- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-719-440/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- BLRT GRUPP
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., G. A., D. A., V. B., A. B., S. E., J. G., A. G., T. I., P. J., M. J., B. Z., R. J., A. J., V. J., B. J., N. K., S. K., G. K., T. K., I. K., V. K., J. K., B. K., R. M. L., T. L., R. M., I. M., J. M., V. M., P. M., V. N., V. O., I. O., P. P., V. R., G. R., S. S., L. S., Z. S., G. S., V. Š., N. Š., K. T., S. T., S. T.-R., M. T., P. T., G. U., G. Z., V. Z., R. Z., J. Ž., S. G., N. J., F. K., A. L., G. M., T. M., S. M., N. N., N. P., O. P., A. R., T. S., V. V., Z. V., M. Ž., T. R., N. B., E. D., T. D., E. L., N. S., V. S., J. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Baltijos laivų statykla“, akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos BLRT GRUPP, AS, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2468-676/2024, kuria buvo išspręstas pareiškėjos BLRT GRUPP, AS, pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A., G. A., D. A., V. B., A. B., S. E., J. G., A. G., T. I., P. J., M. J., B. Z., R. J., A. J., V. J., V. J., V. J., B. J., A. J., N. K., S. K., G. K., T. K., I. K., V. K., J. K., J. K., J. K., B. K., R. M. L., T. L., R. M., I. M., R. M., J. M., V. M., P. M., V. N., V. O., I. O., P. P., V. R., G. R., S. S., L. S., Z. S., G. S., V. Š., N. Š., K. T., S. T., S. T.-R., M. T., P. T., G. U., G. Z., V. Z., R. Z., J. Ž., S. G., N. J., G. K., F. K., A. L., G. M., T. M., S. M., V. M., V. N., N. N., N. P., O. P., V. R., A. R., T. S., V. Š., V. V., Z. V., M. Ž., T. R., N. B., E. D., T. D., E. L., V. M., N. S., V. S., J. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Baltijos laivų statykla“, akcinė bendrovė SEB bankas, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja BLRT GRUPP, AS, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėja išpirko 101 akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ (toliau – ir Bendrovė) paprastąją vardinę akciją iš kitų akcininkų ir įpareigoti Bendrovės vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB banką atlikti įrašus Bendrovės akcininkų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos vertybinių popierių sąskaitose apie nuosavybės teisių į 101 Bendrovės akciją perėjimą pareiškėjai. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymui egzistuoja visos būtinos sąlygos, t. y. pareiškėja įgyvendino Bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnyje; per pranešime nustatytą terminą Bendrovės akcininkai su pareiškėja akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė; pareiškėja įmokėjo 101 akcijos išpirkimo kainą į banke atidarytą depozitinę sąskaitą; kitų būdų gauti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja išpirko 101 Bendrovės akciją iš jos akcininkų, pareiškėja neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2468-676/2024 pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos teikto pareiškimo ir jo priedų, Bendrovės dalies akcijų, kurias pareiškėja siekia įstatymo nustatyta tvarka išpirkti, savininkais tebėra įrašyti mirę asmenys – bent jau L. J., Z. J., J. M., J. V. Z., B. E. R., M. R., A. Š., B. R., P. V., G. K. – šiuos asmenis teismas galėjo patikrinti pagal Gyventojų registrą, nes pareiškime nurodyti jų asmens kodai. Tačiau pareiškėjai nenurodžius pareiškime kitų dalies pareiškime nurodytų suinteresuotų asmenų asmens kodų, teismas neturi galimybės patikrinti jų Gyventojų registre.
4. Remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis pareiškėja ikiteismine tvarka inicijavo akcijų išpirkimo procedūrą vadovaudamasi ABĮ 46¹ straipsnio nustatyta tvarka kreipdamasi į Bendrovę su pranešimu apie akcijų išpirkimą, kuriuo pareikalavo, kad visi kiti Bendrovės akcininkai, t. y. suinteresuoti asmenys, jai parduotų likusias jiems nuosavybės teise priklausančias Bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis iki 2023 m. gruodžio 30 d. imtinai, taip pat jos iniciatyva 2023 m. lapkričio 17 d. VĮ Registrų centro elektroniniame informaciniame leidinyje Nr. 2023-321 buvo paskelbtas viešas pranešimas apie pareiškėjos prašymu inicijuotą šių akcijų išpirkimą. Remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis šia ikiteismine įstatymo nustatyta tvarka ir procedūromis pareiškėja vadovavosi ir taikė jau mirusiems asmenims L. J., Z. J., J. M., J. V. Z., B. E. R., M. R., A. Š., B. R., P. V., G. K..
