Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-8832-1015/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-14
Bylos Nr.
A2.1.-8832-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07335-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
S. K.
Kategorijos
  • 2.2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-8832-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07335-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. L. 2016 m. gegužės 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-59542673-16, kuriame nurodė, kad S. K. 2016 m. gegužės 4 d., apie 22.05 val., Stoties g., Vilniuje, buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kurias vartojo be gydytojo paskyrimo, nes jos akių vyzdžiai buvo susitraukę, judesiai nekoordinuoti, ji nesiorientavo aplinkoje, pati prisipažino vartojusi heroiną ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje (ROIK Nr. 16057639318).

Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-66-697/2015 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint pritaikyti ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-564-200/2013, nutarimai administracinėse bylose Nr. ATP-414-628/2014, ATP-542-211/2015 ir kt.).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad S. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis vartojo narkotinę medžiagą – heroiną be gydytojo paskyrimo, grindžiama policijos pareigūnų J. P. ir R. L. 2016 m. gegužės 4 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. gegužės 4 d., apie 22.05 val., patruliavimo metu Stoties g., Vilniuje pastebėjo merginą, kuri, kaip įtariama, buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, nes jos judesiai buvo nekoordinuoti, būdingi asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, vyzdžiai susitraukę, kalba nerišli, stovėdama miegojo. S. K. prisipažino, kad gatvėje apie 21.00 val. vartojo heroiną, kurį pirko čigonų tabore iš nepažįstamo asmens, narkotikus vartoja apie 15 metų, nesigydo (b.l. 5, 6). Pati S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu prisipažino padariusi teisės pažeidimą, nurodė, kad apie 21.00 val. vartojo heroiną, kurį pirko čigonų tabore iš nepažįstamo asmens, narkotikus vartoja apie 15 metų, yra priklausoma, nesigydo (b.l. 2).

Minėta, kad fakto, jog asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu, ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio pažeidimo protokolas, sutikimu (prisipažinimu), kadangi nei pareigūnai, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, bei tai, kokias konkrečiai narkotines ar psichotropines medžiagas. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas bei kokias, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad S. K. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas ir kokias, kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole - heroiną, nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad S. K. vartojo narkotines medžiagas bei kokias konkrečiai, t. y. kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog S. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuota apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. K., jai neatvykus į posėdį, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama S. K. nedalyvaujant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą S. K. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė