Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą bei juo disponavo.

R. G., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, prisistatydamas (duomenys neskelbtini) akcininku (bendrovė registruota (duomenys neskelbtini)), susitarė su D. S. dėl kliuškinės fermos Švenčionių rajone pardavimo, išardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo už 13200 eurų, tiksliai nenustatytu metu suklastojo tikrą dokumentą, o būtent, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. A., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu ir parašu, bei šį suklastotą dokumentą panaudojo, 2016-02-07 pateikdamas jį pasirašyti pirkėjui D. S.. Taip D. S. buvo suklaidintas, jog pateikta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. ir ji bus įvykdyta. D. S. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vykdydamas sutartyje esančias sąlygas - pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą LT(duomenys neskelbtini) 4000 eurų avansą, o pervedus avansą, įmonė įsipareigojo nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatyti kliuškinę fermą, 2016 m. vasario 8 d. pervedė 4000 eurų avansą į sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, R. G. paskambinus telefonu ir paprašius pinigų už transportavimo išlaidas, 2016 m. vasario 29 d. į tą pačią įmonės sąskaitą pervedė 1000 eurų avansą transporto išlaidoms, po ko R. G. sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdė ir tokiu būdu jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidino D. S., savo naudai įgijo svetimą turtą - 5000 eurų ir padarė D. S. 5000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas ir rūpinosi įmonės finansine situacija. Įmonė užsiėmė metalo prekyba. Kadangi buvo sunkūs laikai, nutarė papildomai užsiimti prekyba naudotomis statybinėmis medžiagomis, t. y. „kliūškinėmis“ fermomis, angarais. Fermų pardavimu užsiėmė įmonė kaip juridinis asmuo. Jis tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl nutarė įmonei padėti. Jis buvo įmonės akcininkas, turėjo 25 procentus akcijų. Jam teko bendrauti su ponu D. S., kuris norėjo nupirkti „kliūškinę“ fermą. D. S. žentas paskambino pagal skelbimą, paklausė, kiek tai kainuoja. Jis atsakė, kad 13 200 eurų plius PVM. Po savaitės po skambučio, savaitgalį, jie atvažiavo į Nemenčinę. Jie visi jo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur buvo aprodyti pastatai. Tuo metu ten buvo 5 fermos. Fermos buvo pradėtos ardyti, bet tos dvi, kurias norėjo pirkti D. S., stovėjo. Apžiūrėjo fermą, jiems viskas tiko ir tada sutarė, kad jis atveš jiems sutartį. Jis, kaip akcininkas, nuvežė sutartį D. S.. Jis paėmė sutartį iš Pabradės ofiso, ant kurios buvo uždėtas A. A. parašas. Jis ant sutarties parašė „A. A.“, nes jo tuo metu nebuvo, o jis buvo sutaręs tą valandą susitikti su D. S.. Ši sutartis buvo nuvežta D. S., kuris ją pasirašė. Viena sutarties kopija liko pas D. S., kita buvo atiduota į įmonės buhalteriją. Kai jie pradėjo ardyti pirmą fermą, siūlėsi vežti statybines medžiagas D. S., tačiau dėl oro sąlygų jis pats sakė, kad nėra galimybės įvažiuoti į jo sklypą, nes ten stovi vanduo. Toliau bendraujant su D. S. jam netiko kaina. Jis buvo atsisakęs mokėti PVM. Ta kaina būtų ne 13 200 eurų, o su PVM virš 15 000 eurų. Čia buvo pirmas ginčas dėl kainos. Kai iš D. S. dukters elektroniniu paštu gavo kadastrinius pažymėjimus ir dokumentus, kad jie yra tikri savininkai, nes iš pradžių D. S. nebuvo sklypo savininkas, buvo pradėtas ruošti projektas ūkiniam pastatui ir viskas būtų buvę padaryta, jeigu nebūtų tų visų konfliktų su D. S.. Po to D. S. jį pradėjo labai „spausti“, kad jis jam grąžintų pinigus, tačiau jis to negalėjo padaryti. Jis nuvažiavo pas D. S. geruoju pasikalbėti. D. S. griebėsi už šakių, kad jis jam parašytų raštą. D. S. paskambino policijos pareigūnui, davė jam telefoną ir pareigūnas pasakė: „Tu jam parašyk tą raštą ir ramiai iš tenai išvažiuok“. Jis tada savo ranka parašė, kad jam įsipareigoja grąžinti pinigus, nes D. S. jį privertė, nenorėjo išleisti jo iš kiemo. Teisiškai, jei jis būtų jam grąžinęs tuos pinigus, D. S. vis tiek tūrėtų teisę dar papildomai reikalauti iš įmonės pinigų, kadangi sutartį jisai ne su juo sudarė, o su juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) . Po to labai pablogėjo įmonės finansinė būklė. Yra 5 ar 6 ikiteisminiai tyrimai, kad įmonė buvo apvogta, jai padaryta labai didelė žala, todėl įmonė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Iš žmogiško faktoriaus jis asmeniškai iš savo asmeninių lėšų išardė likusį antrą pastatą ir buvo pradėjęs vežti statybines medžiagas D. S.. Jis būtų jam visus savo įsipareigojimus įvykdęs, bet už 5000 eurų finansiškai yra neįmanoma pastatyti. Už tą kainą, kuri buvo sutarta, t. y. 13 200 eurų plius PVM jokių problemų nėra. Jeigu jis būtų privatus žmogus, tikėtina, kad jis padarytų tą pastatą už 13 200 eurų, bet kadangi tai daro įmonė, būtina su PVM kaina. Šito D. S. negalėjo suprasti. Jis tiksliai negali nurodyti, kas į internetą įdėjo skelbimus. Kadangi su įmonės telefono numeriu internete buvo sukurta įmonės paskyra, tai galėjo bet kas pasinaudoti. Telefonas buvo įmonės, jis tuo metu buvo ofise Pabradėje, todėl ir atsiliepė, kai paskambino. Teisiškai A. A. tuo metu buvo įmonės direktorius ir iki šiol yra. Jis ant A. A. prašymo parašė „sutinku“ žymiai vėliau, kada kitas direktorius laikinai ėjo jo pareigas. Prie jo parašo datos nėra. E. R. buvo aikštelės vadovas, kai buvo pasirašyta sutartis tarp D. S.. Jeigu įmonėje yra keturi akcininkai, tai turi būti virš 50 procentų, tai reiškia, kad turi pasirašyti mažiausiai 3 akcininkai dėl sutikimo, dėl atleidimo. Šiuo atveju ten yra du parašai, pasirašė jis ir E. R., tai reiškia, kad dauguma akcininkų nepritarė, kad A. A. būtų atleistas. Galbūt dėl to buhalterė susipainiojo ir į Sodrą išsiuntė jo atleidimą. E. R. taip pat yra akcininkas. Po atleidimo iš darbo A. A. toliau ėjo į darbą. Ferma, kurią pardavinėjo nukentėjusiajam, buvo įmonės. Ferma buvo pirkta 2014 m. ar 2015 m. Fermos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įmonėje. Apie sutartį, kuri buvo pasirašyta su D. S., visi įmonėje žinojo. Pirkimo-pardavimo sutartis nėra suklastota, parašas nesuklastotas. Sutartyje nurodyta jų įmonė, o jų įmonė susiranda subrangovą, kuris turi statybų atestatus, atlieka tuos darbus, t. y. išrenka ir pastato. Jų įmonės toks darbas: jie nuperka ir parduoda brangiau ir iš to užsidirba. Visiems kitiems darbams: pakrovimui, statyboms visą laiką ieškodavo subrangovų. Įmonės buhalteriniuose dokumentuose turėtų būti visos su įmonėmis sudarytos sutartys. Tokių sutarčių buvo mažiausiai 5 ar 6. Kadangi jų įmonė užsiiminėjo metalu, todėl jie daug tokių pastatų yra sugriovę vien dėl metalo. Vienas žmogus pasakė, kad galima kaip statybines medžiagas parduoti ir iš to uždirbti. Žmogus jau buvo pradėjęs daryti D. S. projektą. Jis neatsimena, ar buvo su įmone pasirašyta sutartis ir pinigai pervesti. Kad gautų statybos leidimą, buvo kreiptasi į žmogų, kuris turėjo visus tuos popierius sutvarkyti. Bet kadangi prasidėjo kivirčas su D. S., tai viskas buvo sustabdyta. J. T. turėjo kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo statybai. Įmonė gavo pinigus, įmonė disponavo tais pinigais. Statybinės medžiagos, kurios atvežtos D. S., yra tinkamos statybai. Kai buvo išardytas pastatas, buvo atvažiavęs statybų priežiūros inspektorius, jis apžiūrėjo. Statybos būtų pradėtos, kai būtų suvežtos visos statybinės medžiagos. Būtų įvertinta kiekviena statybinė medžiaga ir pradėtų toliau daryti. Jis nedalyvavo nei pakrovime, nei iškrovime, jokių nurodymų nedavė, kaip turi būti gabenamos „kliūškės“. 60 procentų medžiagų yra suvežta D. S.. Jis neplanavo apgauti D. S..

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškojo, kas pastatys tvartą kieme, Alionių I k., Širvintų r. 2016 m vasario 3 d. žentas internete rado firmos (duomenys neskelbtini) skelbimą, kur buvo parašyta, kad ardomas ir statomas „kliūškinis“ tvartas. R. G. atvažiavo ir prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovu, prisistatė bendrasavininku, akcininku. Pirmo susitikimo metu viską aptarė: kainą, kur statys, kad nuvažiuos pažiūrėti tos fermos, kad už 13 200 eurų bus pastatytas tvartas: sienos „kliūškinės“, stogas ir plokštės. R. G. papasakojo, kad jis turi fermą (duomenys neskelbtini) rajone, kurią nupirko iš kitų žmonių. Praėjus savaitei, jis, žentas ir žento brolis R. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną apžiūrėti fermos. Atvažiavę į vietą, pamatė, kad stovėjo sienos „griaučiai“. Žentas nufotografavo. Jam tiko ta siena. Jie aptarė, kad veš ir statys. Toje vietoje jis pamatė blokus. Tos vietovės tikslaus pavadinimo nežino. Ten buvo laukas, miškai. Jį viskas tenkino. Jie susitarė, kad jis tą fermą griaus ir veš statyti. Sutartį pasirašė 2016 m. vasario 7 d. savo namuose (duomenys neskelbtini). R. G., kai atvežė pirkimo-pardavimo sutartį, supažindino su ja, sakė, kad šią sutartį pasirašė įmonės vardu. R. G. pasakė, kad sutartį pasirašė A. A.. Susitarimas buvo, kad nedelsiant pradės statyti, kai perveš blokus. Bendra sutarties suma buvo 13 200 eurų. Kai apsilankė (duomenys neskelbtini) rajone, internetiniu pavedimu pervedė 4000 eurų avansą uždarajai akcinei bendrovei. Kai pervedė pinigus, R. G. paskambino ir pasakė, kad reikia pervesti dar1000 eurų už transporto išlaidas, už blokų atvežimą. Jis iš savo sąskaitos pervedė 1000 eurų į R. G. asmeninę sąskaitą per internetinę bankininkystę. Kai pervedė pinigus, R. G. skambino ir sakė, kad ferma ardoma ir veš. Metai praėjo, R. G. tai skambina, tai užvažiuoja. Kai pro šalį važiuoja, tai užsuka, tada vėl matuoja. Kai R. G. po pusantrų metų atvežė blokus, tai ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas. Atvežė 2 fūras plokščių. R. G. paskambino ir pasakė, kad sumokėtų už transportą 700 eurų. Pats R. G. krovime nedalyvavo. Jis pasakė, kad nemokės, nes pervesta 1000 eurų už transporto išlaidas. Tada vairuotojai apsisuko ir išvažiavo su kroviniu. Vėliau pats atvežė ir sukrovė. Po to R. G. paskambino, kad dar rytoj 3 fūras atveš, bet dingo. Paskui vėl skambino, kad atveža pinigus. Iki šios dienos delsia. Jam atvežė dvi mašinas sulaužytų blokų, t. y. 8 vienetus blokų. „Kliūškinei“ fermai reikia aštuonių. Atvežti blokai buvo blogesnės kokybės, negu jiems rodė pirmą kartą. Jie buvo platesni ir visai sutrūkę. R. G. dar prieš tai sakė, kad jau neveš blokų, grąžins pinigus, todėl kad neišeina atvežti blokų, nes kranas sugedo ir nėra kam iškrauti. Jis neįvertino blokų kainos, nes statybininkai apžiūrėję pasakė, kad jie avarinės būklės ir iš jų negalima statyti. R. G. atvežė kitus blokus, ne iš pirmos fermos. Jis dar du kartus buvo nuvažiavęs apžiūrėti fermos. Metai buvo praėję, kai nuvažiavo į antrą fermą. Tada R. G. parodė kitą fermą, nes pirma ferma kitaip atrodė, nuotraukas turi. Po pusės metų jis vėl skambino. R. G. pasakė, kad tuoj atveš, bet krano nėra ir liepė gauti savo kraną. Kaimynas pasakė, kad iškraus. R. G. pasakė, kad toks kranas neiškraus, reikia stipresnio. Trečią kartą R. G. parodė kitą fermą. Po to atvežė blokus. Per tą laikotarpį jis sulaukė labai daug skambučių. Pokalbiai būdavo, kad atveža, o paskui dingsta. R. G. turėjo grąžinti 5000 eurų, tačiau pasakė, kad neturi, nes išleido. R. G. parašė raštelį, kad pinigus grąžins. Iš viso jis sumokėjo 5000 eurų, tai turtinė žala ir prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos. Jam 5000 eurų labai dideli pinigai, didelė žala. Žmona guli ligoninėje, reikia pinigų. Jam pablogėjo sveikata, pas gydytojus lankėsi, naktimis nemiegojo. Jį sunervino tas įvykis. Dėl to labai jaudinosi. Lankėsi pas psichiatrę dėl nemigos, jam buvo išrašyti vaistai. Prieš 2016 m. vasario 7 d. nėra buvęs pas psichiatrą. Jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 5000 eurų skolos išieškojimo iš (DUOMENYS NESKELBTINI) , nes nebuvo žinoma, kad sutartis yra suklastota. Visą prašomą sumą Kauno apylinkės teismas jam priteisė iš (duomenys neskelbtini) . Įsiteisėjusį sprendimą jis atidavė antstolių kontorai išieškojimui. Antstolė negali pinigų išieškoti iš firmos, nes nėra turto ir lėšų.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad internete rado R. G., kad pastato „kliūškinę“ fermą, sumontuoja. R. G. vežė „kliūškinę“ fermą parodyti už (duomenys neskelbtini) miesto. Pamatė „kliūškinę“ fermą, griaučius. Dėl tos fermos ir tarėsi. R. G. uošviui atvežė sutartį. Sutartį pasirašė. Uošvis pervedė 4000 eurų į (duomenys neskelbtini) firmą. Skelbime firmos nebuvo, tik R. G., jo numeris, o sutartyje firma buvo įrašyta. Sutartis buvo pasirašyta direktoriaus A. A.. R. G. sakė, kad jis yra akcininkas, todėl nekilo klausimas, kodėl pats vadovas neatvažiavo. Sutartį pasirašė ir D. S.. Po metų antrą kartą jis irgi važiavo į N. Tikslas buvo atgauti pinigus. Antrą kartą R. G. parodė kitą fermą, pažadėjo fermą statyti. Jie patikėjo. Trečią kartą jis rodė išardytą fermą. Pirmą kartą važiavo apžiūrėti fermos iki sutarties pasirašymo. Antrą kartą važiavo po metų, tada kitą fermą parodė. Antrą ir trečią kartą ferma buvo ta pati, bet ne ta, kurią rodė pirmą kartą. Pirmą kartą važiavo apžiūrėti fermos už (duomenys neskelbtini) už miesto, o antrą kartą – prieš miestą, neprivažiavus (duomenys neskelbtini). Antrą kartą, kai nuvažiavo, ferma buvo medžiais apaugusi, o trečią kartą jau buvo dalinai išardyta. Blokai atvežti pas uošvį iš antros fermos. Pirmą kartą kai nuvažiavo, tai geresnius blokus rodė, o kuriuos atvežė, tai buvo sudužę. Papildomai 1000 pervedė iš D. S. sąskaitos už transporto išlaidas. Kai pervedė 1000 eurų, tai statybinės medžiagos turėjo būti atvežtos kitą dieną, bet medžiagų nebuvo. Kai neatvežė, tada jie skambino, klausė. Jis skambindavo 2-3 kartus per dieną, kada pradės statyti fermą. Kai neatvežė statybinių medžiagų, kaltinamasis žadėjo, kad D. S. grąžins pinigus. Porą kartų žadėjo pinigus grąžinti, ir telefonu, ir susitikus. Kai medžiagų neatvežė, tada sužinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė uošvis, suklastota. Statybines medžiagas atvežė po metų. Prie namų yra atvežtos 9 plokštės ir kažkiek tai „kliūškių“. Jos priklauso fermai, o kam ta ferma priklauso, jis nežino. R. G. atvažiavo pas D. S. į namus, pinigų neatvežė, bet parašė raštelį, kad pinigus grąžins.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau kartu dirbo, o nukentėjusiojo nepažįsta. Firmos (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo A. A., jo vardu buvo sudarytos sutartys. Įmonė buvo P. A. A. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl nedirbo, bet dažnai ateidavo. Tuo metu jam teko laikinai perimti direktoriaus pareigas. A. A. atėjęs, pakonsultuodavo, pasakydavo, kas, kur sudėta. Kad A. A. dirbtų, užmokestį gautų, tai neatsimena, kad taip būtų buvę. R. G. išmontuodavo fermas, perveždavo, ar sumontuodavo, ar ne, nežino. Jis į tą darbą nesikišo ir nieko apie tuos reikalus nežinojo. Kas susiję su „kliūškinėmis“ fermomis, jis nerašė skelbimų, o ar kas rašė, tai nežino. R. G. (duomenys neskelbtini) buvo akcininkas. Jis taip pat buvo akcininkas, dar buvo 2 akcininkai iš Trakų. Tuo metu jis nežinojo, kur kaltinamasis dirbo. Čia buvo įmonė metalo supirkimo, pirkimas-pardavimas. Jie techniką nuomojosi, įmonė neturėjo savo technikos. Kokia situacija (duomenys neskelbtini) dabar, jis nežino, nesidomi. Pasikeitė įmonės savininkas, buvo sustabdyta veikla. R. G. atvažiuodavo į P. Kai jis buvo direktoriumi, įmonės dokumentai buvo ofise, senesni pas buhalterę. Jis negali nurodyti, kur už 2016 m. įmonės veiklą yra buhalteriniai dokumentai. Kai buvo įmonės laikinai pareigas einančiu direktoriumi, tai įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Tuo metu labai didelių įsiskolinimų nebuvo, bet tie metai daugumai įmonių, kurios užsiėmė metalo supirkimu, buvo vieni iš sunkesnių metų per kokį dešimtmetį, nes buvo labai stipriai kritusi metalo kaina, apyvarta labai silpna. Tuo metu pas juos į įmonės angarą buvo įsibrovę ir nemažai metalo pavogė, pridarė daug nuostolių. Pinigai jiems ėjo į sąskaitą ir sąskaitų apmokėjimai buvo daromi per elektroninę bankininkystę. Kai jis buvo įmonės direktoriumi, tai prie elektroninės bankininkystės prisijungimus turėjo jis ir R. G.. Kiti du akcininkai neturėjo. Dar buvo bankinė kortelė, į kasą įdėti apyvartiniams pinigams. Darbuotojai galėdavo nueiti į bankomatą ir nusiimti iš kortelės pinigų, tik su jų žinia. Buhalterė irgi turėjo prisijungimą. Kai A. A. parašė prašymą išeiti iš darbo, tai pas save elektroninės bankininkystės prisijungimo neturėjo. Tie prisijungimai būdavo ofise. (duomenys neskelbtini). Angarai yra pagrindinės teritorijos lauke, po atviru dangumi ir po stogu. Angare buvo patalpos, kurias galima vadinti ofisu. Ofise buvo mobilūs telefonai, kompiuteris, printeris. Įmonės antspaudai buvo seife. Nemaža dalis įmonės dokumentų buvo pačiame ofise, o kita dalis galėjo būti pas buhalterę. Ofisas ir angaras nakčiai būdavo užrakinami. A. A. dažnai ateidavo pas juos ir užeidavo į ofisą. R. G. turėjo teisę užeiti į patalpas ir įeidavo. Be jo į patalpas įeidavo darbuotojai, kurie tuo metu dirbo. Seifo raktus jis laikydavo pačiame ofise, spintelėje. Jis pinigus tik nuimdavo apyvartai, kaip vadovas. Jis neprisimena, ar būdavo, kai pinigus nuimdavo ir perduodavo R. G.. Gal ir buvę kažkiek, kad perduota, nebent galėjo būti susiję su fermų ardymu, darbuotojams reikia, išardymui, technikai. Tokiems dalykams galėjo būti pinigai perduoti. Išardymui reikalingos lėšos: darbas, technika, pervežimas, išmontavimas, tam yra reikalingi nemaži pinigai. Tokiu atveju galėjo būti perduoti gryni pinigai, kad būtų atsiskaitoma. Jis negali pasakyti, ar 5000 eurų suma buvo „įkritusi“ į sąskaitą. Jis asmeniškai 5000 eurų nesinaudojo.

Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas. Kaltinamąjį pažįsta, buvo pas juos į namus atvažiavęs pasirašyti sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad į tam tikrą sąskaitą pervesti tam tikrą pinigų sumą kaip avansą. Kadangi tėvas nemoka naudotis kompiuteriu ir internetine bankininkyste, paprašė jos padaryti pavedimą. Ji, jam žinant, su jo leidimu, tai ir padarė, pervedė (duomenys neskelbtini) vasario 8 d., 4000 eurų ir vasario 29 d. 1000 eurų už transporto išlaidas. 2 sumas pervedė į tą pačią sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje. Sutartyje buvo nurodyta, kad pervedus avansą bus pradėti daryti darbai, bet nebuvo jokių darbų. Vėliau prašė grąžinti pinigus, žadėjo grąžinti, bet pinigai nebuvo grąžinti. Kai buvo pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, ji buvo namuose, matė, kad sutartį atvežė R. G.. Ji jau buvo pasirašyta ir su uždėtu štampu. Telefonu sutartis buvo aptarta. Elektroniniu paštu sutartis nebuvo gauta. Projektas ir statybos leidimas nebuvo siųstas elektroniniu paštu, nors buvo žadėta. Ji tikrino paštą, buvo atsiųstos tiktai kelios nuotraukos „kliūškinės“ fermos, iš kurios buvo žadama statyti fermą. Žmogus atrodė sąžiningas. Nebuvo rodomi dokumentai, bet patikino, kad tai priklauso pardavėjui (duomenys neskelbtini) . Ji matė ir skaitė sutartį. Pas tėvą sąskaitoje buvo pakankama suma, kad nurodytą sutartyje sumą pervestų. Yra gautas leidimas „kliūškinei“ fermai statyti, bet ne iš to žmogaus, kuris žadėjo tai padaryti. Yra statybinių medžiagų namų teritorijoje. Kaltinamajam ji davė savo elektroninį paštą, nes žadėjo kažkokius dokumentus atsiųsti, bet nieko neatsiuntė.

Liudytoja S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo vyriausiąja buhaltere, suvedinėjo dokumentus, 2012 metais darydavo bankinius pavedimus, bet po to pavedimus darydavo direktorius. Ji prisijungimų prie banko neturėjo, tik išrašus. Bendrovė užsiėmė metalo laužo supirkimu. Paskutiniu metu supirkimo vieta buvo P. Ji ten niekada nebuvo, dokumentus vežė į Vilnių ir jai perduodavo Vilniuje. Ką jai pristatydavo, tą jį ir suvesdavo. Reikėjo prašyti, kad laiku pristatytų dokumentus. A. A. buvo vadovas, bet jis išėjo. Po to vadovas buvo E. R., bet jis taip ir neįformino savo dokumentų Registrų centre, kad jis tapo direktoriumi. Kai jos atvažiavo apklausti, ji visus dokumentus atidavė. Būdavo, kad dokumentus atveždavo ir R. G.. 2015 m. - 2016 m. ji išėjo iš darbo. Sodrai buvo pranešta dėl A. A. atleidimo iš darbo, o į Registrų centrą jis pats turėjo nuvažiuoti. Kažkas buvo dokumentuose su fermų pirkimu. 2016 m. buhalterinių dokumentų tik paskutinė dalis pas ją buvo, kai atvažiavo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Kita dalis buvo atiduota E. R. ar R. G.. Kai išėjo iš darbo, įmonė nemokėjo mokesčių Sodrai, VMI. Sodrai turėjo įsiskolinimų. Nuo 2016 m. ji negalėjo disponuoti bendrovės pinigais. Galėjo tik akcininkai, direktorius. R. G. niekada nebuvo direktoriumi.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas R. G. dirbo metalo supirkimo įmonėje darbininku, sverdavo ir pakraudavo metalą. Už šitą darbą nuo 9 val. iki 17 val. jam mokėjo 5 eurus už dieną. R. G. toje įmonėje buvo kaip direktorius. Paskui jam pasakė, kad jis turi kitą firmą, kur jis bus direktorius. Nuvažiavo į Švenčionis ir dokumentuose jį padarė direktoriumi. Jis galvojo, kad jo neapgaus, viskas bus gerai. Jis baigęs tik 9 klases, jo išsilavinimas nebaigtas vidurinis. Kai dokumentuose tapo direktoriumi, jis ir toliau dirbo tuos pačius paprasto darbininko darbus su metalu. Jam buvo pažadėta, kad kai taps direktoriumi, jo atlyginimas bus 160 eurų, tačiau jam ir toliau davė tik po 5 eurus už dieną, jokio darbo užmokesčio kaip direktorius negavo. Jis daug kartų vietoje, darbe pasirašinėjo kaip direktorius, buvo daug popierių su pavarde A. Jis klausė, už ką pasirašinėja. Jam atsakydavo, kad reikia fūrai. Vieną kartą paprašė, kad duotų jam paskaityti, kas ten parašyta, tai iš karto pasakė, kad „ne“. Jis niekada neskaitė, už ką pasirašinėja, nes nedavė. Pasirašinėjo 10 kartų, ne mažiau. Jis pasirašinėdavo lapus su tekstu, lapai nebuvo tušti. Nuo pirmo dokumento iki paskutinio, kurį pasirašė, praėjo metai ar daugiau. Vieną kartą nesutiko pasirašyti. R. G. tada pasakė: „Tu nepasirašysi, už tave kitas pasirašys“ ir išėjo. Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini) esančias „kliūškines“ fermas, nes ten dirbo kaip darbininkas. Jis galvojo, kad kaltinamasis dirbo policijoje, tai taip nepadarys. Ten dirbo dar E. Jis atnešdavo metalą, jis pasverdavo, pasakydavo kiek ir E. mokėjo jam pinigus. Jis pasirašinėdavo prie kaltinamojo ir prie E.. Jis pats išėjo iš darbo. Išeidamas iš darbo, jokių dokumentų nepildė. Kai išėjo iš darbo, daugiau nesilankydavo metalo supirktuvėje ir su R. G. nebendraudavo. Prieš pasirašant prašymą dėl jo atleidimo iš darbo, jis buvo fermoje ir nuiminėjo plytas. Kai buvo direktoriumi, nematė įmonės buhalterinių dokumentų ir nepažinojo buhalterės. Kaltinamasis jį priėmė į darbą ir buvo jo tiesioginis vadovas. Jis nemoka kompiuteriu naudotis, nei rašyti, nei spausdinti. Kai jis atėjo į įmonę dirbti, turėjo skolų antstoliams. Kai išėjo iš darbo, įmonė neapmokėjo skolų. R. G. būdavo P. per mėnesį 3-4 kartus. Jis nebuvo iki paskutinės dienos metalo supirktuvėje, kol ji užsidarė visai.

Nukentėjusysis D. S. tyrimo metu pateikė LKU Širvintų kredito unijos išrašus, iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 8 d. jis į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už kliuškinės fermos statybą; 2016 m. vasario 29 d. jis į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už transporto išlaidas. Šiuos duomenis patvirtina tyrimo metu gautas D. S. sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (b.t. 1, b.l. 37-38, 179-194).

Ikiteisminio tyrimo metu gautas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtina, kad D. S. 2016 m. vasario 8 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už kliuškinės fermos statybą; 2016 m. vasario 29 d. D. S. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už transporto išlaidas (b.t. 2, b.l. 9-14).

2017 m. gruodžio 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu D. S. pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir dovanojimo sutartį, kuriuose yra užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., pagal 2016 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. S. (b.t. 1, b.l. 85-93).

Nukentėjusysis D. S. tyrimo metu pateikė ranka rašytą dokumentą, kuriame užfiksuota, kad R. G., (duomenys neskelbtini) akcininkas, pasižada, jog įmonė (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. liepos 22 d. grąžins avansą. Dokumentą pasirašė R. G. (b.t. 1, b.l. 36).

2017 m. lapkričio 7 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu D. S. pateikė pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą. 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) , į. m. kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. A., ir pirkėjo ūkininko D. S. sudarė šią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektas yra kliuškinė fermą 12x32, turtas tai yra kliuškinė ferma priklauso Pardavėjui. Šalių susitarimu kliuškinė ferma išardymui parduodama už 13 200 eurų (trylika tūkstančiai du šimtai eurų ) plius PVM, iš kurių 4000 eurų Pirkėjas įsipareigoja pervesti avansą į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), pervedus avansą įmonė įsipareigoja nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatyti kliuškinę fermą. Galutinis atsiskaitymas privalo būti atliktas pastačius fermą per septynias darbo dienas. Pardavėjo pareiškimai, patvirtinimai ir garantijos: Pardavėjas patvirtina, kad parduodamas Turtas išardymui niekam kitam neparduotas ir nebus parduotas jeigu sutartis įsigalios; Pardavėjas patvirtina, kad parduodamas Turtas šios Sutarties sudarymo dienai priklauso Pardavėjui; Pardavėjas užtikrina, kad yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios Sutarties pasirašymui ir jis pasirašydamas šią Sutartį turi visus įgaliojimus ją pasirašyti, nepažeidžia LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Pirkėjo pareiškimai: Pirkėjas užtikrina, kad yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios Sutarties pasirašymui ir jis pasirašydamas šią Sutartį turi visus įgaliojimus ją pasirašyti, nepažeidžia LR įstatymų, bendrovės įstatų ir kitų norminių aktų reikalavimų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli. Sutartį pasirašė: Pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. A., parašas ir antspaudas; Pirkėjas Ū.K. D. S., parašas (b.t. 1, b.l. 78-81).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1907)-IS1-2682 nurodoma, kad parašus, esančius (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) abiejuose lapuose, pasirašytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G.. Rankraštinį įrašą - „A. A.“, esantį (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2-ojo lapo grafoje „Pardavėjas“, parašė R. G. (b.t. 1, b.l. 173-176).

2017 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytoja S. L. pateikė turimus (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus (b.t. 1, b.l. 102-103).

