Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. 2021-07-06 02.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu E. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo šeimyninis konfliktas namuose, teko išeiti iš namų. Galvojo netgi miegoti automobilyje, o kadangi automobilis stovėdavo toliau nuo namų, tai pagalvojo privažiuos arčiau iki namų. Automobilis stovėjo už 100 metrų. Prieš tai jis vartojo alų ir degtinę su draugu. Nenorėjo namo grįžti, o draugas išvažiavo, tai jis (E. D.) liko automobilyje, jame praleido kelias valandas. Tada pavažiavo iki namų aikštelės. Užkliudė kelis automobilius, ir prisistatė policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina labai blogai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu jis studijuoja universitete, jokių pajamų savarankiškai negauna.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. D. parodė, kad 2021-07-05, vakare, apie 20.00 val., pradėjo namie vienas vartoti alkoholinius gėrimus, o būtent, alų ir kiek vėliau degtinę. Kiek išgėręs alkoholio, nusprendė nueiti prie savo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kiek toliau nuo namų, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kelinta tai buvo valanda, jis šiuo metu neprisimena. Priėjus prie automobilio, kažkodėl nusprendė automobilį pastatyti arčiau namų, nors jis stovėjo maždaug už 50 metrų nuo namų. Žinojo, kad vairuoti automobilį esant neblaiviam yra draudžiama ir už tai gali būti rimtų pasekmių, bet alkoholis atėmė jo protą, pagalvojo greitai perstačius automobilį nieko blogo neatsitiks. Atsisėdęs už vairo užkūrė automobilį ir pradėjo važiuoti, išvažiavo iš aikštelės į gatvę, kur šalia įvažiavo į savo kiemą, tačiau pamatęs, jog nėra laisvų parkavimo vietų, apsisuko ir norėjo važiuoti atgal į aikštelę, kur prieš tai stovėjo automobilis, apsisukus iš priekio privažiavo policijos pareigūnų automobilis, užkirto jam kelią ir jį sustabdė. Patikrinus jo blaivumą pareigūnai jį sulaikė. Labai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau prisiekia, jokio tikslo kažkur toli važiuoti su automobiliu tikrai nenorėjo, norėjo tik perstatyti savo automobilį arčiau savo namų. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti neturi (b. l. 67-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2021-07-06, apie 02.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. V. gavo iš Vilniaus VPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį ir bandė pasišalinti. Pranešėjas užblokavo, kad vairuotojas nepasišalintų. Atvykus minėtu adresu, vietoje buvo pranešėjas M. R., kurio pasiteiravus buvo paprašyta papasakoti dėl pačio įvykio. Pastarasis pasakė jiems, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini), pribėgo moteris, kurios nepažįsta ir jokių kontaktų neturi, paprašė iškviesti policiją, nes automobilio vairuotojas girtas. Moteris paprašė jo sustabdyti minėtą Opel automobilį. Taip pat jis teigė, kad matė, kaip minėto Opel vairuotojas, kuris buvo vienas, važiavo keliu ir važiuodamas Opel automobiliu apgadino dar du stovinčius automobilius. Kai jie (policijos pareigūnai) atvyko, automobilis Opel stovėjo, vairavimo fakto nematė, kaip jau minėjo tarnybiniame pranešime. Priešais jų tarnybinį automobilį, kieme, priekyje, važiuojamojoje dalyje stovėjo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje, vairuotojo vietoje, sėdėjo E. D. Jiems atvažiavus, vairuotojas bandė užvesti minėtą Opel automobilį, tačiau jis neužsivedė. Ant automobilio priekinės dalies matėsi apgadinimai, buvo nuleista kairė priekinė padanga. Bendraujant su automobilio Opel vairuotoju E. D., jiems iškart pasirodė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, rišliai papasakoti nieko negalėjo. Jis paaiškino, kad norėjo automobilį tik priparkuoti. Šalia Opel automobilio kelkraštyje stovėjo automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadinta priekinė dalis, taip pat šalia stovėjo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadinta kairės pusės dalis. Vairuotojo paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad prieš penkias savaites. Pasiūlė E. D. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,51, o antru 2,55 promilės girtumas. Įvykio vietoje buvo D. D., kuri jiems paaiškino, kad buvo išėjusi ieškoti savo sūnaus E. D. ir jinai pamatė jį kieme važiuojantį jam priklausančiu automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė atvažiuojančio automobilio vairuotojo, kurį vairavo pranešėjas M. R., kad sustabdytų automobilį Opel vairuotoją. M. R. savo automobiliu užblokavo priešais važiuojanti Opel automobilį, kurį vairavo E. D. Daugiau nieko papildomai papasakoti neturi ką (b. l. 20-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad 2021-07-06, apie 02.40 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo, kadangi gatvė siaura, iš vienos pusės pristatyta automobilių, o iš kitos – šaligatvis, nes į jo pusę iš parkavimo vietos išvažinėjo automobilis, kuris išvažiuodamas dešine kėbulo puse kliudė šalia stovėjusį automobilį, sugadinto automobilio modelio neprisimena. Jam sustojus, pribėgo moteris, kurios nepažįsta ir jokių kontaktų neturi, paprašė iškviesti policiją, nes automobilio vairuotojas girtas. Privažiavus automobiliui arčiau, pamatė, kad tai raudonos spalvos ,,Opel“ markės automobilis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jam jo nepraleidus, jisai bandė apsisukti, bet nepavykus, pradėjo važiuoti atbulom. Jis tuo momentu jau pranešinėjo apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Opel Astra automobiliui pradėjus dūminti, jis sustojo, išlipo, tai buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, apie 1,80 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, tamsių, vidutinio ilgumo plaukų, vilkėjo šviesius marškinius trumpomis rankovėmis ir šviesius šortus, daugiau požymių nurodyti negali, asmenį reikalui esant atpažins, atidarė variklio dangtį ir kažką padaręs vėl sėdo už vairo. Netrukus atvažiavus policijos pareigūnams asmuo buvo sulaikytas. Vyras automobilyje buvo vienas, jo akivaizdoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (b. l. 13, 15-18).

