- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-564-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 2 d., sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 44 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-02-26 apie 12 val. 30 min. prie pastato Nr. 185, esančio S.Dariaus ir S.Girėno g., Vilniuje, intraveniniu būdu be gydytojo paskyrimo suvartojo apie 0,1 ml heroino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu nutraukė nesant pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyris apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, teismas priimdamas nutarimą neatsižvelgė ir neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, nors L. K. kaltė buvo pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga, be to, ir pats L. K. pripažino savo kaltę.
Apeliantas pažymi, kad L. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už narkotinių medžiagų vartojimą, bet ne už apsvaigimą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato imperatyvo narkotinių medžiagų vartojimo faktui patvirtinti atlikti asmens medicininį tyrimą. Pasak apelianto, pažeidimas, numatytas ATPK 44 str. 2 d. yra nesusijęs su transporto priemonės vairavimu. Pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., objektas ir žala visuomenei skiriasi nuo pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. ir 129 str., objekto ir pavojingumo visuomenei, todėl jam įrodyti negalima taikyti tų pačių įrodymo vertinimo kriterijų. Apeliantas nurodo, kad asmens narkotinių medžiagų vartojimo faktui įrodyti byloje surinkta pakankamai duomenų. Teismas neatkreipė dėmesio į policijos pareigūnų surinktus asmens kaltę įrodančius faktus bei papildomas aplinkybes, būtinas išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylai.
Apeliantas nurodo, kad L. K. į policijos įstaigą buvo pristatytas policijos pareigūnų, kurie yra teisėsaugos institucijos dalis ir vadovaujasi įstatymu. Asmens apsvaigimo būseną policijos pareigūnai nustatė remdamiesi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 Nr. V-505 patvirtintų medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Aplinkybė, kad 2013-02-26 L. K. buvo apsvaigęs, nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, tai pripažino ir pats L. K.. Be to, pareigūnas, atlikinėjantis procesinius veiksmus su pristatytu asmeniu, betarpiškai privalo su juo bendrauti ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo tik įvertinęs visas aplinkybes ir įsitikinęs buvus pažeidimo sudėčiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo heroino priklausomi asmenys pasižymi specifine išvaizda, kuri nekelia abejonių, kad asmuo vartoja heroiną. Pasak apelianto, teismas taip pat neatsižvelgė, kad L. K. buvo pristatytas iš čigonų taboro, esančio Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kuris yra didžiausia narkotikų prekyvietė net tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
Apeliantas pažymi, kad esant išdėstytoms aplinkybėms apsvaigimo nustatymas, atliekant pažeidėjo organizmo fiziologinių skysčių medicinos tyrimą, yra perteklinis veiksmas, kurį atliekant būtų ne tik vilkinama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bei veltui eikvojami materialieji ir žmogiškieji resursai, bet ir sudarytas precedentas, įtvirtinantis nebaudžiamumo principą. Akivaizdu, kad esant tokiam narkotinių medžiagų vartojimo atvejų skaičiui, fiziškai neįmanoma atlikti tokio kiekio tyrimų, todėl atsirastų galimybė išvengti atsakomybės ir tiems pažeidėjams, kurių pažeidimo įrodymui tokie tyrimai yra būtini.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog L. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu nesant pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., sudėties.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pritaikius ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. pripažinus, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2010). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia jau pats šioje teisės normoje nurodytų medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas, ir siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą teisės normą, apsvaigimas neįrodinėtinas, todėl įrodinėjant ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, nėra būtina atlikti medicininę apžiūrą, pakanka specialisto išvados (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-711/2011).
Nors L. K. prisipažino vartojęs heroiną, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jo vartota medžiaga tikrai buvo heroinas. L. K. nėra asmuo turintis specialių žinių, kad galėtų identifikuoti ir tiksliai įvardinti, kokį skystį jis pavartojo. Apeliantas nurodo, kad nuo heroino priklausomi asmenys pasižymi specifine išvaizda, kuri nekelia abejonių, kad asmuo vartoja heroiną, ir kad L. K. buvo pristatytas iš čigonų taboro, esančio Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kuris yra didžiausia narkotikų prekyvietė net tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Ar asmuo vartojo narkotinę medžiagą fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu. Byloje nėra specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, ar L. K. iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Pažymėtina, kad papildomas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų proceso efektyvumo principui, be to, praėjus dideliam laiko tarpui nebepavyktų tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktinių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo prašymas bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad L. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 2 d., sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.