2018 m. liepos 26 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti dokumentai: 1) darbo sutartis 2015 m. vasario 18 d. Nr. 21, kurioje užfiksuota, kad A. A. priimamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. vasario 19 d. Sutartyje nurodytas darbdavio atstovas akcininkas R. G.; 2) A. A. 2015 m. spalio 23 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame A. A. prašo atleisti jį iš direktoriaus pareigų savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. Prašyme yra raštiški E. R. ir R. G. sutikimai; 3) darbo sutartis 2015 m. spalio 26 d. Nr. 24, kurioje užfiksuota, kad E. R. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. spalio 26 d. Sutartyje nurodytas darbdavio atstovas akcininkas R. G. (b.t. 2, b.l. 109-118).

2018 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti gauti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, pateikti trijuose segtuvuose (2 juodos, 1 žalios spalvos), trijuose paketuose, surištuose balta juostele, dviejuose plastikiniuose raudonos spalvos užsegamuose vokuose bei septyniose celofaninėse įmautėse, dokumentai nesunumeruoti. Apžiūrimuose dokumentuose ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra (b.t. 2, b.l. 179-181).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio rašte dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) pateikimo nurodoma, kad VMI 2017 m. spalio 27 d. turimais duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) sumokėtų įmokų nėra, yra tik 2016 m. kovo 17 d. antstolių pervesta 565,34 Eur (įmokos kodas 5661) suma. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. VMI yra pateikusi šias deklaracijas, duomenis: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2016 m. sausio rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius; Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (FR0671.) už 2016 m. balandžio — rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius; Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (FR0672) už 2016 m. balandžio – rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius; Gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (FR0471) už 2014—2015 m. mokestinius laikotarpius; Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) už 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius (b.t. 2, b.l. 18-20).

Civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016 Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), kreditoriui D. S. 5000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 38 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 188 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išieškojimo pagrindas yra 2018-02-07 kliuškinės fermos pirkimo-pardavimo sutartis (b.t. 1, b.l. 34-35).

Antstolės A. A. 2018 m. gegužės 15 d. rašte dėl vykdomo rašto nurodoma, kad 2016 m. spalio 14 d. priimtas vykdymui Kauno apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-20452-1043/2016 išduotas 2016 m. liepos 29 d. dėl 5188,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) , į. k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo D. S. naudai. Vykdant išieškojimą areštuotos skolininko bankų sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Apie kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, duomenų neturi. Siųsti registruoti laiškai grįžta neįteikti. Siųsti reikalavimai pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą šiais adresais: (duomenys neskelbtini) direktoriui A. A.; (duomenys neskelbtini) akcininkui R. G.; (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini). Į reikalavimus atsakymas pateiktas nebuvo. Turimu įmonės vadovo telefono numeriu susisiekti nepavyko. Turi tris vykdomąsias bylas pas antstolius (b.t. 1, b.l. 198-199).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Tais atvejais, kai minėtos veikos sukėlė didelę žalą, taikoma BK 300 straipsnio 3 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-282-788/2018).

Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo tikrą dokumentą bei juo disponavo, t. y. neturėdamas įgaliojimų pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. A., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu ir parašu, bei 2016 m. vasario 7 d. pateikė jį pasirašyti pirkėjui D. S., taip suklaidindamas jį, jog pateikta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A..

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu neigė ir teigė, jog sutartį pasirašė A. A., tačiau jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

Pirmiausiai kaltinamojo kaltę įrodo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(1907)-IS1-2682. Šioje išvadoje nurodyta, kad parašus, esančius (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) abiejuose lapuose, pasirašytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G., o rankraštinį įrašą „A. A.“ toje pačioje sutartyje parašė R. G.. Tyrimo metu buvo nustatyti parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai ir sudaro individualią požymių visumą leidžiančią teigti, kad parašus esančius sutarties abejuose lapuose tikriausiai pasirašė R. G.. Atitinkamai ekspertams nenustačius bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų, jie būtų pateikę vienareikšmiškos išvados, jog parašus sutartyje parašė ne R. G.. Išvada pateikta tikėtinoje formoje, kadangi tiriamieji ir lyginamieji parašai yra paprastos konstrukcijos, neraidinės transkripcijos, mažo informatyvumo, skirtingos tiriamųjų ir lyginamųjų parašų atlikimo sąlygos. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(1907)-IS1-2682 atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad niekas kitas be R. G. oirkimo pardavimo sutarties pasirašyti negalėjo.

Tai, kad sutartyje pasirašė ne A. A., patvirtino jis pats apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad metalo supirkimo įmonėje 2016 m. jis jau nedirbo, nes išėjo iš darbo. Išėjęs iš darbo jis daugiau metalo supirktuvėje nesilankė ir su kaltinamuoju nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu jam parodžius sutartį, jis parodė, kad sutarties neskaitė ir jos nepasirašė. A. A. parodymus patvirtina jo 2015 m. spalio 23 d. prašymas atleisti iš darbo. Iš minėto prašymo matyti, kad A. A. iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų atleistas savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. Iš 2015 m. spalio 26 d. darbo sutarties matyti, kad į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas E. R.. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. taip pat patvirtina, kad būtent E. R. buvo mokamas darbo užmokestis, o ne A. A..

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties A. A. nepasirašė, nes, ne tik direktoriaus funkcijų realiai niekada nevykdė, bet tuo metu įmonėje jau apskritai nedirbo, todėl ir nurodyto dokumento nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo E. R., sutartį pasirašyti galėjo tik jis. Tuo tarpu E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie kliuškinę fermą jis nieko nežinojo, tuose reikaluose nedalyvavo, o kad kažkas negerai su sutartimi dėl kliuškinės fermos jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Taigi šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. G. 2016 m. vasario 7 d. ne tik užrašė fiktyvaus vadovo A. A. pavardę ir vardą, kas kategoriškai nurodyta specialistų išvadoje, bet ir šalia pasirašė parašu pirkimo – pardavimo sutartį A. A. vardu su nukentėjusiuoju, neturėdamas tam įgaliojimų. Tokiu būdu R. G. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo įmonės direktorius A. A.. Tokia veika yra dokumento suklastojimas nepaisant to, ar asmuo pasirašydamas vietoje kito asmens naudojo savo parašą, ar suklastojo kito asmens parašą, nes, bet kuriuo atveju, jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens dalyvavimą pasirašant dokumentą. R. G. suvokė, kad pasirašo dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens, neturėdamas teisės to daryti ir to norėjo, todėl jo veikoje yra tiesioginė tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. G. suklastojo A. A. parašą 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. SOL-16/02-08.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014).

