Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudiminę išmoką, apdraustą „KASKO“ draudimu nuo vagystės už jam priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš AB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą, t. y. 2020 m. balandžio 29 d. 09.26 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie jam priklausančio automobilio VW „GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio, adresu Vilniuje, Didlaukio g. 1, neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, 6 000 eurų vertės pagrobimą ir kreipėsi į AB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“, bendrovę, esančią Geležinio Vilko 6 A, Vilnius, dėl draudimo išmokos gavimo, kur melagingai pareiškė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 28 d. 09.00 val. iki 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val., iš neaptvertos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis VW „GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 metų, kuris kaip vėliau ikiteisminio tyrimo medžiagoje paaiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val. buvo rastas sudegęs Varėnos r., Valkininkų sen., kelyje Valkininkai-Kalviai, tokiu būdu ir iš AB „ERGO Incurance SE Lietuvos filialo“, bendrovės, esančios Geležinio Vilko 6 A, Vilnius siekdamas gauti draudimo išmoką, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti „ERGO Incurance SE Lietuvos filialui“ priklausantį turtą. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, 2020 m. balandžio 29 d. laikotarpiu nuo 10.39 val. iki 10.42 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, esančiame Birželio 16-osios g. 23, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2020 m. balandžio 29 d. siekdamas neteisėtai gauti iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ draudimo išmoką 6 000 eurų už asmeninio automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, kuris draustas „KASKO“ draudimu, pateikė pareiškimą apie nebūtą nusikaltimą – automobilio VW „GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16497-20, t. y. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. O tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 29 d. laikotarpiu nuo 10.43 val. iki 10.55 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, Birželio 16-osios g. 23, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16497-20 apklaustas nukentėjusiuoju melagingai parodė apie jo automobilio „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę iš neaptvertos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1, kuris 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val. buvo rastas sudegęs Varėnos r., Valkininkų sen., kelyje Valkininkai-Kalviai, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16497-20 buvo nustatyta, kad automobilis pavogtas nebuvo, o jį sudegino pats D. S.. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis D. S. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, gynėjui nesant, kaltinamasis neprieštaravo, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad jo automobilis Volkswagen „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo. Iš nervų, streso, padarė kvailiausią dalyką, kokį sugalvojo. Automobilį padegė netoli Valkininkų lauke ant kelio. Suprato, kad tai labai pavojinga. Taip pasielgė iš nervų, pasimetimo, sužinojo, kad tikriausiai automobilio remontas brangiai kainos. Automobilis 2005 metų gamybos, apdraustas tada, kai jį nusipirko, maždaug pusę metų iki įvykio. Įvykis buvo balandžio-gegužės mėnesį. Įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilis draustas „KASKO“ draudimu. Automobilis nebuvo vertintas. Padegė automobilio saloną naudodamas benziną. Buvo vienas. Laukė kol draugė atvyks jo pasiimti. Matė kai automobilis pradėjo degti, kaip pilnai sudegė, nematė. Pabėgo iš įvykio vietos. Ryte dar nesuprato ką padarė, sugalvojo iškviesti policiją ir pranešti, kad automobilis buvo pavogtas iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Maxima“ aikštelės. Didlaukio g. 1 – tas pats adresas. Pamelavo. Pranešė draudimo kompanijai, užregistravo žalą. Policijos pareigūnai užregistravo įvykį. Jį įspėjo dėl melagingų parodymų davimo. Davė melagingus parodymus. Pasakė, kad automobilis buvo pavogtas ir jis nežino, kur jis. Vėliau pats prisipažino Varėnos PK. Buvo apklaustas nukentėjusiuoju. Vėliau buvo iškviestas kaip specialusis liudytojas, policijos pareigūnai reiškė įtarimus ir jis prisipažino. Nepateisino tokio savo elgesio. Tą neapgalvotą veiksmą, dėl kurio gailisi lėmė daug aplinkybių, blogų minčių galvoje, trūko pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Taip, nustatyta, kad kaltinamasis dėl galimai turimų finansinių sunkumų, nusprendė parduoti savo automobilį. Tai patvirtina tarnybinis pranešimas, kad socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ tinklapio viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų, kaina (duomenys neskelbtini) eurų. Pridėtos nuotraukos prie skelbimo) (b. l. 42–43). Nepavykus parduoti automobilio, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. O būtent, iš vyr. tyrėjo K. D. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas sudegęs 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val. Varėnos raj., Valkininkų sen., kelyje Valkininkai-Kalviai (b. l. 19). O iš BIRT žiūryklės nustatyta, kad jau 2020 m. balandžio 29 d. 09:26 val. kaltinamasis iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė apie įvykį, t. y., kad jam neseniai paskambino iš Varėnos policijos ir pasakė, kad rado jo automobilį. Paskutinį kartą matė savo automobilį vakar, kas jį pavogė nežino (b. l. 3). Tai patvirtina ir BIRT žiūryklės duomenys, kad 2020 m. balandžio 29 d. 03:41 val. registruotas įvykis – kelyje link Titų k. dega automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas viduryje kelio, savininko nėra (b. l. 4–5).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Varėnos raj., kelias Valkininkai-Kalviai. Apžiūrėjus automobilio vidų ir teritoriją aplink jį, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų neaptikta. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 61–64).

