- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- e2-554-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02835-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Ernst & Young Baltic“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui L. L., ieškovo Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos atstovei V. B., atsakovo atstovams adv. M. D., adv. pad. M. K.,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Ernst & Young Baltic“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovės 84 304,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) 2011 m. sausio 12 d. su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti Žemės ūkio ministerijos vykdomo projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ (toliau – Projektas) administravimo, elektroninių paslaugų projektavimo, techninės užduoties parengimo ir techninės priežiūros paslaugas. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 14 d. paskelbė atvirą konkursą dėl Projekto informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo. Pirkimų komisijos 2013 m. sausio 7 d. posėdžio metu nutarta kreiptis į atsakovę dėl UAB „Asseco“ atstovaujamos tiekėjų grupės (toliau – tiekėjo) Pirkimo techninio pasiūlymo kainos pagrįstumo ekspertinio vertinimo ir ataskaitos pateikimo. Atsakovė atliko ekspertinį elektroninių paslaugų, informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų, techninės įrangos pirkimo ir duomenų centro įrengimo paslaugų techninių pasiūlymų, taip pat ir tiekėjo techninio pasiūlymo kainos pagrįstumo vertinimą ir parengė ekspertinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad tiekėjo skirtas valandų skaičius paslaugoms teikti yra nepakankamas ir pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža. Remdamasi šia ekspertine ataskaita ieškovė priėmė sprendimą tiekėjo pasiūlymą atmesti. Ieškovė įvykdė teismų sprendimus, susijusius su viešojo konkurso pažeidimais, dėl baudos ir sankcijų jai paskyrimo, tokiu būdu iš viso patirdama 84 304,71 Eur žalą. Ieškovės nuomone, atsakovas netinkamai parengė ekspertinę ataskaitą, kurios pagrindu buvo priimti vėliau nuginčyti sprendimai. Atsakovo veiksmai pažeidė sutarties 2.1 p., taip pat atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos (CK 6.718 str.).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neturi solidarios reikalavimo teisės. Atlygintinų paslaugų tiekimo atveju skolininkas atsako už nerūpestingą veiklą, o ne už tai, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas. Ieškovas iš esmės neįrodinėja konkrečių ataskaitos trūkumų, bet remiasi ja kaip rezultatu. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus – dr. A. G. ataskaitą, patvirtinančią, jog ataskaita parengta tinkamai – laikantis tinkamos metodologijos bei nustatytų reikalavimų. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti tiekėjų techninių pasiūlymų ekspertinio vertinimo ataskaitas. Be to, neįprastai mažos kainos vertinimas yra kita viešųjų pirkimų stadija, nei techninis pasiūlymų vertinimas. Sutartis nenustatė neįprastai mažos pasiūlymų kainų pagrindimo vertinimo paslaugų savybių. Ataskaitą atsakovas parengė ne sutartyje numatytos techninės užduoties, bet atskiro žodinio Komisijos prašymo pagrindu. Komisija paprašė, jog atsakovas atliktų papildomą Asseco techninio pajėgumo (kvalifikacijos) įvertinimą, o ne šio pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo įvertinimą. Atsakovas, įgyvendindamas suformuotą vertinimo užduotį, ir papildomai vertindamas Asseco pasiūlymą pagal naują kriterijų – nurodytą valandų skaičių – ataskaitoje pateikė nuomonę dėl Asseco pajėgumo įgyvendinti pateiktą techninį pasiūlymą. Ieškovas nepagrįstai šią nuomonę dėl tiekėjo techninio pajėgumo laikė ekspertine išvada dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra pati priėmė sprendimus, dėl kurių jai atsirado žala, be to, sprendimus priėmė vadovaujantis ne tik ataskaita bei ir kitais duomenimis, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio. Tokį sprendimą atsakovas priėmė 2013-01-03, t.y. dar iki ataskaitos parengimo. Ieškovams buvo žinoma, kad ataskaitoje yra pateikiamas ekspertinis vertinimas, neįpareigojantis ieškovų, o atsakovas neprsiėmė atsakomybės už ieškovo sprendimus (ataskaitos įvado 3 psl.