- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- eA-445-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00489-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- P. M. G.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. G. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. M. G. su skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 20-IL-50-00666-e „Dėl P. M. G. leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Panevėžio AVPK grąžinti jam paimtus ginklus.
2. Pareiškė teigė, kad Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas neteisėtas, nes nemotyvuotas ir nepagrįstas pakankamais įrodymais. Sprendimas priimtas remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)surinktais duomenimis, nors, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas priimtas nesurinkus ir neįvertinus tiek asmenį apibūdinančių, tiek pažeidimo padarymo aplinkybių.
3. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas panaikinti leidimą laikyti ginklus, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą – pareiškėją laikyti asmeniu, linkusiu kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Panevėžio AVPK neįvertino ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, įvykusio konflikto priežasčių, asmens elgesio, padarytų veiksmų pavojingumo, veiksmų padarymo aplinkybių ir asmenį charakterizuojančios medžiagos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. atžvilgiu, kad nusikaltimo padarymui ginklai nebuvo naudojami, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika nekelia pavojaus kitų asmenų sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, ginklų paėmimas yra per griežta priemonė, teigė, kad ginklai jam reikalingi ne tik kaip Lietuvos šaulių sąjungos nariui, bet ir asmens ir turto apsaugai, nes gyvena atokiau nuo gyvenvietės.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas, iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais bei motyvais, prašė tenkinti skundą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. šventė savo gimtadienį ir dėl namuose kilusio konflikto su buvusia sutuoktine iškvietė policijos pareigūnus, kurie įspėjo V. G. nesmurtauti. Pareiškėjas tvirtino, kad nesutinka su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl jo girtumo nustatymo, teigė, kad, atsisakius tikrintis dėl blaivumo, šis faktas nebuvo užfiksuotas.
5. Pareiškėjo atstovas advokatas K. P. prašė tenkinti skundą, iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus bei motyvus. Nurodė, jog pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, nėra surinkta duomenų, kad jis vartotų alkoholį ar juo piktnaudžiautų. Pažymėjo, kad Panevėžio AVPK nemotyvavo Sprendime išvados, jog pareiškėjas yra pavojingas visuomenės saugumui, buvo remtasi tik ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančia medžiaga. Atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą papildomai nurodė naujus Sprendimo priėmimo motyvus, kurių teismas neturėtų vertinti.
Atsiliepimas
6. Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas teigė, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi ir paaiškėjus, kad Kupiškio rajono policijos komisariate (toliau – Kupiškio rajono PK) 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Nurodyto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas konflikto metu šeimos nariui – buvusiai sutuoktinei sudavė vieną smūgį liniuote į galvą, pataikė nukentėjusiai į dešinę ausį ir tokiais veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis) 2020 m. spalio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) ir atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiai susitaikius. Panevėžio AVPK teigė, kad surinkti duomenys pareiškėją apibūdino kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu buvo paimti pareiškėjui nuosavybes teise priklausantys ginklai, šio protokolo nuorašą pareiškėjas gavo ir tai patvirtino savo parašu.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo P. M. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (duomenys neskelbtini); pareiškėjo vardu buvo registruoti šaunamieji ginklai: pistoletas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (duomenys neskelbtini) panaikinti, o pareiškėjui priklausančius ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, teigė, kad jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir aktualią bylai teismų formuojamą praktiką, nurodė, kad Panevėžio AVPK skundžiamą Sprendimą grindė faktiniais duomenimis, nustatytais Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36536-20 esančia medžiagoje (toliau – Ikiteisminio tyrimo medžiaga). Apžvelgęs ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, teismas pažymėjo, kad BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, teismas nusprendė, kad prokuroro priimtas procesinis dokumentas – Nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo priimtas, nustačius, jog yra visos BK 38 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertino, kad nors pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau Nutarime yra konstatuotos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. tai, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, šeimos narei – buvusiai sutuoktinei, suduodamas medine liniuote į galvą ir pataikydamas į dešinę ausį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
11. Teismas nusprendė, kad Nutarimo teisėtumas bei jame nustatyti faktai nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti ginčijami, nurodytas procesinis dokumentas yra tinkamas pareiškėjo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtinantis dokumentas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, kuriam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumu (žr., pvz., 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1134/2014; 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015; 2017 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018; 2020 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/2019; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-438/2020 ir kt.).
