- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-627-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17005-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Acto investicijos“
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Actas“, D. L. A., S. A., BAB VENTOS SM, E. B., M. B., O. B., V. B., A. B., M. E. B., A. C., V. Č., E. Č., V. V. D., J. D., V. D., N. F., G. D., F. G., R. G., A. G., G. G., S. G., A. E. G., V. J., M. J., S. J., J. A. J., E. M. J., L. K., J. K., V. K., J. V. K., S. K., T. K., Z. L., O. E. L., A. L., J. L., V. M., S. M., E. M., I. M., A. P., V. P., E. P., I. P., V. R., P. R., N. S. R., J. S., A. S., S. S., R. S., L. S., P. S., V. S., O. Š., S. G. Š., Č. Š., J. T., G. T., E. T., P. T., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „BENIGNA“, uždaroji akcinė bendrovė „Norista“, A. P. V., E. V., A. V., B. V., P. V., L. V., V. V., M. Ž., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25622-989/2024, kuria nagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acto investicijos“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Actas“, D. L. A., S. A., BAB VENTOS SM, E. B., M. B., O. B., V. B., A. B., V. B., M. E. B., A. B., A. C., V. Č., E. Č., V. V. D., J. D., V. D., N. F., G. D., F. G., R. G., A. G., G. G., A. G., S. G., S. G., A. E. G., V. J., M. J., S. J., J. A. J., E. M. J., S. J., L. K., J. K., V. K., J. V. K., S. K., J. K., T. K., Z. L., O. E. L., A. L., J. L., V. M., V. M., S. M., E. M., I. M., V. M., A. P., V. P., E. P., V. P., V. P., A. P., I. P., E. P., V. R., P. R., N. S. R., J. S., A. S., J. S., S. S., R. S., A. S., A. S., L. S., P. S., J. S., V. S., O. Š., S. G. Š., Č. Š., J. T., G. T., E. T., P. T., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „BENIGNA“, uždaroji akcinė bendrovė „Norista“, A. P. V., E. V., A. V., B. V., P. V., L. V., V. V., M. Ž., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Acto investicijos“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti UAB „Acto investicijos“ nuosavybės teisę į 7 828 vnt. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Actas“ akcijų, kurios smulkiųjų akcininkų nebuvo perleistos per akcijų išpirkimo terminą, įpareigoti AB „Actas“ ir/ar AB Šiaulių bankas, AB „Actas“ akcininkų vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie 7 828 vnt. AB „Actas“ akcijų nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjai UAB „Acto investicijos“ iš smulkiųjų akcininkų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acto investicijos“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškimo priėmimo stadijoje patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registrą nustatyta, jog šie pareiškėjos nurodomi suinteresuoti asmenys yra mirę: M. E. B. mirė (duomenys neskelbtini); V. Č. mirė (duomenys neskelbtini); V. V. D. mirė (duomenys neskelbtini); V. D. mirė (duomenys neskelbtini); F. G. mirė (duomenys neskelbtini); R. G. mirė (duomenys neskelbtini); A. E. G. mirė (duomenys neskelbtini); J. A. J. mirė (duomenys neskelbtini); E. M. J. mirė (duomenys neskelbtini); L. K. mirė (duomenys neskelbtini); Z. L. mirė (duomenys neskelbtini); V. M. mirė (duomenys neskelbtini); A. P. mirė (duomenys neskelbtini); E. P. mirė (duomenys neskelbtini); N. S. R. mirė (duomenys neskelbtini); P. S. mirė (duomenys neskelbtini); Č. Š. mirė (duomenys neskelbtini); E. T. mirė (duomenys neskelbtini); A. V. mirė (duomenys neskelbtini); P. V. mirė (duomenys neskelbtini); V. V. mirė (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jo gimimo metu ir išnyksta jam mirus, suinteresuotiems asmenims neturint civilinio teisnumo, jie negali būti byloje dalyvaujančiu, šiuo atveju suinteresuotu, asmeniu. Nustačius minėtą aplinkybę, pareiškimas negali būti priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėja inicijuoja civilinį procesą asmenų, neturinčių civilinio teisnumo, atžvilgiu, dėl šių priežasčių procesas negali būti pradėtas prieš mirusius asmenis (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, jog rengdama pareiškimą būtų siekusi nustatyti suinteresuotų asmenų teisių perėmėjus ir būtų negalėjusi tokios informacijos gauti. Priešingai, nurodytus suinteresuotus asmenis pareiškėja įvardija kaip AB „Actas“ akcininkus. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėja pareiškimo padavimo stadijoje tinkamai nenurodo pareiškimo pagrindo, nors tokią pareigą jau pareiškimo padavimo stadijoje jai nustato įstatymas (CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytiems suinteresuotiems asmenims esant mirusiems, teismas negalėtų priimti sprendimo, turinčio tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Acto investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Nors pareiškėja pareiškime išsamiai pagrindė, kad prieš kreipiantis į teismą ji atliko visus veiksmus, reikalingus tinkamam ABĮ 461 straipsnyje įtvirtintos teisės išpirkti bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijas įgyvendinimui, ši pareiškėjos teisė buvo nepagrįstai paneigta jau pareiškimo priėmimo stadijoje, t. y. teismui apskritai atsisakius priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi dalis smulkiųjų bendrovės akcininkų yra mirę.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas jau yra išaiškinęs, jog analogiškoje, kaip ir šioje byloje, situacijoje, kai kreipiamasi dėl bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo pagal ABĮ 461 straipsnį bei pareiškimo priėmimo stadijoje nustatoma, kad dalis suinteresuotų asmenų yra mirę, negali būti atsisakoma priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-389-777/2024). Nagrinėjamu atveju, susiklosčius analogiškai situacijai, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos.
8.3. Dalies bendrovės smulkiųjų akcininkų mirties faktas taip pat nėra ir pagrindas pareiškimo dėl smulkiųjų bendrovės akcininkų akcijų išpirkimo fakto nustatymo trūkumams nustatyti. Šie klausimai turi būti sprendžiami jau iškėlus bylą (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-719-440/2024).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Šiuo pagrindu ieškinį (pareiškimą) atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. CPK 22 straipsnio 2 dalis numato, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės akto nuostatas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 1 ir 22 straipsniuose.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, nes yra mirę, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, tuo pačiu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto. Tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Asmens teisės reikšti ieškinį (pareiškimą) ribojimas jau ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dalis pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, turi teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis) ir spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama arba procesinių teisių perėmimo klausimus (CPK 45, 48 straipsniai). Be to, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl kitų pareiškime nurodytų suinteresuotų asmenų, kurie turi procesinį teisnumą ir veiksnumą, todėl dar ir šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Kadangi kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.