- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-389-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00662-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- BLRT GRUPP AS
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., D. A., V. B., A. B., S. E., J. G., A. G., T. I., P. J., M. J., L. J., V. J., Z. J., A. J., N. K., S. K., G. K., T. K., I. K., V. K. J. K., J. K., B. K., R. M. L., T. L., J. M., V. M., P. M., V. N., V. O., I. O., P. P., B. E. R., V. R., G. R., M. R., B. R., S. S., L. S., Z. S., G. S., V. Š., A. Š., N. Š., K. T., S. T., S. T.-R., M. T., P. T., G. U., G. Z., J. Z., J. Ž., S. G., N. J., F. K., A. L., G. M., T. M., S. M., N. N., N. P., O. P., A. R., T. S., V. V., P. V., Z. V., M. Ž., T. R., N. B., E. D., T. D., E. L., N. S., V. S., J. V., „Baltijos laivų statykla“, AB SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BLRT GRUPP AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjos BLRT GRUPP AS pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. A., D. A., V. B., A. B., S. E., J. G., A. G., T. I., P. J., M. J., L. J., V. J., V. J., Z. J., A. J., N. K., S. K., G. K., T. K., I. K., V. K. J. K., J. K., J. K., B. K., R. M. L., T. L., J. M., J. M., V. M., P. M., V. N., V. O., I. O., P. P., B. E. R., V. R., G. R., M. R., B. R., S. S., L. S., Z. S., G. S., V. Š., A. Š., N. Š., K. T., S. T., S. T.-R., M. T., P. T. ,G. U., G. Z., J. Z., J. Ž., S. G., N. J., G. K., F. K., A. L., G. M., T. M., S. M., V. M., V. M., V. N., N. N., N. P., O. P., V. R., A. R., T. S., V. Š., V. V., P. V., Z. V., M. Ž., T. R., N. B., E. D., T. D., E. L., V. M., N. S., V. S., J. V., Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Baltijos laivų statykla“, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėja išpirko 101 akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ (toliau – Bendrovė) paprastąją vardinę akciją iš kitų akcininkų ir įpareigoti Bendrovės vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją AB SEB banką atlikti įrašus akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ akcininkų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos vertybinių popierių sąskaitose apie nuosavybės teisių į 101 akciją bendrovės akciją perėjimą pareiškėjai.
2. Nurodė, kad prašomo nustatyti juridinio fakto nustatymui egzistuoja visos būtinos sąlygos: pareiškėja įgyvendino bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 461 straipsnyje, per pranešime nustatytą terminą bendrovės akcininkai su pareiškėja akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarė, pareiškėja įmokėjo 101 akcijos išpirkimo kainą į banke atidarytą depozitinę sąskaitą, kitų būdų gauti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja išpirko 101 bendrovės akciją iš jos akcininkų, pareiškėja neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo argumentai:
3.1. Pareiškėja reiškia reikalavimus, kurių sprendimas gali turėti/turės įtakos pareiškime nurodomų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, tačiau pareiškime dalies suinteresuotų asmenų duomenys nepilni – nenurodomi asmens kodai arba bent jau jų gimimo metai, mėnuo, diena.
3.2. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrino dalies pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų duomenis, kurių asmens kodai pareiškime nurodyti pagal Gyventojų registro duomenis ir nustatyta, jog dalis pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų yra mirę. Pareiškėja turi nurodyti teismui gyvus suinteresuotus asmenis, o jei kažkas iš suinteresuotų asmenų yra mirę, pareiškėja taip pat turėtų išsiaiškinti dėl visų su mirusių suinteresuotų asmenų turtinių teisių paveldėjimo.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-2468-676/2024 ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Aplinkybės, jog kai kurie iš suinteresuotų asmenų yra mirę arba tai, kad pareiškėja nenurodė kelių suinteresuotų asmenų gimimo datos arba asmens kodo, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šių priežasčių pareiškimas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo nustatyti pareiškimo trūkumai turėjo būti šalinami per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.
4.2. Nustatęs, kad kai kurie iš suinteresuotų asmenų yra mirę, atsižvelgdamas į dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų ribotas asmenų galimybes rinkti asmens duomenis bei turėdamas prieigas prie valstybinių registrų, teismas gali pats išsireikalauti duomenis apie mirusių suinteresuotų asmenų teisių perėmėjus (paveldėtojus) ir įtraukti juos į šią bylą, tačiau teismas to nepadarė ir nesuteikė galimybės pareiškėjai to padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą konstatavo, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad aplinkybės, jog kai kurie iš suinteresuotų asmenų yra mirę arba tai, kad pareiškėja nenurodė kelių suinteresuotų asmenų gimimo datos arba asmens kodo, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškimas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo nustatyti pareiškimo trūkumai turėjo būti šalinami per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą. Apeliantės argumentai pagrįsti.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
9. Teismas , spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka (duomenys neskelbtini) ir CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju pareiškimą) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių, dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).
11. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
12. Kaip byloje nustatyta, dalis pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, nes yra mirę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas nėra pagrindas teigti, kad keliamas ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir galimybę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis) ir spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama, arba procesinių teisių perėmimo klausimus (CPK 45, 48 straipsniai).
13. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo nurodyti suinteresuotų asmenų asmens kodus arba gimimo datas, pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai, jog pareiškėja nenurodė visų pareiškime suinteresuotų asmenų gimimo datos arba asmens kodo, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Juolab, kad jau buvo nurodyta anksčiau šiame punkte į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje (pareiškime) privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodus jeigu jie jam yra žinomi.
14. Teismas nevertino ir to, jog ieškinyje yra nurodyti ir kiti atsakovai, kuriems taip pat yra reiškiami reikalavimai.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
V. C. proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos BLRT GRUPP AS pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.