Aktu dėl kilusio gaisro nustatyta, kad labiausiai tikėta gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (b. l. 66–70).

Apie tariamą automobilio vagystę kaltinamasis, būdamas kaip pareiškėjas įspėtas už atsakomybę pagal BK 236 straipsnį už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2020 m. balandžio 29 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (nuo 10:39 val. iki 11:06 val.), kurio pagrindu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16497-20, apie ką pastarajam buvo tą pačią dieną pasirašytinai pranešta (b. l. 15), pranešė ir parodė, kad nuo 2020 m. balandžio 28 d. 09.00 val. iki 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val., iš neaptvertos stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos, juodos spalvos. Paaiškėjo, kad 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val. jis buvo rastas sudegęs, Varėnos raj., Valkininkai-Kalviai. Žala 6 000 eurų. Automobilis VW „GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie dvi savaites stovėjo neaptvertoje ir nesaugomoje aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Didlaukio g. 1. Paskutinį kartą automobilį matė 2020 m. balandžio 28 d. apie 09.00 val. 2020 m. balandžio 29 d. apie 08.00 val. namuose sulaukė skambučio iš Varėnos raj. Policijos, kad jo automobilis buvo rastas sudegęs Varėnos raj. kelyje. Pažiūrėjęs aikštelėje pamatė, kad jo automobilio nėra. Suprato, kad jis buvo pagrobtas. Šį automobilį pirko už 5 000 eurų maždaug prieš pusę metų, (duomenys neskelbtini) iš privataus asmens. Gavo vieną raktą, kuris iki šiol yra pas jį. Automobiliu visą laiką naudojosi tik jis. Paskutinį kartą automobilis ir jo raktas buvo palikti autoservise „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio mėn., tikslios neprisimina. Pirko automobiliui naujas padangas ir atliko tam tikrus remonto darbus, todėl jam padarytą turtinę žalą vertina 6000 eurų. Automobilis draustas „KASKO“ draudimu „Ergo“ draudimo bendrovėje. Kas ir kokiomis aplinkybėmis pagrobė jam priklausantį automobilį ir kodėl jį sunaikino, nežinojo, nieko neįtarė (b. l. 6–13).

Apklaustas nukentėjusiuoju D. S. 2020 m. gegužės 05 d. parodė, kad 2019 m. pagal skelbimą, (duomenys neskelbtini) iš fizinio asmens, už 5000 eurų nusipirko automobilį VW „Golf“, 2019 m. gruodžio 16 d. pakeitė numerius į (duomenys neskelbtini). Nuo balandžio mėnesio, automobilį statydavo (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 29 d. iš pareigūnų sužinojo, kad jo automobilis rastas degantis Varėnos raj. Tada suprato, kad automobilis buvo pavogtas. Kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės. Jam padaryta turtinė 6 000 eurų žala (b. l. 71).

