- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-304-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00118-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Institucija
- Plungės rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės rajono savivaldybės administracijoje 2018 m. spalio 23 d. buvo gautas J. M. skundas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d., apie 13.00–16.00 val., vyko pokylis name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). B. B. sutikinėjo klientus ir rodė, kur statyti automobilius. Pareiškėjas fotografavo ir filmavo telefonu daromus Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, o paskui SMS žinutes su nuotraukomis nusiuntė Plungės rajono savivaldybės merui, Savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems Administracijos darbuotojams bei Plungės rajono policijos komisariato viršininkui. Pareiškėjo nuomone, yra padaryti šie pažeidimai: paslaugų paskirties patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, gatvės žemės elementų naudojimas ne pagal paskirtį, padaryta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, nes visi esantys nuotraukose automobiliai pastatyti pažeidžiant KET reikalavimus. J. M. prašė skubiai nubausti pažeidėjus.
2. Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistas P. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė pagal J. M. skundą pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (nepradėti). J. M. šį nutarimą apskundė teismui. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. sausio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės rajono savivaldybės administracijos specialisto 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas teismo nutartį apskundė aukštesniam teismui. 2019 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas skundą atmetė.
3. 2021 m. birželio 6 d. Plungės rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas J. M. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. 2021 m. birželio 11 d Administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno pasirašytu raštu J. M. atsakyta, kad pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pareiškėjas nepatenka į asmenų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sąrašą.
4. 2021 m. liepos 12 d. teisme buvo gautas J. M. skundas dėl 2021 m. birželio 11 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, atnaujinti administracinės bylos teiseną dėl: 1. (duomenys neskelbtini) patalpų naudojimo ne pagal paskirtį; 2. (duomenys neskelbtini) gatvės elementų prie (duomenys neskelbtini) namo naudojimo ne pagal paskirtį; 3. (duomenys neskelbtini) gatvės elementų atstatymo, automobilių stovėjimo aikštelių ir nuovažų statybos; 4. Kelių eismo taisyklių pažeidimų prie (duomenys neskelbtini)namo; gavus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išvadas, kreiptis į Plungės rajono PK ir išaiškinti apie (duomenys neskelbtini) gatvės elementus prie (duomenys neskelbtini) namo, jų dydžius ir naudojimo paskirtį; dėl Kelių eismo taisyklių akivaizdžių pažeidimų (stovėjimas kampu judėjimo juostoje ir ant žolės) skubiai kreiptis į Plungės rajono PK.
Žemesnės instancijos teismas
5. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino J. M. skundo dėl administracinės bylos atnaujinimo.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį, pripažinti J. M. nukentėjusiuoju ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra pagrindas teigti, kad buvo padaryta administracinių nusižengimų, neteisėta veika, dėl kurios dvylika metų pareiškėjas skundžiasi. Teigia, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio sąvoka nepateikiama, pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-93-628/2015). Įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą visais atvejais, be to, ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, tačiau teismas nusprendė šio klausimo nenagrinėti, neargumentavo, kaip nustatyta ANK 636 str., pažeidė nukentėjusio asmens procesines teises, numatytas ANK 579 straipsnyje.