Tai, kad kaltinamasis R. G. disponavo suklastotu dokumentu, yra neabejotinai įrodyta nukentėjusio D. S., liudytojų E. B. bei N. B. parodymais. Jie patvirtino, kad būtent kaltinamasis atvežė ir pateikė D. S. minėtą sutartį, taip pat nurodė, kad sutartis jau buvo pasirašyta direktoriaus ir joje padėtas antspaudas. Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis nurodęs, kad jis atvežė sutartį į nukentėjusiojo namus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes BK 300 straipsnio 1 dalis kaltinamojo R. G. atžvilgiu pritaikyta tinkamai, nes jis suklastojo tikrą dokumentą bei juo disponavo, o jo veikoje yra visi numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

Nors kaltinamasis neigia apgaulės savo veiksmuose buvimą, nurodydamas, kad sutartį su nukentėjusiuoju sudarė (duomenys neskelbtini) ir būtent ji yra atsakinga pagal sudarytą sutartį, su tokia kaltinamojo pozicija teismas nesutinka.

Nagrinėjamos bylos atveju apgaulė kaltinamojo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis nukentėjusiajam pateikė suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko nukentėjusysis buvo apgautas, kad sutartį sudaro ne su kaltinamuoju, o su bendrove (duomenys neskelbtini) , ją atstovaujant direktoriui A. A., nors realiai A. A. sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo ir apskritai direktoriaus funkcijų neatlikinėjo. A. A. dirbo paprastu darbininku, neturėdamas net vidurinio išsilavinimo. A. A. turtinė padėtis buvo sunki, jis turėjo priklausomybių ir skolų, todėl dirbo įmonėje vos už 5 eurus per dieną, kas rodo jo ypatingą pažeidžiamumą, kuriuo nesąžiningai pasinaudojo R. G., gaudamas jo parašus ant svarbių dokumentų materialiniai naudai gauti, tikslu pačiam išvengti bet kokios atsakomybės, o būtent, šiuo atveju, išvengti civilinės atsakomybės pagal sutartį. Tiek nukentėjusiajam D. S., tiek kartu pasirašant sutartį buvusiems liudytojams E. B. ir N. B. kaltinamasis nurodė, kad sutartį pasirašė įmonės direktorius, o jis yra įmonės akcininkas. Taip pat kaltinamasis teigė, kad ferma, kuri bus ardoma, priklauso jų įmonei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis sudaroma su įmone ir kad ji bus įvykdyta.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016 ir kt.).

Tai, kad R. G. jau sandorio metu turėjo tyčią nevykdyti prievolės pirmiausiai patvirtina tai, kad sutartis buvo sudaryta suklastojus buvusio direktoriaus A. A. parašą, o ne su (duomenys neskelbtini) tuometiniu tikruoju direktoriumi E. R.. Taip pat nors R. G. teigė, kad su nukentėjusiuoju bendravo ir kiti įmonės darbuotojai, o apie sutartį žinojo ir akcininkai, šiuos jo parodymus paneigė tiek nukentėjusysis, nurodęs, kad sutarties klausimais bendravo tik su kaltinamuoju, tiek ir E. R. nurodęs, kad apie sudarytą sutartį jis nieko nežinojo, tame sandoryje nedalyvavo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų įmonė užsiėmė metalo pirkimu – pardavimu, bet ne kliuškinių fermų ardymu ar statyba. Taip pat jis nurodė, kad R. G. išmontuodavo fermas, perveždavo, t. y. jis asmeniškai, bet ne atstovaudamas įmonę. Tai tik dar kartą įrodo, kad nagrinėjamos bylos atveju civilinė atsakomybė nėra galima, nes (duomenys neskelbtini) jokių įsipareigojimų nukentėjusiojo atžvilgiu neprisiėmė, o pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama apgauti nukentėjusįjį D. S..

Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. R. G. jokios realios veiklos nevykdė, pagal sutartį įgytų įsipareigojimų vykdymą tik imitavo. R. G., neturėdamas jokių pareigų įmonėje, jos vardu sudarė pirkimo -pardavimo sutartį su D. S., pagal kurią gavo 5000 Eur avansą iš D. S., o kliuškinės fermos taip ir nepastatė, pinigų negrąžino. Nors kaltinamasis nurodė, kad buvo atliekami fermos ardymo darbai, kad ferma ardymui buvo nupirkta (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau šie kaltinamojo teiginiai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus tai patvirtinančių duomenų rasta nebuvo, tokių dokumentų nepateikė ir pats kaltinamasis. Tas pats pasakytina ir apie fermos projektą bei statybos leidimą. Nors kaltinamasis pateikė elektroninį laišką, kuriuo neva nukentėjusiojo dukrai N. B. elektroniniu paštu buvo siųsti architekto dokumentai dėl fermos projekto, tačiau į bylą nebuvo pateiktas elektroninio laiško ir jo priedų turinys. Be to, pati N. B. parodė, kad jokių dokumentų, susijusių su kliuškinės fermos statymu ar projektavimu iš įmonės negavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių sutarties vykdymą. Juo labiau, kad remiantis kaltinamojo parodymais jie visiems darbams sudarydavo subrangos sutartis, todėl manytina, kad siekiant įrodyti sutarties vykdymą, kaltinamajam neturėjo kilti papildomų sunkumų gaunant fermos projekto ar statybos leidimo kopiją iš subrangovo, kuriam mokamas atitinkamas užmokestis. Taip pat kaip sutarties vykdymo negalima vertinti ir dalies statybinių medžiagų atvežimo, kadangi statybinės medžiagos buvo atvežtos ne laikantis sutarties terminų, o tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, galimai kaip siekis jį nutraukti. Taigi R. G. apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. D. S. pinigus. Liudytojas E. R. patvirtino, kad R. G. turėjo visas galimybes, taip pat ir elektroniniu būdu, mokėjimo kortele tvarkyti įmonėje gautas pinigines lėšas ir juos tvarkė, t. y. nuimdavo, įnešdavo, nebūtinai elektroniniu būdu sau asmeniškai.