Tai, kad kaltinamasis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą paaiškėjo iš tarnybinio pranešimo dėl judriojo ryšio bazinių stočių išklotinių analizės, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo susipažinta su UAB „Tele2“ telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotine ir nustatyta, kad abonentas jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų:

- 2020 m. balandžio 29 d. 01:01:34 val. - esančio (duomenys neskelbtini) (savo veikimo zona apimančio pareiškėjo D. S. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini));

- 2020 m. balandžio 29 d. 01:31:56 val. - esančio Gariūnų g. 70, Vilniuje (vienas iš galimų taškų važiuojant maršrutu Vilnius - Valkininkai);

- 2020 m. balandžio 29 d. 02:45:08 val. - esančio Paklėštarės k., Varėnos r. sav.(savo veikimo zona apimančio automobilio VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudeginimo vietą ties Valkininkų k., Varėnos r.). Tinklapio „Google Maps“ duomenimis, nesant eismo, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Gariūnų g. 70 automobiliu gali būti įveikiamas per 17 minučių, o atstumas nuo Gariūnų g. 70 iki Paklėštarės k., Varėnos r. sav. - per 37 min.

- 2020 m. balandžio 29 d. 03:24:05 val. - esančio (duomenys neskelbtini);

- 2020 m. balandžio 29 d. 04:49:15 val. - esančio Ozo g. 14A, Vilniuje;

- 2020 m. balandžio 29 d. 06:45:52 val. - esančio (duomenys neskelbtini), savo veikimo zona apimančių pareiškėjo D. S. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). (b. l. 41).

Vadinasi, kaltinamojo pranešime ir apklausoje nurodytos aplinkybės, kad jis automobilio įvykio dieną nesinaudojo, buvo paneigtos, nustačius, kad jo mobilaus ryšio telefono abonentas 2020 m. balandžio 29 d. 02:45:08 val. jungėsi prie judriojo ryšio GSM retransliacijos bokšto, esančio Paklėštarės k., Varėnos r. sav. Tai yra Varėnos rajone, netoli vietos, kur buvo surastas sudegęs automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas – vaizdo įrašuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 neatitinka laikas pagal nustatytus asmens tel. prisijungimus prie mobilaus ryšio operatorių stotelių (celių). Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 11. apie 01:53:18 val. keliu pravažiuoja panašus automobilis į VW „Golf“, tačiau nustatyti ar tai yra šis automobilis negalima, kadangi yra nakties metas ir pateikto vaizdo įrašo kokybė yra prasta, jame nesimato nei automobilio markė, nei jo valstybiniai numeriai (b. l. 48).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas – perfilmuotoje vaizdo įrašo dalyje Nr.1 matyti kaip 2020-04-29 01:41:43 val. pro kelio sankryžą pravažiuoja du automobiliai – vienas iš jų, kuris važiuoja antra eismo yra panašus į VW „Golf“ automobilį, tačiau dėl nakties meto ir prastos vaizdo įrašo kokybės įžiūrėti automobilio markės ženklą ar valstybinius numerius yra neįmanoma (b. l. 50).

Nustatytas melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą patvirtina ir ikiteisminiame tyrime 2020 m. birželio 17 d. apklausos metu duoti įtariamojo D. S. parodymai, kuriais jis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val., ryte su juo susiekė Alytaus apskr. Varėnos pareigūnai, kurie jam pranešė, jog Varėnos miške prie Valkininkų buvo rastas sudegęs jo automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad susisiektų bendruoju pagalbos telefonu 112 su Vilniaus policija dėl automobilio dingimo. Apie 9:00 val. paskambino telefono numeriu 112, kad praneštų dėl jam priklausančio automobilio VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Po skambučio, valandos bėgyje pas jį, prie namų, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko tyrėjas iš policijos, kuris užfiksavo įvykio aplinkybes dėl jo automobilio dingimo, kadangi jis įtarė, kad jo automobilis buvo pavogtas 2020 m. balandžio 28 d. nuo 09.00 val., iki 2020 m. balandžio 29 d. 03.39 val., iš neaptvertos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1. Tą pačią savaitę, tiksliau nurodyti negalėjo, su juo susisiekė Varėnos policijos tyrėja, kuri nurodė atvykti į apklausą dėl jo automobilio vagystės. Jam nuvykus pas tyrėją į apklausą, jis buvo apklaustas. Apklausos metu tyrėja jam parodė likučius nuo sudegusio jam priklausančio automobilio, tuomet jis davė paaiškinimą apie sudegusį jam priklausantį automobilį. Jis apklausos metu tyrėjai pasakė, kad pasigedo automobilio, įtarė, kad jis galėjo būti pavogtas. 2020 m. gegužės pabaigoje buvo pakartotinai pakviestas į Varėnos policijos komisariatą dėl jam priklausančio automobilio vagystės, ten buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, apklausoje jis prisipažino, kad jam priklausantis automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pavogtas, jis pats jį sudegino 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. naktį, Varėnos miške, prie Valkininkų. Taip pasielgė, nes važiuojant link (duomenys neskelbtini), automobilis sugedo. Nusprendė jį sudeginti. Tuo metu jį apėmė pyktis, galvojo, kad brangiai kainuos remonto darbai. Benzinu apipylė automobilio saloną ir jį padegė. 2020 m. balandžio 29 d. apie 09.00 val., paskambinęs pagalbos telefonu 112 sugalvojo apie jam priklausančio automobilio vagystę, kadangi tikėjosi iš draudimo kompanijos AB ,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ bendrovės gauti kompensaciją apie 6 000 eurų už jam priklausantį automobilį. Jis pats asmeniškai 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į draudimo kompaniją AB,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ bendrovę, kurioje užregistravo jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės žalą. Iš draudimo kompanijos pinigų už automobilį jis negavo, kadangi bendrovė laukė policijos sprendimo bei aplinkybių patikslinimo dėl jam priklausančio automobilio vagystės. Dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta, nori pridurti, kad istoriją dėl jam priklausančio automobilio vagystės istoriją sugalvojo spontaniškai, to neplanavo iš anksto. Automobilį pats sudegino vedamas tuo metu apėmusio pykčio, spėlionių, jog brangiai jam kainuos remonto darbai ( b. l. 85).

Apklaustas 2020 m. rugpjūčio 05 d., įtariamasis D. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 7:00 val., ryte su juo susisiekė Alytaus apskr. Varėnos pareigūnai, kurie jam pranešė, jog Varėnos miške, prie Valkininkų buvo rastas sudegęs automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam bei nurodė, kad susisiektų bendruoju pagalbos telefonu 112 su Vilniaus policija dėl automobilio dingimo. Jis apie 9:00 val., paskambino telefono numeriu 112, kad praneštų dėl jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Po jo skambučio, valandos bėgyje pas jį, prie namų, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko tyrėjas iš policijos, kuris užfiksavo įvykio aplinkybes dėl jo automobilio dingimo, kadangi jis įtarė, jog jo automobilis buvo pavogtas 2020 m. balandžio 28 d. nuo 9:00 val. iki 2020 m. balandžio 29 d. 03:39 val., iš neaptvertos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1. Tą pačią savaitę su juo susisiekė Varėnos policijos tyrėja, kuri nurodė atvykti į apklausą dėl jo automobilio vagystės. Jam nuvykus pas tyrėją į apklausą, jis buvo apklaustas, apklausos metu tyrėja jam parodė likučius nuo sudegusio jam priklausančio automobilio. Tuomet jis davė paaiškinimą apie įvykį, konkrečiai apie sudegusį jam priklausantį automobilį. Jis apklausos metu tyrėjai pasakė, kad pasigedo automobilio, įtaria, jog jis galėjo būti pavogtas. 2020 m., gegužės pabaigoje buvo pakartotinai pakviestas į Varėnos policijos komisariatą dėl jam priklausančio automobilio vagystės, ten buvo apklaustas spec. liudytoju, apklausoje jis prisipažino, kad jam priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų nebuvo pavogtas, jis pats jį sudegino 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. laikotarpyje, naktį, Varėnos miške, prie Valkininkų. Kad sudegino savo automobilį niekam nesakė. Taip pasielgė, kadangi jam bevažiuojant link (duomenys neskelbtini) automobilis sugedo, todėl jis nusprendė jį sudeginti, kadangi tuo meta jį apėmė pyktis, galvojo, kad brangiai atsieis remonto darbai. Jis benzinu apipylė automobilio saloną ir jį padegė. 2020 m. balandžio 29 d. apie 9.00 val., paskambinęs pagalbos telefonu 112 sugalvojo apie jam priklausančio automobilio vagystę, kadangi tikėjosi iš draudimo kompanijos AB ,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ bendrovės gauti kompensaciją apie 6 000 eurų už jam priklausantį automobilį. Jis pats asmeniškai 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į draudimo kompaniją AB ,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ bendrovę, kurioje užregistravo jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės žalą. Iš draudimo kompanijos pinigų už automobilį jis negavo, kadangi bendrovė laukė policijos sprendimo bei aplinkybių patikslinimo dėl jam priklausančio automobilio vagystės. Dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta. Istoriją dėl jam priklausančio automobilio vagystės sugalvojo spontaniškai, to neplanavo iš anksto. Automobilį pats sudegino vedamas tuo metu apėmusio pykčio, spėlionių, jog brangiai jam kainuos remonto darbai (b. l. 102).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad buvo melagingai pranešta apie nebūtą nusikalstamą veiką, tačiau, kreipiantis į draudimo bendrovę ERGO Insurance SE, Lietuvos filialą, 2020 m. balandžio 29 d. telefonu ir pranešęs įvykio aplinkybes, dėl automobilio VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę bei šio sudeginto automobilio radimą Varėnos raj., Valkininkų sen., kelyje Valkininkai – Kalviai, kaltinamasis ir pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. išmoką už- pagrobtą ir sudegintą automobilį, kurią sudarytų 4 193 EUR (b. l. 121, 122-123).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad D. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, atsakomybė už kurių padarymą numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 236 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Baudžiamasis procesas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas prokuroro 2020 m. liepos 31 d. nutarimu (b. l. 95-96), konstatavus, kad inkriminuojant melagingą pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką, ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, vėliau duoti melagingi parodymai atskirai pagal BK 235 straipsnį nekvalifikuojami, nes tai tęsinys veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje. Todėl, nurodytuose faktinėse aplinkybėse esantys veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, konkrečiu atveju nepažeidžia kaltinamojo teisių ir non bis in idem principo, reiškiančio, kad priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, įtvirtinto BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Laiduotojas G. S. pateikė prašymą būti D. S. laiduotoju. Nurodė, kad yra kaltinamojo tėvas. Tiki sūnumi, daugiau tai nepasikartos. Jis yra jo vienintelis sūnus, jų santykiai artimi bei geri – nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, keliauja. Sūnus dėl padarytos veikos labai gailis ir išgyvena. Sūnus yra atsakingas, drausmingas ir mano, kad iš savo poelgio pasimokė. Gali daryti sūnui teigiamą įtaką ir jį kontroliuoti (b. l. 150).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, anksčiau nėra teistas (b. l. 116), yra pagrindo manyti, kad nebedarys nusikalstamų veikų. Žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik už vieną nusikalstamą veiką, visgi, šioje byloje nustatyta, kad melagingais pranešimais apie nebūtą nusikalstamą veiką tiek draudimo bendrovei, tiek policijai, kaltinamasis faktiškai siekė vieno veiksmo, tai yra gauti draudimo išmoką. Gi tam ir buvo inscenizuota nusikalstama veika, apie kurią jis ir pranešė. Todėl, konkrečiu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindo taikyti BK 40 straipsnyje nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, ir tai neprieštaraus protingumui bei teisingumui.