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas atliko ne techninės pasiūlymo dalies, o kainos vertinimą, ką patvirtina sutarties 2.1, 2.4 p.p. Užduotis atsakovui buvo suformuluota 2013-01-07 bei 2013-01-15 komisijos protokoluose.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad, nors ataskaitoje atsakovas pasisakė dėl vienos valandos rinkos kainos, dėl bendros pasiūlymo kainos atsakovas ekspertinio vertinimo neatliko - pateikė tik kaip nuomonę arba techninę klaidą neatlikdamas ekspertinės analizės. Ieškovas nesikreipė dėl paaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2011 m. sausio 12 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2011/01-07/ADV, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti Ministerijos vykdomo Projekto administravimo, e. paslaugų projektavimo, techninės užduoties parengimo ir techninės priežiūros paslaugas. Ieškovas 2012 m. rugsėjo 14 d. paskelbė atvirą konkursą dėl projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo“. Ieškovo Pirkimų komisija identifikavo Tiekėjo pasiūlymo kainą kaip neįprastai mažą, todėl 2012 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Tiekėją. Norint objektyviai įvertinti Tiekėjo pateiktą kainos pagrindimą, 2013 m. sausio 7 d. Pirkimų komisijos posėdžio metu buvo nutarta kreiptis į atsakovą dėl ekspertinio vertinimo. Gavus atsakovo Ekspertinio vertinimo ataskaitą, 2013 m. sausio 15 d. Pirkimų komisijos posėdyje išnagrinėjus joje pateiktas išvadas, buvo priimtas sprendimas atmesti Tiekėjo pasiūlymą. Atsakovas parengė 2013 m. sausio 15 d. ekspertinę ataskaitą ir pateikė ją ieškovui. Ieškovas 2013 m. sausio 16 d. atmetė Tiekėjo pasiūlymą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu c.b. Nr. 2-3559-603/2011 panaikino ieškovo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą, taip pat ieškovo sprendimus dėl Tiekėjo pretenzijos atmetimo, dėl pasiūlymų eilės sudarymo, dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo, dėl viešojo pirkimo Sutarties nepripažinimo negaliojančia ir skyrė alternatyviąją sankciją – 100 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi priteisė Tiekėjo naudai 47 893,25 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priteisė Tiekėjui 50 835,55 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.
Šioje byloje ieškovai atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad buvo parengta nekokybiška vertinimo ataskaita.
2013-06-05 Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3559-603/2011 konstatavo, kad bylos duomenys liudija, jog atsakovas konkurso sąlygose nereikalavo nurodyti ekspertų valandų skaičiaus, reikalavimai buvo keliami projekto etapams, - trukmei ir rezultatams, todėl teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog projekto ir atskirų jo etapų trukmė formuoja reikalavimus resursams ir jų efektyvumui siekiant, kad projekto rezultatai būtų pasiekti laiku ir tinkamai. Taigi, kiekvienos rolės ekspertų, kurių skaičius, kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimai numatyti konkurso sąlygose, valandų kiekius turėjo savarankiškai nustatyti ir įvertinti kiekvienas pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas, atsižvelgdamas į savo darbuotojų patirtį, darbo produktyvumą, našumą ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, kad atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros viešojo pirkimo komisija aiškiai konstatavo, kad ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ kvalifikacija atitinka sąlygų apraše nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir įvertinusi pasiūlymų ekonominį naudingumą skyrė 51,86 balo (trečia vieta iš šešių dalyvavusių tiekėjų), tokiu būdu iš esmės pripažindama, jog ieškovo turima kvalifikacija ir resursai yra pakankami įvykdyti pirkimo projektą. Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais vien dėl to, kad atsakovas, konstatuodamas, jog ieškovo pasiūlyta valandinė eksperto darbo kaina – 125 Lt, nėra per maža, reikalaudamas nurodyti atskirų ekspertų darbo valandų skaičių, iš dalies vertino ne kainos pagrįstumą, o grįžo į ankstesnę pasiūlymo vertinimo stadiją – iš naujo nustatinėjo jo kvalifikacijos tinkamumą (VPĮ 40 str., 93 str., CPK 185 str.).