5. Teismas akcentavo, kad mirusio asmens vardu registruotas / privalomai registruotinas turtas – akcijos, negali būti pirkimo–pardavimo dalyku, nes miręs asmuo negali spręsti / nuspręsti dėl jam priklausiusių akcijų perleidimo. Teismas nurodė, kad nustatytu pareiškimo trūkumų šalinimo terminu byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjos siekiamos išpirkti nurodytų suinteresuotų mirusių asmenų vardu registruotos akcijos yra / buvo nustatyta tvarka registruotos / perregistruotos / perrašytos šių asmenų paveldėtojų vardu.
6. Taip pat teismo nustatytu pareiškimo trūkumų šalinimo terminu byloje nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjos nurodyta ABĮ 46¹ straipsnyje numatyta ikiteisminė nurodytų Bendrovės akcijų išpirkimo tvarka buvo taikyta / taikoma suinteresuotų mirusių asmenų L. J., Z. J., J. M., J. V. Z., B. E. R., M. R., A. Š., B. R., P. V., G. K. paveldėtojams B. Z., R. J., A. J., V. J., B. J., R. M., I. M., R. M., V. Z., R. Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko. Todėl, teismo vertinimu, nepateikus duomenų ir įrodymų apie šių įstatymo numatytų ikiteisminių veiksmų, nurodytų suinteresuotiems asmenims,atlikimą, nebuvo pagrindo pateikto pareiškimo priėmimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, asmens kodas procesiniame dokumente yra nurodomas, tik jeigu jis yra žinomas. Pradiniame pareiškime pareiškėja nurodė jai žinomus suinteresuotų asmenų asmens kodus ir (ar) gimimo datas. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, siekdama gauti suinteresuotų asmenų asmens kodus. Kai kuriuose Gyventojų registro tarnybos pateiktuose išrašuose buvo nurodyta, kad asmuo neturi asmens kodo arba Gyventojų registre nėra duomenų, taip pat buvo nurodyta, kad kai kurie asmenys gyvenamosios vietos nedeklaravo. Šiuos duomenis pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui ir prašyme paaiškino, kad ėmėsi visų jai prieinamų priemonių surinkti trūkstamus duomenis, išnaudojo visas jai prieinamas priemones. Atsižvelgdama į tai pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo taikyti CPK 130 straipsnyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo būdą.
7.2. Suinteresuoto asmens kodo nenurodymas nesudaro kliūčių pirmosios instancijos teismui priimti pareiškėjos pareiškimą ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų, kadangi pareiškėja, vykdydama Bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą, sudarė su banku depozitinės sąskaitos sutartį ir įmokėjo į ją išperkamų akcijų kainą. Todėl visi suinteresuoti asmenys, tiek jau paaiškėję ar vėliau paaiškėsiantys jų teisių perėmėjai / paveldėtojai, gali bet kada kreiptis į Bendrovę dėl akcijų kainos jiems išmokėjimo iš depozitinės sąskaitos.