6.2. Pareiškėjas nurodo, kad viešojo maitinimo veiklą vykdo nuo 1992 metų tikėdamasis gauti pajamų, tačiau jų dalies negavo dėl neteisėtos B. veiklos, mokesčių nemokėjimo, patalpų ir gatvės žemės naudojimo, lobimo (vogimo) iš Valstybės, kartu ir iš jo. Žalos apskaičiavime nurodo šaltinius: 2018 m. rugsėjo 13 d. Administracijos komisijos patalpų patikrinimo aktą Nr. A20-2564, (duomenys neskelbtini) nuo 2018 sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusius pokylius: sausio mėnesį 12, 13 d.; vasario mėnesį 17, 22, 23, 24 d.; kovo mėnesį 9, 10 d.; balandžio mėnesį 13, 14 d.; gegužės mėnesį 18, 19, 25, 26 d.; birželio mėnesį 2 d.; liepos mėnesį 18, 19, 20, 27, 28 d.; rugpjūčio mėnesį 4, 11, 18, 25 d.; rugsėjo mėnesį 1 d., iš viso 25 vnt.; vykusius pokylius dar aštuonias dienas, vidutiniškai keturis pokylius per mėnesį; teigia, kad nurodė patalpų maitinimo paslaugų apimtį – 40–45 lankytojai, 2018 m. B. įsigytus verslo liudijimus 25 dienoms, B. veiklą 8 dienas neturint jokio verslo liudijimo, fiksavo pokylių dalyvių automobilius prie (duomenys neskelbtini) namo, kai B. dirbo neturėdama verslo liudijimo: 2018 m. sausio 14 d.; sausio 31 d.; gegužės 20 d.; gegužės 27 d.; liepos 21 d.; liepos 31 d.; rugpjūčio 31 d.; rugsėjo 5 d., nurodė B. vykdytos veiklos trukmę – 20 metų (tai patvirtinta teisme), pokylių rengimo vietas (duomenys neskelbtini), kavines (duomenys neskelbtini), informacijos šaltinius, kuriuose fiksuota pietų kaina klientui – 6 eurai.
6.3. Pareiškėjas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas nebūtinai sprendžiamas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal ANK 655 straipsnį. Civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos nepareikštas, pateikti tik apskaičiavimai, todėl pareiškėjas mano, kad turėtų būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
6.4. Skunde nurodo, kad teismas, nepripažindamas J. M. nukentėjusiuoju, padarė tiesioginę įtaką pareiškėjo teisinei ir procesinei padėčiai, todėl Klaipėdos apygardos teismo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį, pripažinti J. M. nukentėjusiuoju ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Atskirasis skundas atmestinas.
8. Pareiškėjas atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo J. M. prašymas dėl žodinio apeliacinio proceso netenkinamas.
9. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 656 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Prireikus teisėjų kolegija gali atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi teisę nuspręsti dėl atskirojo skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas, nes bendra taisyklė – atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju J. M. prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal jo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas motyvais, kuriuos nustačius, būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme rengti žodinį bylos nagrinėjimą J. M. nenurodo, kokias dar nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes jis gali teismui nurodyti, kurių nenurodė atskirajame skunde. Pareiškėjas J. M. atskirajame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra pagrindas teigti, kad buvo padaryta administracinių nusižengimų, neteisėta veika, dėl kurios jis dvylika metų skundžiasi. Jo minima Lietuvos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra byloje (b. l. 44–52), todėl žodinis pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, o teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidžia pareiškėjo teisių.
10. Skundu apeliantas nesutinka su skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria teismas netenkino J. M. skundo dėl administracinės bylos atnaujinimo. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas skundą, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, pagrįstai konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinę teiseną ir pareiškėją J. M. pripažinti nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji priimta, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
11. Be skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į šias aplinkybes. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju byloje, kurioje Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistas P. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą pagal J. M. skundą pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (nepradėti). Pareiškėjo įsitikinimu, jam žalą padarė neteisėta B. veikla, todėl jie turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn, o šioje administracinio nusižengimo byloje jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju. 2018 m. spalio 23 d. Plungės savivaldybėje gautame J. M. skunde, dėl kurio ir priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną, nurodyta, kad neteisėta B. veikla buvo vykdoma 2018 m. spalio 22 d., apie 13.00–16.00 val., o atskirajame skunde Klaipėdos apygardos teismui minimi pokyliai (duomenys neskelbtini) name, vykę nuo 2018 sausio mėnesio iki 2018 rugsėjo 5 d. Taigi prašoma pradėti administracinę teiseną dėl galimai neteisėtų veiksmų, vykusių 2018 metais, ir prašoma atnaujinti procesą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 19 d.
12. Vadovaujantis ANK 39 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o suėjus šiam terminui pradėta teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šis terminas yra naikinamasis, todėl, praėjus dvejiems metams nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo dienos ir esant priimtam sprendimui nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, jokie procesiniai veiksmai nebėra galimi. Esant tokiai situacijai ir įstatymo nustatytam terminui, nebėra teisinės galimybės atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pareiškėją J. M. pripažinti nukentėjusiuoju.
13. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmeta ir palieka galioti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.