13. Teisėjų kolegija nurodė, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnis smurtą artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų ir vertina jį kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Be to, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir nevyriausybines organizacijas įpareigoja, siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, tarp jų – ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (4 str. 3 d. 6 p.). Taigi, teismas pažymėjo, kad policijos įstaigai nustačius, kad yra duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja šį viešojo administravimo subjektą imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.
14. Atsižvelgęs į aktualų bylai teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką dėl panaudoto smurto artimoje aplinkoje vertinimo, teismas padarė išvadą, kad smurtas artimoje aplinkoje yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Taigi, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, teismo vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas ginklus, ateityje negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei spręsti, kad nereikia taikyti įstatymo numatytų prevencinių priemonių.
15. Spręsdamas, ar Sprendimu taikyta sankcija – leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimas – yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, kad proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise; teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga; teismas tokią išvadą gali padaryti, įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas, pagrįsdamas teiginį, kad jis, turėdamas teisę laikyti (nešioti) ginklus, nekelia pavojaus visuomenei, pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas priklauso Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungai, yra Lietuvos Respublikos prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino medaliu, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, jam įteikti Kupiškio rajono savivaldybės padėkos raštas už aktyvią pilietinę poziciją stiprinant atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos padėkos raštas už pilietinę patriotinę veiklą stiprinant Lietuvos valstybingumą, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos, kitų organizacijų veikloje. Pareiškėjas teigė, kad jis jokiais būdais nekelia pavojaus visuomenei, alkoholio nevartoja, tvirtino, jog ateityje vengs konfliktų, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.
17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, nurodytus šios nutarties 16 punkte, teismas atsižvelgė į tai, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad 2014 m. lapkričio 29 d. Kupiškio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, remiantis pareiškimu, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, grasino nužudyti ir metė stiklainį į buvusią sutuoktinę, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja; Administracinių nusižengimo registro duomenimis, pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustačius, kad prekybos centre „Maxima“ išėjo pro kasas, nesumokėjęs už 0,2 l degtinės „Moskovskaja“ (auksinė); 2011 m. sausio 12 d. nubaustas už ANK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustačius, kad 2010 m. gruodžio 23 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 64–70). Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. iš namų buvo pristatytas į Kupiškio rajono PK, kur jam buvo nustatytas 1,68 prom. girtumas (b. l. 57, 60–62).
18. Teismas nusprendė, kad nors duomenys (žr. šios nutarties 17 p.) nebuvo vertinami aplinkybėms, pagrindžiančioms Sprendimą, patvirtinti, tačiau jie leidžia spręsti, jog pareiškėjas nedaro išvadų iš jam taikomų teisinių sankcijų, yra linkęs nesilaikyti teisės normų reikalavimų, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, negerbiantį įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad jis nekelia pavojaus visuomenei, nevartoja alkoholio, yra charakterizuojamas tik teigiamai.
19. Teismas kaip nepagrįstą įvertino ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad ginklas jam reikalingas asmens ir jo turto apsaugai, kadangi gyvena atokiau nuo gyvenvietės. Teismas įvertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jo gyvybei ar sveikatai, turtui buvo kilęs realus pavojus, be to, teismui pateikė duomenis apie ketinimą išvykti iš Alizavos miestelio ir apsigyventi Panevėžio mieste.
20. Atsižvelgusi į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 40 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Panevėžio AVPK pagrįstai Sprendimu nusprendė paimtus pareiškėjo ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. parengtu Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš pareiškėjo buvo paimti jam nuosavybes teise priklausantys ginklai, pareiškėjas šiame protokole pasirašė, kad gavo šio dokumento nuorašą. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jis ginklų ir šaudmenų paėmimą patvirtinančio dokumento neturi, teismo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas kaip vieną iš Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų nurodė ir tai, kad Panevėžio AVPK klaidingai nurodė Sprendimo apskundimo terminą, tačiau teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog klaidingai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjui laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
22. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo įvykdytą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, teismas nusprendė, kad Panevėžio AVPK, konstatavęs, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimas nėra akivaizdžiai neproporcinga teisinio poveikio priemonė. Teismas įvertino, kad Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.