7.3. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje, dar neišsprendęs pareiškimo priėmimo klausimo, neteisingai aiškino ABĮ 46¹ straipsnyje įtvirtintą privalomo akcijų išpirkimo procedūrą ir atliko pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimą. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas ar akcijų išpirkimo procedūros įgyvendinimo teisingumas / teisėtumas neturėjo būti sprendžiami procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
7.4. P. B. pateiktame pranešime apie akcijų išpirkimą, kuris buvo viešai paskelbtas Registrų centro elektroniniame leidinyje, buvo nurodyta, kad reikalavimas parduoti akcijas yra taikomas visiems ir bet kokiems galimiems akcininkų, kuriems yra skirtas šis pranešimas, turimų akcijų bendraturčiams ir jų akcijų perėmėjams. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas pakartoti akcijų išpirkimo procedūrą naujai paaiškėjusiems mirusiems akcininkų paveldėtojams būtų visiškai nepagrįstas ir net neįmanomas, kadangi pasibaigė ABĮ Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 30-1, 32, 34, 37, 37-2, 40, 42, 45, 47, 47-1, 51, 56 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nustatytas vienų metų terminas pasinaudoti savo teise inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi ją skundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-389-777/2024 pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino ir nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžino spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 24 d nutartimi spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nurodė, kad nėra iki galo pašalinti teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai, todėl pareiškėjai nustatė naują terminą nurodytų pareiškimo trūkumų šalinimui.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
12. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas (pareiškėjas) pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, teismas patikrina, ar nėra pareiškimo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikytis proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti ir tokią išvadą teismas padarė patikrinęs kai kurių suinteresuotų asmenų duomenis ir nustatęs, kad kai kurie iš jų yra mirę. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartyje nurodė, kad nemažos dalies pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų teismas pareiškimo priėmimo stadijoje patikrinti neturi galimybės, nes pareiškėja nenurodo jų identifikacinių duomenų – asmens kodo, gimimo metų. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą, turi nurodyti teismui gyvus suinteresuotus asmenis, o jei kažkas iš suinteresuotų asmenų yra mirę, pareiškėja taip pat turėtų išsiaiškinti dėl visų mirusių suinteresuotų asmenų turtinių teisių paveldėjimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-389-777/2024 tenkinęs pareiškėjos atskirąjį skundą ir nusprendęs panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžino spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartyje remdamasis kai kurių mažumos akcininkų asmens kodų (gimimo datų) nenurodymu, pareiškimo priėmimo klausimą šiuo atveju sprendė formaliai, nesilaikydamas teisės kreiptis į teismą esmės ir proporcingumo principo tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo.
16. Grąžinus pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nustatęs pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti nurodė, kad patikrinus duomenis Gyventojų registre paaiškėjo, jog dalis suinteresuotų asmenų yra mirę; kad dalies suinteresuotų asmenų teismas neturi galimybės patikrinti pareiškimo priėmimo stadijoje, nes nenurodyti jų asmens kodai, gimimo metai; kad pareiškėja, teikiant pareiškimą, turi nurodyti teismui gyvus suinteresuotus asmenis, o jei kažkas iš suinteresuotų asmenų yra mirę, pareiškėja taip pat turėtų išsiaiškinti dėl visų mirusių suinteresuotų asmenų turtinių teisių paveldėjimo.
17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja šalindama pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, Testamentų registrą ir notarų biurus. Iš Gyventojų registrų tarnybos ir notaro gautus duomenis pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui (t. 3, b. l. 70–143). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras atsisakė pateikti pareiškėjos prašomus duomenis apie mirusio suinteresuoto asmens (G. K.) paveldėtojus (t. 3, b. l. 144–146). Pareiškėja 2024 m. balandžio 15 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išreikalauti prašomus duomenis iš minėto notarų biuro arba išduoti pareiškėjai teismo liudijimą prašomiems duomenis gauti (DOK-18310), taip pat pateikė ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 24 d nutartimi spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nurodė, kad nėra iki galo pašalinti teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai, todėl pareiškėjai nustatė naują terminą nurodytų pareiškimo trūkumų šalinimui ir 2024 m. balandžio 24 d. išdavė teismo liudijimą pareiškėjai gauti duomenis iš Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro, kuriuos gavusi pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui.
