Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 872,03 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-25 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, o jei jis jau priimtas – pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą iškeltą bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Teismo turimais civilinės bylos Nr. e2-1190-729/2017 bei prie šios bylos pridėtų civilinių bylų Nr. 2-992-897/2017, e2-656-991/2016 duomenimis nustatyta, kad dėl 2013-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teisme užvestoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu atsakovei išmokėtos sumos grąžinimo ieškovui yra pasisakyta, nagrinėjant bylą pagal 2015-11-05 atsakovo pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Iš naujo reikšdamas reikalavimą priteisti jam iš dukters laikinųjų apsaugos priemonių pavidalu išmokėtą sumą, ieškovas reikalauja spręsti ginčą tarp tų pačių šalių (jo ir atsakovės I. B.), dėl to paties dalyko (3 010,93 Lt (872,03 EUR) priteisimo) ir iš esmės tuo pačiu pagrindu (kad atsakovė neteisėtai gavo iš jo šią pinigų sumą kaip laikiną išlaikymą, kuris jai nepriklausė). Vienintelis skirtumas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 išnagrinėtoje byloje jis tai įvardija kaip sprendimo atgręžimą, o nagrinėjamoje byloje – kaip žalos atlyginimą, dėstydamas absoliučiai tuos pačius motyvus ir argumentus. Byloje yra duomenų apie ieškovo turėtas advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas, tačiau jos iš atsakovės galėtų būti priteistos tik pripažinus, kad ji pralaimėjo bylą, ar užbaigiant bylą nepriimant sprendimo iš esmės (kaip šiuo atveju), jeigu šios išlaidos būtų susidariusios dėl jos sąmoningų procesiškai netinkamų veiksmų ar neveikimo. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl atsakovė nepripažintina atsakinga už ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir jos jam iš jos nepriteisiamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-25 nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios. Nagrinėjamu atveju tapačios yra tik ginčo šalys. Byloje dėl sprendimo vykdymo atgręžimo bylos dalyką sudaro reikalavimas sugrąžinti tai, kas gauta neteisėto teismo sprendimo pagrindu. Tuo tarpu byloje dėl žalos atlyginimo taikius laikinąsias apsaugos priemones, dalyką sudaro žalos atlyginimas, kuris nustatomas pagal visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjant bylą pagal reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo ir reikalavimą CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, įrodinėtinos visiškai skirtingos teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės. Tokiems ieškiniams patenkinti egzistuoja skirtingos teisinės sąlygos ir prielaidos. Todėl tokių civilinių bylų faktiniai pagrindai iš esmės yra skirtingi. Nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsisakydamas priimti ieškinį dėl teismingumo nenustatė tokių skirtingų bylų pagrindo ir dalyko tapatumo. Tuo labiau net Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas nutartį dėl teismingumo, taip pat nenustatė, kad minimos bylos gali būti laikomos tapačiomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kadangi pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai. Nagrinėjamoje byloje tapačios tik ginčo šalys. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog ieškovė (šioje byloje atsakovė) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti išlaikymą, pilnamečiam asmeniui mokant po 1 000 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos, iki ieškovė baigs aukštąjį mokslą, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai, tai yra iki 2015-03-19. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-10-30, iki bus išnagrinėta byla. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo (šioje byloje ieškovo) apeliacinį skundą, 2014-11-12 sprendimu pirmosios instancijos teismo 2014-06-03 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė bei panaikino 2013-11-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu vykdymo procese iš atsakovo buvo išieškota 3 010,93 Lt (872,03 EUR) ir 263 EUR vykdymo išlaidos, panaikinus 2014-11-12 teismo sprendimą, ieškovo teigimu, jis turi teisę gauti nuostolių, padarytų ieškovės prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-992-897/2014 (dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam asmeniui) vykdymo atgręžimo, prašydamas priteisti iš I. B. 872,03 EUR (3 010,93 Lt), tai yra sumą, kurią I. B. gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-992-897/2014 pagrindu, iš I. B. priteisti 76,17 EUR (263 Lt) patirtų nuostolių, susijusių su patirtomis vykdymo išlaidomis, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo pagrindu taip pat nurodė aplinkybes, jog I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu A. B. dėl išlaikymo priteisimo pilnametei. I. B. prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė I. B. iš pareiškėjo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt, nuo 2013-10-30, iki byla bus išnagrinėta ir bus priimtas procesinis sprendimas. Klaipėdos apygardos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą jis įgijo teisę reikalauti visko, kas buvo pagal panaikintą teismo sprendimą išieškota I. B. naudai. Minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-22 nutartimi pareiškimo netenkino, Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejuose ginčuose ginčo šalys yra tapačios ir sutampa abiejų bylų pagrindas (faktinės aplinkybės). Tačiau padaryti išvadą, jog šiose bylose nagrinėjamų ginčų dalykas yra tapatus, nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Kaip nustatė minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-656-991/2016 teismai, ieškovo prašomos atgręžti išieškotos sumos buvo išieškotos ne panaikinto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas pilnamečiam vaikui pagrindu, o nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrindu. Kaip teisingai nurodė teismai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir nebuvo panaikinta, konstatavus jos neteisėtumą bei nepagrįstumą. Minėta nutartis panaikinta, išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, tai yra atmetus ieškinį, dėl šių priežasčių galimybės taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą nėra.Tačiau tokia teisinė situacija nepanaikina atsakovo (šioje byloje ieškovo) teisės į nuostolių atlyginimą pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Iš šio teisinio santykio ieškovas kildina savo reikalavimą, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas šioje civilinėje byloje, priešingai nei civilinėje byloje dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje bei byloje dėl sprendimo vykdymo atgręžimo bylos nagrinėjimo dalykai yra skirtingi, kadangi įrodinėjamos ir nustatomos skirtingos materialinių reikalavimų patenkinimui būtinos teisinę reikšmę turinčios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą, kadangi nenustatyti visi būtini kriterijai tokiai išvadai padaryti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo grąžinti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.