2021-07-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durelės, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės ratas (b. l. 28-36).

Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis E. D. 2021-07-06 03:00:16 val. nustatytas 2,51 promilės girtumas, 03:18:48 val. nustatytas 2,55 promilės girtumas (b. l. 24-27)

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2021-07-07 išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra E. D. (b. l. 39).???

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1500 eurų (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog tądien gėrė alaus ir degtinės, po to sugalvojo perstatyti automobilį arčiau namų. Bevažiuodamas užkliudė kelis automobilius ir juos apgadino, tuo metu privažiavo ir policija. E. D. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų M. G., kuris su porininku atvyko pagal pranešimą apie girtą vairuotoją ir nustatė, kad E. D. atrodė neblaivus, nerišliai kalbėjo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu įtarimas dėl neblaivaus vairuotojo pasitvirtino, ir M. R., kuris matė kaltinamąjį vairuojantį transporto priemonę bei jį sustabdė, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Teisme buvo gautas E. D. ir D. D. prašymas perduoti E. D. jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog D. D. yra E. D. mama, jie gyvena kartu. D. D. dirba nuo 2008 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios praktikos slaugytoja, darbdavys vertina D. D. kaip atsakingą, darbščią ir pareigingą darbuotoją. Taip pat ji užsirekomendavo kaip gera savo srities specialistė, yra drausminga, pareiginga. Ji pasižymi aukšta bendravimo kultūra, gerbiama ir mėgiama kolektyvo, uoli, pareiginga ir sąžininga, todėl darys teigiamą įtaką, kad E. D. daugiau nebenusikalstų (b. l. 111-112). Teisiamojo posėdžio metu D. D. prašymą palaikė, paaiškino, kad prisiima atsakomybę už sūnų. Jis suprato savo poelgį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 113), per pastaruosius 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 93). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir E. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti E. D. D. D. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad D. D. neteista (b. l. 116), per pastaruosius 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, baudą sumokėjusi (b. l. 117), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 125-133), darbdavio charakterizuojama kaip kruopšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, nurodoma, kad darbo klinikoje metu buvo įvertintas jos atkaklumas ir darbštumas, sugebėjimas operatyviai priimti sprendimus, jautrumas bei supratingumas kolegų bei pacientų atžvilgiu (b. l. 124). Teismo įsitikinimu, D. D. charakterizuojantys duomenys, jos ir E. D. ryšys bei tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį E. D. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog D. D. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, E. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę ir pajamas, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

E. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, yra E. D. atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu jis išgyveno dėl savo poelgio ir nuoširdžiai gailėjosi. Sprendžiant, kokiam terminui turėtų būti atimta specialioji teisė, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo asmenybė yra teigiama ir padaryta nusikalstama veika vertintina labiau kaip atsitiktinė jo elgesio pasekmė, tačiau įvertintina ir tai, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis; nors automobilį jis vairavo nakties metu, kai eismas nėra intensyvus, tačiau apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, kas rodo jo elgesio didesnį pavojingumą, todėl darytina išvada, kad prokurorė prašė uždrausti vairuoti transporto priemones proporcingam terminui. Svarbi aplinkybė ir ta, kad E. D., netekdamas laikinai teisės vairuoti transporto priemones, nepraranda pajamų šaltinio, byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių jam būtų pagrindas trumpinti draudimo naudotis specialia teise terminą kaip neadekvatų, pažeidžiantį teisingumo ar proporcingumo principus. Jis šiuo metu studijuoja, yra išlaikomas savo mamos, anksčiau taip pat nedirbo (buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), jokių duomenų apie būtinumą vairuoti transporto priemones byloje nėra. Apibendrinant darytina išvada, kad prevencinę paskirtį padės įgyvendinti draudimas vairuoti transporto priemones ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytas terminas. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. D. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį jam pačiam, šis automobilis kaip BK uždraustos veikos priemonė konfiskuotinas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021-07-07 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius E. D. neblaivumą 2021-07-06 transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, b. l. 37), 2021-07-13 transporto priemonės saugojimo išlaidos sudaro 24,00 Eur (b. l. 49), E. D. 2021-07-19 sumokėjo 121 eurą (b. l. 114), todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Pažymėtina, kad teismui nežinomos aplinkybės, kodėl sumokėta tokia suma, tačiau tai nekliudo spręsti, jog už transporto priemonės saugojimą visiškai atsiskaityta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį D. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-07-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti E. D. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021-07-07 nutarimu E. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

E. D., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. D. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.