Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. G. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. M. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir P. M. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 20-IL-50-00666-e „Dėl P. M. G. leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Panevėžio AVPK grąžinti jam paimtus ginklus.

P. M. G. skunde teigė, kad Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas neteisėtas, kadangi nemotyvuotas ir nepagrįstas pakankamais įrodymais. P. M. G. nurodė, jog Sprendimas priimtas, remiantis vien ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20, kuris buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius, duomenimis, bei nesurinkus ir neįvertinus jo asmenį apibūdinančių ir pažeidimo padarymo aplinkybių. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas panaikinti leidimą laikyti ginklus, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą – pareiškėją laikyti asmeniu, linkusiu kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Panevėžio AVPK neįvertino ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiagos, įvykusio konflikto priežasčių, asmens elgesio, padarytų veiksmų pavojingumo ir veiksmų padarymo aplinkybių, asmenį charakterizuojančios medžiagos. Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36614-20 V. G. (toliau – ir V. G.) atžvilgiu, kad nusikaltimo padarymui ginklai nebuvo naudojami, jo padaryta nusikalstama veika nekelia pavojaus kitų asmenų sveikatai. Vertino, kad ginklų paėmimas yra per griežta priemonė, teigė, kad ginklai reikalingi jam ne tik kaip (duomenys neskelbtini), bet ir asmens ir turto apsaugai, kadangi gyvena atokiau nuo gyvenvietės.

Teismo posėdyje P. M. G., iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais bei motyvais, prašė tenkinti skundą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad (duomenys nskelbtini) šventė savo gimtadienį ir dėl namuose kilusio konflikto su buvusia sutuoktine iškvietė policijos pareigūnus, kurie įspėjo V. G. nesmurtauti. Tvirtino, kad nesutinka su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl jo girtumo nustatymo, teigė, kad, jam atsisakius tikrintis dėl blaivumo, šis faktas nebuvo užfiksuotas.

Pareiškėjo atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis prašė tenkinti skundą, iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus bei motyvus. Nurodė, jog P. M. G. charakterizuojamas teigiamai, nėra surinkta duomenų, kad jis vartotų alkoholį ar juo piktnaudžiautų. Pažymėjo, kad Panevėžio AVPK nemotyvavo Sprendime išvados, jog pareiškėjas yra pavojingas visuomenės saugumui, buvo remtasi tik ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 medžiaga, be to, ja buvo pasiremta formaliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą papildomai nurodė naujus Sprendimo priėmimo motyvus, kurių teismas neturėtų vertinti.

Panevėžio AVPK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė P. M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi ir paaiškėjus, kad Kupiškio rajono policijos komisariate (toliau – Kupiškio r. PK) 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nurodyto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog P. M. G. konflikto metu šeimos nariui – buvusiai sutuoktinei sudavė vieną smūgį liniuote į galvą, pataikė nukentėjusiai į dešinę ausį ir tokiais veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis) 2020 m. spalio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 ir atleido P. M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiai susitaikius. Panevėžio AVPK teigė, kad surinkti duomenys pareiškėją apibūdino kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu buvo paimti P. M. G. nuosavybes teise priklausantys ginklai, šio protokolo nuorašą P. M. G. gavo ir tai patvirtino savo parašu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginklų ir šaudmenų kontrolės teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo panaikinti fiziniam asmeniui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad P. M. G. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001725; pareiškėjo vardu buvo registruoti šaunamieji ginklai: pistoletas CZ 83, 7,65 mm Row., Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas MAVERICK 88, 12x70, Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) Magnum 22 Winchester Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 20-IL-50-00666-e „Dėl P. M. G. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nuspręsta P. M. G. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001725 panaikinti, o pareiškėjui priklausančius ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, teigė, kad jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, t. y. neatitunka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, yra ne kartą nurodę, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14); Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos siejamos su teisėtumo principu, reikalaujančiu, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o jų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014); kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Panevėžio AVPK priimtą Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 92.1 ir 93 punktais bei aplinkybe, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroras 2020 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam P. M. G. ir nukentėjusiajai V. G. susitaikius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje nurodyta, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d. nutarimas); ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, be kita ko, nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Įstatymų leidėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodė, kad šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis), o šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Ginklų ir šaudmenų kontrolės klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus (17 straipsnio 1 dalies 10 punktas); leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus (40 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis, sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į šiame įstatyme minimus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju nustatomas individualiai (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017 ir kt.).

Panevėžio AVPK skundžiamą Sprendimą grindė faktiniais duomenimis, nustatytais Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 medžiagoje (toliau – Ikiteisminio tyrimo medžiaga).

Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, gavus duomenų, kad (duomenys neskelbtini), apie 17 val. P. M. G., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu šeimos narei – buvusiai sutuoktiniai V. G. sudavė vieną smūgį medine liniuote į galvą, pataikydamas jai į dešinę ausį, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 1).

V. G., 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausiama kaip liudytoja, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. ji kartu su P. M. G. buvo (duomenys neskelbtini); P. M. G. prisipirko alkoholio ir jį vartojo kelionės metu ir grįžęs į namus; kadangi grįžusi iš miesto jautėsi pavargusi, ji nuėjo pailsėti ir ją, gulinčią lovoje, P. M. G. įžeidinėjo; apie 17.00 val. pajuto smūgį į galvą ir atsisukusi pastebėjo, jog P. M. G. rankose laikė medinę liniuotę, su kuria trenkė į galvą, pataikydamas į dešinės pusės ausį ir sukeldamas fizinį skausmą; po smūgio į galvą niekur nesikreipė, medikų ir policijos nekvietė, tačiau po liniuote suduoto smūgio negirdi dešine ausimi. Be to, V. G. apklausos metu paaiškino, kad P. M. G. alkoholį be perstojo vartojo tris paras, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, todėl neapsikentusi tokių buvusio sutuoktinio veiksmų, kreipėsi į policiją; P. M. G., būdamas girtas, tampa agresyvus, todėl ji bijo, kad vėl jos nesumuštų (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 30–31).

Atliktos 2020 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokolo duomenimis, ant V. G. dešinės pusės ausies viršutinės dalies užfiksuota patamsėjusi mėlynė; V. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 45–51).

Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 metu P. M. G. buvo apklausiamas kaip įtariamasis.

Įteikus 2020 m. rugsėjo 12 d. P. M. G. pranešimą apie įtarimą ir apklausus jį kaip įtariamąjį, P. M. G. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad su liniuote V. G. nemušė, fizinį skausmą jai galėjo sukelti suduodamas smūgį plaštaka per galvą; paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., pavakaryje su buvusia sutuoktine kilo konfliktas, kurio metu supykęs vieną kartą plaštaka sudavė į galvos dešinę pusę, ir sutiko, kad suduodamas smūgį, galėjo sukelti fizinį skausmą. P. M. G. paaiškino, kad po to jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė, o po pusvalandžio atėjusi V. G. pradėjo keiktis, rėkti, grasinti, trenkė atsineštu batu jam į galvą ir pataikė į dešinės pusės smilkinį bei dešinės akies voką, taip sukeldama jam fizinį skausmą, be to, virtuvėje V. G. jam trenkė kėde ir pataikė į kairės kojos šlaunį, vėl sukeldama jam skausmą. P. M. G. iškvietė policijos pareigūnus, kurie V. G. įspėjo dėl netinkamo elgesio. P. M. G. nurodė, kad dėl V. G. suduoto smūgio gailisi, stengsis daugiau nekonfliktuoti su ja ir atsiprašys V. G. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 79, 81–82). Įteikus 2020 m. rugsėjo 12 d. P. M. G. pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausos, vykusios 2020 m. rugsėjo 16 d., metu P. M. G. dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 17 val. supykęs ant V. G., vieną kartą medine liniuote sudavė V. G. į galvą, pataikė į dešinę ausį ir taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą; teigė, kad suprato, jog daro nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, su buvusia sutuoktine susitaikė ir jos atsiprašė (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 94-95). P. M. G. per 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusią įtariamojo papildomą apklausą dar kartą patvirtino, kad prisipažįsta, jog buvusiai sutuoktinei vieną kartą su liniuote sudavė į galvos sritį, patvirtino 2020 m. rugsėjo 16 d. duotus parodymus, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 100).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo duomenimis, 2020 m. rugsėjo 29 d. P. M. G. atsiprašė nukentėjusiosios V. G., pripažino savo kaltę, nukentėjusioji pareiškė, kad nori, jog ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 103). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 ir P. M. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius; nurodytą nutarimą 2020 m. spalio 2 d. patvirtino Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 105–106).

BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, jog prokuroro priimtas procesinis dokumentas – nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 ir P. M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo priimtas, nustačius, jog yra visos BK 38 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas vertina, kad nors pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuotos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. tai, jog P. M. G., būdamas neblaivus, šeimos narei – buvusiai sutuoktinei suduodamas medine liniuote į galvą ir pataikydamas į dešinę ausį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas sprendžia, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 teisėtumas bei jame nustatyti faktai nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti ginčijami, nurodytas procesinis dokumentas yra tinkamas pareiškėjo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtinantis dokumentas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, kuriam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumu (žr., pvz., 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1134/2014; 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015; 2017 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018; 2020 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/2019; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-438/2020 ir kt.).