18. Taigi, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą ir tai, ar teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai yra pašalinti, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nenurodžius pareiškime kitų dalies nurodytų suinteresuotų asmenų asmens kodų, teismas neturi galimybės patikrinti jų Gyventojų registre; kad pareiškėja įgyvendino Bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą mirusiems asmenims; per teismo nustatą pareiškimo trūkumų šalinimo terminą bylai nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjos siekiamos išpirkti mirusių suinteresuotų asmenų vardais registruotos akcijos yra / buvo nustatyta tvarka registruotos / perregistruotos / perrašytos šių asmenų paveldėtojų vardu; per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą bylai nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjos nurodyta ABĮ 46¹ straipsnyje numatyta ikiteisminė nurodytų Bendrovės akcijų išpirkimo tvarka buvo taikyta / taikoma mirusių suinteresuotų asmenų paveldėtojams / teisių perėmėjams; nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
19. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad ji neturėjo pareigos nurodyti pareiškime visų suinteresuotų asmenų asmens kodų, be to, ji išnaudojo visus įmanomus būdus pirmosios instancijos teismo prašomiems duomenims dėl suinteresuotų asmens kodų pateikimo gauti ir jų pateikti neturi galimybės; pirmosios instancijos teismo argumentai apie įrodymų byloje trūkumą ar akcijų išpirkimo procedūros įgyvendinimą / teisingą įgyvendinimą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negalėjo būti laikomas kliūtimi priimti pareiškėjos pareiškimą.
20. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444 – 448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Iš esmės tokie patys reikalavimai numatyti ir pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 447 straipsnis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad šių išaiškinimų turėjo būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo. Taigi atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai dėl įrodymų nepakankamumo, t. y. dėl Bendrovės akcijų išpirkimo procedūros tinkamo įgyvendinimo gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.
23. Būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, atsižvelgiant į konkrečias šioje byloje aplinkybes, įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su Bendrovės akcijų išpirkimo procedūros tinkamu įgyvendinimu, nepateikimą nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumais ir grąžino jį pareiškėjai. Juolab, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, t. y. dėl Bendrovės akcijų išpirkimo procedūros tinkamo įgyvendinimo, pirmosios instancijos teismas neįpareigojo pareiškėjos pašalinti nei teismo 2024 m. vasario 5 d., nei 2024 m. kovo 25 d. nutartyse.
24. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja gavusi iš Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro duomenis 2024 m. gegužės 13 d. pateikė juos teismui kartu su patikslintu pareiškimu ir paaiškinimais dėl duomenų, kurių Gyventojų registro tarnyba neturėjo ir negalėjo pateikti (DOK-23296). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš pagrindų pareiškimo trūkumais laikė tai, kad pareiškėjai nenurodžius pareiškime kitų dalies nurodytų suinteresuotų asmenų asmens kodų, teismas neturi galimybės patikrinti jų Gyventojų registre. Tačiau iš byloje esančių Gyventojų registro išrašų matyti, kad duomenų apie dalį suinteresuotų asmenų Gyventojų registre nėra įregistruota (t. 3, b. l. 107, 118, 120), todėl šiuo atveju pareiškėja neturėdama pirmosios instancijos teismo prašomų dalies suinteresuotų asmenų asmens kodų, gimimo datų, jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų, tikėtina, jų negalėjo pateikti. Be to, iš Testamentų registro išrašų matyti, kad paveldėtojų asmens kodai nėra iki galo nurodyti, tačiau iš nurodomos dalies asmens kodo galima nustatyti paveldėtojo gimimo datą ir taip asmenį patikrinti Gyventojų registre (t. 3, b. l. 130, 132, 136, 139, 141). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl dalies suinteresuotų asmenų (kitų galimų įpėdinių) duomenų pateikimo, gali šiuos klausimus išspręsti ne tik pareiškimo priėmimo stadijoje, bet ir iškėlus civilinę ir įpareigojus atitinkamus duomenis pateikti vertybinių popierių apskaitos tvarkytojus ir kt.
25. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, daro išvadą, kad pareiškėjai pareiškimas buvo grąžintas iš esmės nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje pats turi teisę ir pareigą nustatyti ir įtraukti reikiamus suinteresuotus asmenis. Tais atvejais, kai trūksta duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, adresų), gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl savarankiškų CPK nustatytų būdų taikymo siekiant atitinkamus asmenis informuoti apie procesą ir taip užtikrinti šiems asmenims galimybę jame dalyvauti (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-389-777/2024).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškimo priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos BLRT GRUPP, AS, pareiškimo (patikslinto pareiškimo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.