23. Taigi, teismas nusprendė, kad pagrindo naikinti Sprendimą nėra. Netenkinęs skundo pagrindinio reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl Panevėžio AVPK įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
24. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Teigia, kad sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais turi būti pagrįstas pakankamais įrodymais ir teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-585/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimu, pareiškėjas prieina prie išvados, kad individualus teisės aktas dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus turi būti individualiai motyvuotas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra būtina įvertinti jo asmenybę ir atliktus konkrečius veiksmus, kurie yra pagrindas konstatuoti būtinybę atimti atitinkamą leidimą. Šiuo atveju Sprendimas yra šabloniškas, nemotyvuotas, remiamasi bendro pobūdžio frazėmis, nėra pateikta aiškių motyvų ir vertinimų, iš kurių būtų aišku, kodėl egzistuoja pasikėsinimo į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme minimus teisinius gėrius tikimybė.
26. Teigia, kad policijos įstaiga, priėmusi Sprendimą, iš esmės rėmėsi tik Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 38 straipsnį, tačiau nebuvo pateiktas pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimas pavojingumo aspektu dėl pagrindo konstatuoti būtinybę atimti leidimą. Rėmimasis tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo faktu nėra pakankamas motyvavimas.
27. Pareiškėjas paaiškina, kad jo atlikti veiksmai prieš sutuoktinę yra mažai pavojingi, nepasižymėjo intensyvumu, nesukėlė jokių rimtų pasekmių, išskyrus fizinį skausmą. Pareiškėjas ginklus turi apie 30 metų, juos laiko gyvenamojoje vietoje, seife, nė karto ginklų nepanaudojo prieš kitus visuomenės narius ar gyvenimo draugę.
28. Įsiteisėjusiame Nutarime konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pareiškėjas teigia, kad ginklų panaudojimas neišvengiamai reikštų naujos nusikalstamos veikos padarymą, todėl policijos įstaiga, priimdama individualų teisės aktą, nepagrįstai ir neteisėtai nesirėmė teismo sankcionuotame procesiniame dokumente nustatyta aplinkybe.
Atsiliepimas
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesirėmė aplinkybėmis, kurias naujai nurodė pateikdamas atsiliepimą į skundą (dėl pareiškėjo ankstesnio smurto artimoje aplinkoje, administracinio nusižengimo). Atsakovo atsiliepime į skundą naujai nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos Sprendime, todėl jomis remtis negalėjo ir pirmosios instancijos teismas.
30. Pareiškėjas apibendrina, kad nėra pavojingas visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, ginklai yra reikalingi stovėti Tėvynės sargyboje. Pareiškėjas gyvena rytų Lietuvoje, kur yra labiausiai tikėtina priešo agresija. Be to, pareiškėjas gyvena kaimiškos gyvenvietės pakraštyje, didelėje teritorijoje, todėl ginklai yra reikalingas siekiant apsiginti.
Atsiliepimas
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamas teismo sprendimo išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
36. Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas iš esmės remiantis prokuratūros Nutarime nustatytomis aplinkybėmis. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu, šeimos narei – buvusiai sutuoktinei – sudavė vieną smūgį medine liniuote į galvą, pataikydamas jai į dešinę ausį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam (pareiškėjui) ir nukentėjusiajai susitaikius.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
38. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017).
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas Sprendime rėmėsi tik Nutarimu, atkreipia dėmesį į tai, jog Nutarimas yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Be to, pažymėtina, kad Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pripažįsta, jog vieną kartą su liniuotės šonu pliaukštelėjo buvusiai sutuoktinei į galvos sritį, taip pat pareiškėjas pripažino, jog galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
41. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, jį teigiamai charakterizuoja, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duomenys, surinkti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 17 p.), nors ir nebuvo vertinami aplinkybėms, pagrindžiančioms Sprendimą, patvirtinti, tačiau jie leidžia spręsti, jog pareiškėjas nedaro išvadų iš jam taikomų sankcijų ir yra linkęs nesilaikyti teisės normų reikalavimų, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, negerbiantį įstatymų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, išsami, yra nurodytos aiškios leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo priežastys, teisinis pagrindas. Taigi, atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) straipsnyje nurodytus reikalavimus, priimant Sprendimą, nėra.
43. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo P. M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.