Esant nustatytam faktui, jog ieškovui svarstant nepagrįstai mažos kainos klausimą buvo prašoma pagrindimų, nukreiptų ne į kainos pagrįstumą, bet į kvalifikacijos tinkamumą, darytina išvada, jog atsakovo parengta ataskaita, nepriklausomai nuo joje pateiktų išvadų, tiesiogiai susijusių su tiekėjo nurodytų valandų pakankamu pirkimo objektui įvykdyti, turinio, neturi priežastinio ryšio su ieškovo patirtais nuostoliais. Todėl vien šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Iš 2013-01-02 Nacionalinės mokėjimo agentūros viešųjų pirkimų komisijos protokolo matyti, kad būtent ieškovas inicijavo kreipimąsi į UAB „Asseco Lietuva“ dėl informacijos apie planuojamą skirti darbo valandų skaičių kiekviename iš pasiūlyme įvardintų projekto etapų, nurodant tame etape atliekamas funkcijas. Būtent šiam tikslui, t.y. siekiant įvertinti ar tiekėjas pagal nurodytas valandas bus pajėgus įgyvendinti techniniame pasiūlyme įvardytus sprendinius, ieškovas nusprendė kreiptis į atsakovo ekspertus pagal šalių sudarytos sutarties 1 priedo 2,4 punktą (viešųjų pirkimų komisijos 2013-01-07 protokolas). Kaip buvo nustatyta ankščiau, tokia ieškovo užduotis, siekiant įvertinti tikėjo pasiūlymo kainą, buvo netinkama, nes ji iš esmės buvo nukreipta į kvalifikacijos, kuri jau prieš tai buvo pripažinta tinkama, vertinimą. Kita vertus, iš sutarties 1 priedo E (2 pirkimo dalies) 2.4 p. paslaugų aprašymo matyti, kad pagal sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti būtent techninių pasiūlymų, o ne pasiūlymo kainos įvertinimą. Tą patvirtina ir ieškinyje ieškovų nurodytos aplinkybės, t.y., jog agentūra, neturėdama specialių žinių, reikalingų siekiant objektyviai įvertinti techninę pasiūlymų dalį, vadovaudamasi VPĮ 16 str. 2 d. kreipėsi dėl Ekspertinio vertinimo ataskaitos pateikimo. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad ieškovo tikslas buvo įvertinti tiekėjo kainą ir atsakovas tą žinojo, todėl pateikė ataskaitą ne tik dėl pasiūlymo techninio įvertinimo, bet iš dalies ir dėl pasiūlymo kainos pagrįstumo tuo aspektu, kad tiekėjas projekto veikloms numatė nepagrįstai mažai laiko (tą patvirtina atsakovo pateiktos ataskaitos įvadas bei išvados). Tačiau tokia ieškovo užduotis (vertinti ne techninę pasiūlymo dalį, o pasiūlymo kainą) išėjo už 2011 m. sausio 12 d sutarties objekto ir atsakomybės už jos pažeidimą ribų. Tokiu atveju, vertinant ar tiekėjo pasiūlyta kaina nėra nepagrįstai maža, ieškovas turėjo atsižvelgti į tai, kad nei sutartyje, nei minėtuose viešojo pirkimo komisijos protokoluose tokios papildomos užduoties įvykdymui ieškovas nebuvo numatęs jokių reikalavimų, o atsakovas, pateikdamas savo vertinimą, ataskaitoje aiškiai nurodė, kad neprisiima atsakomybės už tolimesnį ataskaitos panaudojimą ir tolesnių sprendimų priėmimą. Dėl minėtų tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pažeidė bendrą pareigą veikti rūpestingai, taip pat kad paslaugos buvo suteiktos ne kliento (ieškovo) interesais – CK 6.718 str. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad, kaip motyvuojama minėtuose teismų sprendimuose, atsakovo ataskaita buvo suformuluota abstrakčiai, nepagrįsta jokiais skaičiavimais, nenurodyta koks valandų skaičius būtų proporcingas ir reikalingas darbų apimčiai. Tokie ieškovo įvardinti trūkumai nereikalauja specialių žinių ir yra akivaizdūs. Tačiau šioje situacijoje ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl pateiktų skaičiavimų pagrindimo ar papildomo motyvavimo, priešingai, ieškovas suteiktas paslaugas priėmė, tuo pripažindamas, jog ataskaita atitiko ieškovo interesus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių byloje esantį rašytinį įrodymą – eksperto dr. A. G. išvadą - patvirtinančių, jog atsižvelgiant į atsakovui suformuluotą užduotį, užduočiai atlikti panaudotas metodikas ir pan., ataskaitoje pateiktos išvados yra pagrįstos.
Kaip buvo minėta, ieškovas suformulavo atsakovui užduotį nustatyti ar tiekėjas pagal nurodytas valandas bus pajėgus įgyvendinti techniniame pasiūlyme įvardytus sprendinius. Tačiau, kaip konstatavo 2013-06-05 Vilniaus apygardos teismas sprendime, kuriuo remiasi ieškovai, ieškovo pasiūlyta kaina neriboja jo teisės projekto įgyvendinimui skirti tiek ekspertų valandų, kiek reikia projektui tinkamai ir laiku įvykdyti. Minėtoje byloje nebuvo paneigtas ieškovo, kaip verslo subjekto, ekonominis interesas įgyvendinti projektą pasiūlyta kaina, net esant didesnėmis, negu planuota, ekspertinių valandų sąnaudomis.
Iš to seka, kad pati užduotis atsakovui buvo suformuluota ydingai, ieškovui turint tikslą vertinti tiekėjo kainą, o ne kvalifikaciją, be to, pateikta atsakovo ataskaita, kurioje buvo vertinamas būtent tiekėjo nurodytas valandų skaičius, nesudarė pagrindo ieškovui priimti sprendimus, susijusius su tiekėjo pasiūlymo atmetimu dėl to, kad pasiūlyta kaina buvo pripažinta nepagrįstai maža. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas c.b. Nr. 2A-2092/2013 konstatavo, jog perkančiajai organizacijai nustatinėjant, ar tiekėjo – informacinių technologijų įmonės – pasiūlytas projektui įgyvendinti reikalingas skirti valandų skaičius yra pakankamas, bet kuriuo atveju yra neišvengiama subjektyvaus vertinimo, todėl, kaip jau minėta, nustačius, jog tiekėjo kvalifikacija ir gebėjimai atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, kiti pasiūlymo aspektai – atskirų projekto etapų ekspertų darbo valandų skaičius, laikas, skirtas rezultatų derinimui ir pan., įrodinėjant neįprastai mažos kainos pagrįstumą yra fakultatyvaus pobūdžio, ir nesuteikia savarankiško pagrindo atmesti pasiūlymą (CPK 185 str.). Dėl to atsakovo ataskaita, tuo labiau, kad joje nurodytos išvados grindžiamos ir subjektyviu vertinimu, negalėjo būti pagrindu spręsti dėl tiekėjo neįprastai mažos pasiūlymo kainos.
Dėl nurodytų motyvų bei esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtent ieškovas buvo atsakingas už tai, jog neužtikrino visiems dalyviams vienodų sąlygų konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. numatytus principus. Tokiu būdu šioje byloje nenustatytos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
Papildomai pažymėtina, kad ieškovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nepatyrė žalos (dėl šios aplinkybės ginčo nėra, nes teismo sprendimais priteistą baudą ir nuostolius sumokėjo ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos), todėl ir šiuo pagrindu ieškovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 3981,71 Eur išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme bei 2452,38 Eur bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertinama tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl nėra pagrindo spręsti dėl maksimalaus rekomenduojamo advokato užmokesčio dydžio priteisimo, taip pat atsižvelgtina į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, todėl atsakovo atstovai nepatyrė esminių sąnaudų susipažįstant su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Dėl to bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei iki 700 Eur bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas
nusprendė
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos atsakovo UAB „Ernst & Young Baltic“ naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Priteisti iš ieškovų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis atsakovo UAB „Ernst & Young Baltic“ naudai 700 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.