Vertintina ir tai, kad D. S. yra jauno amžiaus, nevedęs, SODROS duomenimis dirba, per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dažniausiai už administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 111–115), duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Yra viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino neigiamai, kaltinamojo teigimu labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nepateisino tokio savo elgesio. Tą neapgalvotą veiksmą lėmė daug aplinkybių, blogų minčių galvoje, trūko pinigų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo tėtis G. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. yra darbingo amžiaus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenimis neteistas (b. l. 158), per trejus metus baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą; paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 159–161), šiuo metu nedirba, tačiau kuria (duomenys neskelbtini) verslą. Ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 152).

Pats G. S. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad su sūnumi sutaria gerai, yra artimi. Savo prašyme papildomai nurodė, kad tai yra jo vienintelis sūnus, su kuriuo nuolat bendrauja, leidžia kartu laisvalaikį, keliauja. Patikino, kad yra tikras, jog sūnus daugiau nenusikals. Mano, kad sūnus pasimokė. Gali daryti sūnui teigiamą įtaką (b. l. 150, 155).

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas G. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, juos sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jo asmenybė teigiama, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo D. S. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). G. S. skirtinas D. S. laiduotoju netaikant užstato, nes yra jo tėtis, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. S. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas minimalus, t. y. vienerių metų laidavimo terminas.

Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoju paskirti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.