Akivaizdu, kad savo pažado grąžinti D. S. jo sumokėtus pinigus kaltinamasis neketino įvykdyti. Siekį išlaikyti apgaulės būdu iš nukentėjusiojo įgytą turtą patvirtina ir R. G. elgesys po to, kai pervedus pinigus už transportavimo išlaidas statybinės medžiagos taip ir nebuvo atvežtos. Nukentėjusiajam ar jo žentui E. B. paskambinus kaltinamajam jis kiekvieną kartą sugalvodavo vis kitas priežastis, kodėl negali vykdyti sutarties, iš pradžių, kad sugedo technika, po to, kad yra per šlapia, po to, kad žemės sklypas priklauso ne nukentėjusiajam. Galiausiai kaltinamasis žadėjo, kad įmonė grąžins pinigus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praėjus metams po sutarties pasirašymo kaltinamasis tai skambindavo, tai užvažiuodavo pas juos, užvažiavęs vėl matuodavo. Toks kaltinamojo elgesys, kuomet nebuvo vengiama kontakto su nukentėjusiuoju, pastarajam kurį laiką leido tikėtis, kad sutartis tikrai bus įvykdyta ir nereikalauti pervestų pinigų.

Be to, nėra pagrindo išvadai, kad D. S. turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis. Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) kreditoriui D. S. 5000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 188 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau minėto įsakymo pagrindu skola išieškota nebuvo. Antstolė A. A. 2019 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-36-2651 CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t .y. jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, bei išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-36-2649. Išieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad skolininkui siųsti dokumentai grįžta neįteikti. Kitos buveinės nustatyti nepavyko. Skolininko vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Įmonė finansinės atskaitomybės neteikia. Pagal vykdomąjį dokumentą skola neišieškota.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nukentėjusiajam taikomas atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis juo, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013). Nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip neįveikiantis minimalaus protingo elgesio kriterijaus. Nukentėjusiojo elgesys sudarant sandorį dėl kliuškinės fermos įsigijimo iš interneto tinklalapyje skelbimą įkėlusio asmens atitinka visuomenėje nusistovėjusį tokių sandorių sudarymo būdą. Pirmiausiai pažymėtina, kad su kaltinamuoju buvo bendrauta telefonu, vėliau nuvykta į vietą apžiūrėti perkamos fermos, pasidarytos fotonuotraukos, galiausiai aptarus sutarties sąlygas buvo pasirašyta ir pati rašytinės formos sutartis. Tai, kad sutartį kaltinamasis nukentėjusiajam atvežė pasirašytą direktoriaus parašu ir su antspaudu, vėlgi laikytina visiškai normalia praktika, kadangi kaip ir nukentėjusiajam prisistatė kaltinamasis jis veikė kaip įmonės atstovas (akcininkas).

Kaltinamojo R. G. veika sutarus su nukentėjusiuoju dėl kliuškinės fermos pardavimo, išardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo, paėmus už ją pinigus (avansą), tačiau fermos taip ir nepastačius, o sutarus pinigus grąžinti, susitarimo neįvykdžius, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamojo panaudota apgaulė užvaldant svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigines lėšas – buvo esminė, lėmusi D. S. apsisprendimą sudaryti sandorį, kuris bus neįvykdytas, neturint jokios galimybės civiliniu santykiu pagrindu atgauti sumokėtas lėšas, nes sutartis sudaryta nei įmonės, nes ji yra suklastota, nei kaltinamojo vardu.

Nusikaltinai yra įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai yra baigti, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. G. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas (b. l. 82), administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas 3 kartus, paskutinį kartą 2018 m. gegužės 4 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (b.l. 28-31), niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje (b.l. 32-33). Dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra turtinio pobūdžio, padaryta siekiant asmeninės naudos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL dydžio baudą.

Nustatant baudos dydį pinigine išraiška teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantį bazinio bausmių ir nuobaudų dydį.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo jo naudai priteisti 5000 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas suklastota pirkimo pardavimo sutartimi, nuolat teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, apgaule iš ieškovo išviliojo 5000 Eur. Nors atsakovas daugybę kartų žadėjo ieškovui grąžinti pinigus, dėl to buvo parašęs rašytinį pasižadėjimą, tačiau iki šiol ieškovui žalos neatlygino. Kaltinamasis, neva siekdamas atlyginti padarytą žalą, ieškovui atvežė dalį statybinių medžiagų, kurios negali būti naudojamos statybai dėl prastos kokybės. Be to, tai tik nedidelė dalis statybinių medžiagų, reikalingų fermos pastato statybai. Ieškovui padaryta 5000 Eur turtinė žala. Atsakovas padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jis iš anksto žinojo, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, panaudojo žinomai suklastotą pirkimo - pardavimo sutartį, o pastatas net nebuvo pradėtas statyti. Ieškovas jaučiasi įžūliai apgautas. Ieškovas ilgą laiką - kone 3 metus jaučia nepatogumus, dvasinę skriaudą ir pažeminimą, jis išeikvojo daug laiko ir pastangų atgauti savo pinigus. Be to, atsakovas nė karto neatsiprašė ieškovo, žalos neatlygino, yra abejingas ieškovo problemoms. Ieškovo finansiniai praradimai yra skausmingi. Atsižvelgiant į patirtus dvasinius praradimus ir išgyvenimus, eikvotą laiką, patirtos turtinės žalos dydį ieškovas neturtinę žalą vertina - 2000 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad R. G. apgaule įgijo iš D. S. 5 000 Eur, kuriuos jis pervedė kaip 4 000 Eur avansą ir 1 000 Eur transporto išlaidoms, konstatuotina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų R. G. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis betarpiškai nustatyta, kad D. S. padaryta 5 000 Eur žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais R. G. veiksmais. Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 straipsnis). Turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado (pervedė) savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (5 000 Eur) pagrindžia nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai. Kadangi nustatyta, jog dėl R. G. veiksmų nukentėjusysis patyrė 5 000 Eur žalą, civilinis ieškinys šioje dalyje įrodytas ir pagrįstas, todėl jis tenkinamas.

Nukentėjusysis taip pat prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko sutriko nukentėjusiojo miegas, teko lankytis pas gydytojus. Be to, nusikalstama veika yta baigta, turtas iš nukentėjusiojo buvo pasisavintas, o nukentėjusysis sugaišo beveik 3 metus siekdamas atgauti savo pinigus.

Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų.

Nukentėjusysis D. S. savo nuožiūra pakvietė dalyvauti atstovą, dėl ko turėjo 250 Eur išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 104 str.).

Byloje liudytojams buvo išmokėti pinigai skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti: 28,30 Eur (t.3, 136 l.) ir 6,77 Eur (t.3, 146 l.), viso 35,07 Eur. Šios išlaidos išieškomos valstybės naudai (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti, iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 40 MGL (1506,40) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, R. G. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo R. G. 5000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur proceso išlaidų. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš R. G. 35,07 Eur proceso išlaidų.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. L..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.