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnis smurtą artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų ir vertina jį kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Be to, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir nevyriausybines organizacijas įpareigoja, siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, tarp jų – ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (4 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Taigi, policijos įstaigai nustačius duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja šį viešojo administravimo subjektą imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką dėl panaudoto smurto artimoje aplinkoje vertinimo, daroma išvada, kad smurtas artimoje aplinkoje yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Taigi, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad P. M. G., turėdamas ginklus, ateityje negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei spręsti, kad nereikia taikyti įstatymo numatytų prevencinių priemonių.

Sprendžiant, ar Sprendimu taikyta sankcija – leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimas – yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, kad proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise; teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga; teismas tokią išvadą gali padaryti, įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

P. M. G., pagrįsdamas teiginį, kad jis, turėdamas teisę laikyti (nešioti) ginklus, nekelia pavojaus visuomenei, pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino medaliu, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, jam įteikti Kupiškio rajono savivaldybės padėkos raštas už aktyvią pilietinę poziciją stiprinant atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos padėkos raštas už pilietinę patriotinę veiklą stiprinant Lietuvos valstybingumą, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), kitų organizacijų veikloje. Pareiškėjas teigė, kad jis jokiais būdais nekelia pavojaus visuomenei, alkoholio nevartoja, tvirtino, jog ateityje vengs konfliktų, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, atsižvelgiama, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20, buvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad 2014 m. lapkričio 29 d. Kupiškio r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 71-1-004762-14 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, remiantis pareiškimu, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, grasino nužudyti ir metė stiklainį į buvusią sutuoktinę, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 71-1-004762-14 kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja; Administracinių nusižengimo registro duomenimis, P. M. G. 2020 m. vasario 28 d. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustačius, kad prekybos centre „Maxima“ išėjo pro kasas, nesumokėjęs už 0,2 l degtinės „Moskovskaja“ (auksinė); 2011 m. sausio 12 d. nubaustas už ANK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustačius, kad 2010 m. gruodžio 23 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 64–70). Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. iš namų buvo pristatytas į Kupiškio r. PK, kur jam buvo nustatytas 1,68 prom. girtumas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 57, 60–62).

Teismas sprendžia, kad nors šie duomenys nebuvo vertinami aplinkybėms, pagrindžiančioms Sprendimą, patvirtinti, tačiau jie leidžia spręsti, jog pareiškėjas nedaro išvadų iš jam taikomų teisinių sankcijų, yra linkęs nesilaikyti teisės normų reikalavimų, charakterizuoja pareiškėja kaip asmenį, negerbiantį įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo teiginius, kad jis nekelia pavojaus visuomenei, nevartoja alkoholio, charakterizuojamas tik teigiamai.

Teismas kaip nepagrįstą vertina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad ginklas jam reikalingas asmens ir jo turto apsaugai, kadangi gyvena atokiau nuo gyvenvietės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo gyvybei ar sveikatai, turtui buvo kilęs realus pavojus, be to, teismui pateikė duomenis apie ketinimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) miestelio ir apsigyventi (duomenys neskelbtini).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima pažeidus šio įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per jo pasiūlytus subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis; jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nuo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir nepasiūlo subjekto, turinčio teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda realizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis; A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją (40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK pagrįstai Sprendimu nusprendė paimtus P. M. G. ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 12 d. parengtu Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš pareiškėjo buvo paimti jam nuosavybes teise priklausantys ginklai, pareiškėjas šiame protokole pasirašė, kad gavo šio dokumento nuorašą. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jis ginklų ir šaudmenų paėmimą patvirtinančio dokumento, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kaip vieną iš Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų nurodė tai, kad Panevėžio AVPK klaidingai nurodė Sprendimo apskundimo terminą.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, turi teisę šioje dalyje nurodytus sprendimus savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apie Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 19 d. priimtą Sprendimą pareiškėjui buvo pranešta 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 20-IL-50-00666-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, prie šio rašto buvo pridėtas ir Sprendimas. Nurodytame informacinio pobūdžio rašte išaiškinta, kad Sprendimą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Bylos duomenimis, pareiškėjas Sprendimą per pašto įstaigą gavo 2020 m. spalio 21 d.; skundu dėl Sprendimo panaikinimo į Regionų apygardos administracinį teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti; pareiškėjo skundas nagrinėti teisme buvo priimtas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad klaidingai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka nesutrukdė P. M. G. laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo įvykdytą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK, konstatavęs, jog P. M. G. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimas nėra akivaizdžiai neproporcinga teisinio poveikio priemonė. Teismas vertina, kad Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti Sprendimą nėra. Netenkinus skundo pagrindinio reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl Panevėžio AVPK įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.