonstravimo pastatas) nugriautas, negriaunant bet kurio iš kitu dviejų ir nekeičiant bet kurio iš kitų dviejų esminių sprendinių; Atskiri statiniai gali jungtis bendra prekybos sale; Atliktais remonto darbais laikotarpiu nuo 2015 m liepos iki 2015 m rugsėjo. Prekybos pastatas, Sandėliavimo pastatas ir Rekonstruotas pastatas (arba bet kurie du iš jų), faktiškai nebuvo sujungti į vieną; Tokiems remonto darbams vykdyti kokiu nors kompetentingų institucijų pritarimas, leidimas, suderinimas nebuvo reikalingas; Paprastojo remonto darbams atskiros projektinės dokumentacijos rengti būtinumo nėra, tačiau norint ją rengti, gali visi asmenys pagal teises, numatytas Statybos techniniuose reglamentuose, išsami informacija pateikta www.spsc.lt; Šiuo metu ginčo statiniai ir jo priklausiniai, jų esama situacija neprieštarauja pagal Detalųjį planą komercinės paskirties objektų teritorijoms taikytiną želdynų normą; Pastato - Prekybos pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); Pastato - Sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir rekonstravimas Prekybos paskirties pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiuo metu esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini)), nepakeitė žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo ir Pastato - Prekybos centro su restoranu „Pirkia“ Katpėdėlė ir lošimo automatu salonu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiauliuose, savininko UAB „Baltsches haus“ iki statybos pradžios turėtas sąlygas, nurodytas Statybos įstatymo 6 str. 4 d.; Remonto darbų rūšiai priskirtini darbai, atlikti laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais Pastate - Prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastate - Sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastate - Prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Jais nebuvo pakeista minėtu pastatu išorė; jais nebuvo sujungti kadastro objektai.

46. Ekspertai, atlikę pakartotinę ekspertizę, 57 akto punkte nurodė, kad visuomeninės paskirties statinių blokavimas statant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus teisės aktuose apskritai nėra numatytas. Taigi, ekspertai neįvertino, kad teisės aktai nereglamentuoja (nenustato privalomųjų reikalavimų) negyvenamųjų pastatų blokavimui, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu antrąją ekspertizę atlikę ekspertai rėmėsi, spręsdami, ar šie trys statiniai galėjo (negalėjo) būti sublokuoti. Taip pat neįvertinto reikšmingos aplinkybės, kad šiuo metu yra suformuoti ir viešajame registre užregistruoti trys savarankiški pastatai – pastatas - sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - prekybos pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - prekybos pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovė ieškiniu iš esmės neginčija viešajame registre registruotų trijų pastatų teisinio statuso duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad teisės aktams nereglamentuojant reikalavimų sublokuotiems visuomeninės paskirties statiniams, pakartotinės ekspertizės akte tai turėjo būti nurodyta, konstatuojant, jog ekspertizę atlikę specialistai neturi teisinio pagrindo, kuriuo galėtų daryti išvadas, ar statinių sublokavimas yra atliktas tinkamai (atitinka teisės aktų reikalavimus) ar netinkamai (neatitinka teisės aktų reikalavimų).

47. Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo gauti rašytinio atitinkamų institucijų pritarimo išardant sieną tarp Prekybos pastato V18 ir Prekybos pastato TA7, vertintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad teismo ekspertė G. L. nurodė, jog rašytinis atitinkamų institucijų pritarimas paprastojo remonto atveju būtinas tada, kai remontuojama išorinė pastato siena. Vidinės sienos, neturinčios sąveikos su išore, remontas nesudaro jokio pagrindo kalbėti apie sąsajas su sublokuotų pastatų išoriniu vaizdu, todėl tokiam remontui atlikti nėra būtinas statybos leidimas ar rašytinis atitinkamų subjektų pritarimas.

48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „ Šiaulių banko turto fondas“ vykdė neteisėtą statybą, nes 2015 m. po statybos užbaigimo statiniuose atliko paprastąjį remontą ir išardė sieną, jungusią du prekybos paskirties statinius, taip sudarydama vieną prekybinės salės erdvę.

49. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.)

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės UAB „Baltisches Haus“ apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

52. Atsakovė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui bus pateikti. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė