Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2425-1063/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01039-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.3

2018 m. liepos 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Ryčio Krasausko,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Josifui Skibickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00779-e (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti leidimą.

Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) dėl to, kad, kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjas naudojo psichinį smurtą prieš savo artimąjį (sutuoktinę), grasino su ja susidoroti, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nurodė, kad apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66677-17 (toliau – ir Nutarimas) ir konfiskuoti ginklus, todėl Nutarimas nėra įsiteisėjęs. Taip pat nurodė, kad priimant Sprendimą pareigūnai pareiškėjo neišklausė. Pažymėjo, kad yra rusakalbis, lietuviškai nekalba ir blogai supranta. Pildant susitaikymo protokolą nei advokatas, nei vertėjas nedalyvavo. Pareiškėjas nesuprato, kad jam susitaikius su žmona iš jo bus atimtas ginklas ir bus uždrausta medžioti.

Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, o leidimo laikyti ginklus atėmimas yra perteklinė ir nepagrįsta bausmė.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo argumentais prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66677-17 dėl pareiškėjo grasinimų susidoroti su savo sutuoktine. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pareiškėjas būdamas savo namuose, neblaivus (2,16 prom.) bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti sutuoktinę, taip pat peiliu grasino ją papjauti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjui ir sutuoktinei susitaikius. Vadovaujantis BK 72 straipsniu buvo nutarta konfiskuoti šaunamuosius ginklus bei vadovaujantis BK 68 straipsniu nutarta uždrausti pareiškėjui naudotis specialia teise, t. y. 3 metus laikyti (nešiotis) ginklus.

Nurodė, kad priimdami Sprendimą informacijos apie tai, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas, neturėjo. Tačiau įvertino, kad pareiškėjo padaryti tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamą poveikį sutuoktinės psichikai, verčiant ją bijoti dėl tolimesnių pareiškėjo veiksmų. Pareiškėją įvertino kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Tuo tarpu įstatymai numato, kad asmeniui, norinčiam įsigyti šaunamąjį ginklą keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pabrėžė, kad pareiškėjo elgesys buvo tinkamai įvertintas Ginklų ir šaudmenų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taip pat Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 ir 6 punktų kontekste.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 18-IL-10-00779-e teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Sprendimu nuspręsta nustatyta tvarka išregistruoti šaunamuosius ginklus iš pareiškėjo leidimo.

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 93 punktas.

3. Sprendimas priimtas atlikus patikrinimą ir nustačius, kad Vilniaus apskrities VPK 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66677-17 pagal požymius, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), dėl to, kad pareiškėjas savo namuose buitinio konflikto metu būdamas neblaivus (2,16 prom.), bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti savo sutuoktinę, taip pat peiliu garsino ją papjauti. Pareiškėjas savo kaltę pripažino, su sutuoktine susitaikė.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2018 m. sausio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes kaltinamasis ir sutuoktinė susitaikė. Nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, juos perduodant Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BK 72 straipsnis), taip pat uždrausti pareiškėjui naudotis specialia teise – 3 metus laikyti ir nešioti ginklus (BK 68 straipsnis). Nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.

5. Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad 2018 m. sausio 26 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas dėl Nutarimo teisėtumo yra pateikęs apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su sutuoktine yra susitaikęs, todėl jam nesuprantama, kodėl iš jo buvo atimti ginklai. Prieštaravo, kad priimant Nutarimą pareigūnai pareiškėjo neišklausė.

6. Įstatymo (2017 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pagal Įstatymo 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš esmės analogiškas draudimas nurodytas ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, reglamentuojančiame leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimą. Taisyklių 93 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014). Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-974/2014 aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokį asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A-143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal požymius, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), dėl to, kad pareiškėjas savo namuose buitinio konflikto metu būdamas neblaivus (2,16 prom.), bandydamas paimti seife saugomus šaunamuosius ginklus grasino nušauti savo sutuoktinę, peiliu garsino ją papjauti. Ikiteisminis tyrimas nors ir buvo nutrauktas pareiškėjui ir sutuoktinei susitaikius, tačiau šis faktas nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktinę asmenybę, linkusį smurtauti. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir užfiksuotų Nutarime, pareiškėjas ir anksčiau yra kėlęs (keldavo) konfliktus, grasindavo, taip pat yra ne kartą smurtavęs prieš sutuoktinę ir anksčiau.

9. Pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas neteisėtas, nes nėra įsiteisėjęs Nutarimas, nelaikytini teisiškai reikšmingi, nes pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tam, kad būtų pagrindas asmeniui taikyti draudimą įsigyti šaudmenų, pakanka policijai turėti duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo netesėti psichinio smurto veiksmai buvo konstatuoti Nutarime ir jie jokiais įrodymais nėra paneigti. Pareiškėjo su sutuoktine susitaikymas Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo teisinės padėties Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nepalengvina.

10. Atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį (BK 145 straipsnio 1 dalis), pažeistas vertybes, teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi (žmogaus sveikata, gyvybė), darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.

11. Papildomai pažymėtina, jog teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Ginklas yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Leidimo atėmimas nėra perteklinė ir nepagrįsta bausmė.

12. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

9. Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00779-e, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip neapgrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.