- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- A-442-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01039-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. K. (S. K.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00779-e (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti leidimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0008848 (toliau – ir Leidimas) dėl to, kad, kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjas naudojo psichinį smurtą prieš savo artimąjį (sutuoktinę), grasino su ja susidoroti, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nurodė, kad apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66677-17 (toliau – ir Nutarimas) ir konfiskuoti ginklus, todėl Nutarimas nėra įsiteisėjęs. Taip pat nurodė, kad priimant Sprendimą pareigūnai pareiškėjo neišklausė. Pažymėjo, kad yra rusakalbis, lietuviškai nekalba ir blogai supranta. Pildant susitaikymo protokolą nei advokatas, nei vertėjas nedalyvavo. Pareiškėjas nesuprato, kad jam susitaikius su žmona iš jo bus atimtas ginklas ir bus uždrausta medžioti. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o leidimo laikyti ginklus atėmimas yra perteklinė ir nepagrįsta bausmė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus apsk. VPK atsiliepime prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66677-17 dėl pareiškėjo grasinimų susidoroti su savo sutuoktine. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus (2,16 prom.) savo namuose, bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti sutuoktinę, taip pat peiliu grasino ją papjauti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjui ir sutuoktinei susitaikius. Vadovaujantis BK 72 straipsniu buvo nutarta konfiskuoti šaunamuosius ginklus bei vadovaujantis BK 68 straipsniu nutarta uždrausti pareiškėjui naudotis specialia teise, t. y. 3 metus laikyti (nešiotis) ginklus.
5. Priimant Sprendimą atsakovas informacijos apie tai, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas, neturėjo, tačiau įvertino, jog pareiškėjo padaryti tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamą poveikį sutuoktinės psichikai, verčiant ją bijoti dėl tolimesnių pareiškėjo veiksmų. Pareiškėją įvertino kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Tuo tarpu įstatymai numato, kad asmeniui, norinčiam įsigyti šaunamąjį ginklą keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo elgesys buvo tinkamai įvertintas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 ir 6 punktų kontekste.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apsk. VPK 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66677-17 pagal požymius, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), dėl to, kad pareiškėjas savo namuose buitinio konflikto metu būdamas neblaivus (2,16 prom.), bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti savo sutuoktinę, taip pat peiliu garsino ją papjauti. Pareiškėjas savo kaltę pripažino, su sutuoktine susitaikė. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2018 m. sausio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes kaltinamasis ir sutuoktinė susitaikė. Nutarimu taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, juos perduodant Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BK 72 str.), taip pat uždrausti pareiškėjui naudotis specialia teise – 3 metus laikyti ir nešioti ginklus (BK 68 str.). Nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.
8. Teismo vertinimu, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas pareiškėjui ir jo sutuoktinei susitaikius, tačiau šis faktas nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktinę asmenybę, linkusį smurtauti. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir užfiksuotų Nutarime, pareiškėjas ir anksčiau yra kėlęs (keldavo) konfliktus, grasindavo, taip pat yra ne kartą smurtavęs prieš sutuoktinę ir anksčiau.
9. Pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neteisėtas, nes nėra įsiteisėjęs Nutarimas, teismas nelaikė teisiškai reikšmingais, nes pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tam, kad būtų pagrindas asmeniui taikyti draudimą įsigyti šaudmenų, pakanka policijai turėti duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo netesėti psichologinio smurto veiksmai buvo konstatuoti Nutarime ir jie jokiais įrodymais nėra paneigti. Pareiškėjo su sutuoktine susitaikymas Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo teisinės padėties Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nepalengvina.
10. Atsižvelgęs į pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, pažeistas vertybes, teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi (žmogaus sveikata ir gyvybės), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidė Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdų įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.
11. Teismas papildomai pažymėjo, jog teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Ginklas yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai, todėl, priešingai, nei teigė pareiškėjas, Leidimo atėmimas nėra perteklinė ir nepagrįsta bausmė.
III.
12. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Pareiškėjas teigia, kad teismas nutartyje nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nusprendė, jog pareiškėjas linkęs į smurtą. Teismas visiškai neįvertino Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4268/2017 (01), kurioje nurodyti pareiškėjo patirti sužalojimai. Tačiau prokuroro Nutarime nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sumušimą. Taigi teismas neapklausė prokuroro, neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, neapklausė sutuoktinės ir visiškai neįvertino minėtos Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimas buvo priimtas neišklausius jo ir neleidus įgyvendinti jo teisės į gynybą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Vilniaus apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme numatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.
16. Vilniaus apsk. VPK, priimdamas Sprendimą, išnagrinėjo turimą medžiagą dėl S. K. veiksmų, tinkamai įvertino įstatymų nuostatas. Tuo tarpu teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visiškai teisingai padarė išvadą apie tai, kad Vilniaus apsk. VPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus panaikinimo sąlygas bei tvarką, turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apsk. VPK Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui S. K. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018).
21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pareiškėjas savo namuose buitinio konflikto metu būdamas neblaivus (2,16 prom.), bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti savo sutuoktinę, peiliu grasino ją papjauti. Pareiškėjas pripažino savo kaltę, su sutuoktine susitaikė. Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtą nutarimą patvirtino. Vilniaus apsk. VPK 2018 m. vasario 23 d. Nr. 18IL-10-00779-e nuspręsta panaikinti S. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat nustatyta tvarka išregistruoti šaunamuosius ginklus iš S. K. leidimo.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
23. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1134/2014; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014; 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015; 2017 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018; 2020 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/2019 ir kt.).
25. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino, bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (asmeninio konflikto metu naudojo psichinį smurtą prieš savo sutuoktinę, grasino su ja susidoroti), todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Taigi pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
27. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nurodytą pareiškėjo veiką, jos pobūdį, pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.