- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-918-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- R. G., D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., V. G., antstoliui R. V., dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) pateiktu pareiškimu, prašė nustatyti, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės V. G. turto bei iš darbo santykių gaunamų pajamų ar kitų pajamų.
2. Nurodo, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 1-215-522/2019 dėl 6250 Eur skolos, procesinių palūkanų ir 744,24 vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo D. S. naudai.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad skolininkas sutiko su skolos dydžiu ir pažadėjo grąžinti skolą dalimis, t. y. kiekvieną mėnesį pervesdamas po 500 Eur į išieškotojo D. S. sąskaitą, tačiau skolininkas iki šiol sumokėjo tik dalį skolos, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d. pervedė į D. S. sąskaitą 500 Eur ir toliau savo pažado grąžinti skolą nevykdo.
4. Nurodė, kad skolininkas šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų negauna, piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, tačiau skolininko sutuoktinė V. G. turi su darbo santykiais susijusias pajamas, santuokos su R. G. metu įgijo turtą, kuris nurodytas antstolio sudarytame Turto arešto akte, o būtent: transporto priemonė – lengvasis automobilis AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); vertybiniai popieriai – 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino.
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6250 Eur skolos, procesinių palūkanų ir 744,24 vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. G., išieškotojo D. S. naudai.
7. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas R. G. ir suinteresuotas asmuo V. G. yra sutuoktiniai, byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir aukščiau paminėtas areštuotas turtas (piniginės lėšos) laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
8. Atskirai teismas pažymėjo, kad remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, teismas nustatė, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės V. G. turto bei iš darbo santykių gaunamų pajamų ar kitų pajamų, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliantas R. G. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui bei įpareigoti antstolį sustabdyti visus išieškojimo veiksmus iki bus ištaisytas vykdomojo rašto galutinis turinys.
10. Nurodo, kad 2020 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies tenkino apelianto skundą ir pakeitė pirmos ir apeliacinės instancijos sprendimus, nustatydamas, kad apelianto civilinė atsakomybė dėl 5000 Eur turtinės žalos padarymo yra subsidiarioji, t. y. apeliantas privalo atlyginti turtinę žalą tiek, kiek jos neatlygino UAB (duomenys neskelbtini).
11. Nurodo, jog antstolio paruošiamieji veiksmai dėl skolos išieškojimo iš V. G. gaunamo kasmėnesinio atlyginimo ar turto dalies, vertintini kaip procesinis piktnaudžiavimas, siekiant neigiamais išgyvenimais ją paveikti sutuoktinio atžvilgiu, nes nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, šiuo metu išieškojimas negali būti nukreiptas į sutuoktinių turto dalis esančias bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ar negali būti pasiūlyta bendraturčiams turtą notariškai pasidalinti.
12. Nurodo, kad siekiant nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, todėl siekia užtikrinti klaidingo vykdomojo dokumento ištaisymą ir įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartis.
15. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog antstolis R. V. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6250 Eur skolos, procesinių palūkanų ir 744,24 vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo D. S. naudai.
16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės V. G. turto bei iš darbo santykių gaunamų pajamų ar kitų pajamų, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.
17. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
18. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo skolininko prievolė yra asmeninė prievolė, todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas antstoliui nustatytu terminu reikiamos informacijos nepateikė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka paskirstytų ir išmokėtų lėšų sugrąžinti skolininkui nėra pagrindo.
19. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartis, kaip ir buvo išaiškinta anksčiau, tik nustato sutuoktinių turtų dalis, tačiau nutartimi nesprendžiamas skolos dydžio klausimas, o remiantis bylos duomenimis, jog priteista skola kreditoriui dar nėra pilnai grąžinta ir skolininkas nemoka, nors skolą buvo pripažinęs, iš viso to sprendžiama, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtąją nutartį.
21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.