Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4693-592/2015 pagal UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 32 400 Lt skolos ir 5 832 Lt delspinigių, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-09 sudarė su atsakovu Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų sutartį. Atsakovui buvo suteiktos odontologijos gydymo paslaugos ir 2011-03-21 išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros 32 900 Lt sumai. Sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki 2011-03-31, tačiau atsakovas sumokėjo tik 500 Lt ir liko skolingas 32 400 Lt. Sutarties 3.6 punkto pagrindu atsakovas privalo mokėti delspinigius, delspinigiai už 180 dienų sudaro 5 832 Lt. Paaiškino, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės niekada nereiškė, įskaitant ir atvejus, kai jam būdavo skambinama ir raginama padengti sąskaitas. Apie neva nekokybiškas paslaugas atsakovas nurodė tik po ieškovo kreipimosi į teismą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam buvo suteiktos gydymo paslaugos: burnos gydymas, dantų implantavimas ir protezavimas. Už burnos gydymą, dantų implantus ir implantavimą buvo atsiskaityta laiku. Ieškovo suteiktos protezavimo paslaugos yra atliktos nekokybiškai, nes viršutinis dantų protezas suskilo nepraėjus pusei metų nuo paslaugos suteikimo, todėl su ieškovu ir neatsiskaitė. Pasirašydamas sąskaitas atsakovas pretenzijų nereiškė, nes jų pasirašymo dieną nėra įmanoma įvertinti paslaugų kokybės. Po pirmo raginimo atsiskaityti, t.y. praėjus maždaug pusmečiui, atsakovas telefonu informavo, kad suskilo protezas ir pageidavo, jog „užrašytų“ pas gydytoją. Buvo atsakyta, kad dienos bėgyje paskambins atsakovui ir praneš atvykimo laiką. Tačiau raginantis asmuo vėliau nesusisiekė. Po pusmečio atsakovas vėl buvo raginamas susimokėti, jam sakė, jog pirma reikia sumokėti skolą, o po to reikšti pretenzijas. Tik 2014 m. pradžioje buvo paskambinta ir pranešta, kad būtų laikas pasirodyti gydytojui, tačiau, paminėjus apie skolą, daugiau pasiūlymų nesulaukė. Sutartį pasirašė matomai net jos neperskaitęs, sąskaitose faktūrose nenurodoma už ką reikia mokėti, įvardinama tik odontologijos paslaugos. Atsakovas sutinka apmokėti tik už kokybiškai suteiktas paslaugas. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. M. ieškovui UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 9 383,69 Eur skolos, 1 689,06 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 072,75 Eur sumą nuo 2014-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 451,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodė, kad 2008-09-09 šalys sudarė Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už jam suteiktas medicinines paslaugas. Atsakovui buvo suteiktos odontologijos gydymo paslaugos ir 2011-03-21 išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros 32 900 Lt sumai: PVM sąskaita-faktūra Nr. 3062 13 900 Lt sumai; PVM sąskaita-faktūra Nr. 3063 19 000 Lt sumai. Atsakovo pasirašytose 2011-03-21 sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta, kad už paslaugas ieškovui turi būti sumokėta iki 2011-03-31. Faktiškai atsakovas sumokėjo 500 Lt, likusi nesumokėta suma sudaro 32 400 Lt. Teismas nurodė, kad šalių ginčui spręsti taikytinos bendrosios paslaugos sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.716-6.724 str.) ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.725-6.746 str.). Nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas dirba pelno siekiančioje įmonėje (Uždarojoje akcinėje bendrovėje) direktoriumi, todėl padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo suprasti, kodėl jam pateikiamos PVM sąskaitos faktūros 32 900 Lt sumai ir kokius įsipareigojimus turi įvykdyti (CK 1.5, 6.720 str.). Tuo atveju, jei nesuprantama teikiamų paslaugų apimtis ar turi pretenzijų dėl paslaugų kokybės, atsakovas turėjo teisę kreiptis į jas teikusius asmenis, kad paslaugų teikėjas praneštų visą informaciją apie paslaugų suteikimą ir teikimo eigą, kad pateiktų ataskaitą (CK 6.719, 6.722, 6.727, 6.735 str.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčijo paslaugų apimtis ar jų kokybę ginčijo iki bylos iškėlimo teisme (CPK 178 str.). Tuo atveju, jei skilo protezas, o už suteiktas paslaugas yra prievolė sumokėti ženklią sumą, sąžiningai ir protingai elgdamasis asmuo privalėjo kreiptis į ieškovą dėl netinkamai suteiktų paslaugų ar tokių paslaugų apimties (CK 1.5, CPK 185 str.). Teismas laikė, kad neturi pagrindo abejoti suteiktų paslaugų apimtimi, kokybe ir sutartų kainų pagrįstumu, todėl ieškinį tenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai patenkino ieškinį, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ant ieškovo išrašytų PVM sąskaitų, atsakovas pasirašė ir tas parašas yra įrodymas, kad ondontologijos paslaugos buvo atliktos ir už jas reikėjo sumokėti, nesvarbu ar jos atliktos kokybiškai, ar nekokybiškai. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje, 2.1 ir 2.3 punktais paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti kokybiškas paslaugas. Ieškovas su atsakovu sudarė sutartį ne tik suteikti vienkartines paslaugas, bet ir atlikti burnos priežiūros paslaugą, kuri nebuvo atliekama profilaktiškai bent jau kartą į metus ir kurios metu pats ieškovas būtų pastebėjęs suteiktų paslaugų broką. Sutartyje nėra tokio punkto, kuris apibrėžtų, kad pasirašydamas sąskaitas - faktūras paslaugos gavėjas būtent parašu ir patvirtina faktą, kad tos paslaugos buvo atliktos kokybiškai. Atliktų paslaugų kokybė negali būti įvertinta sąskaitų pasirašymo dieną, kadangi buvo teikiamos specifinio pobūdžio paslaugos: implantavimas, gydymas, protezavimas. Nevienadienis procesas yra priprasti prie protezų, bei įsitikinti kokybe, kadangi suteiktos paslaugos sveikatai, o ne prekė kurios kokybė gali būti įvertinta sąskaitos-faktūros gavimo dieną. Kadangi tiekiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikata, ieškovas neturėjo sudarinėti sutarties, jei nebuvo įsitikinęs, kad galės tinkamai suteikti paslaugas. Priimdamas sprendimą teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad paslaugos buvo atliktos nekokybiškai. Atsakovas su tuo sutinka. Tačiau Teismas neatsižvelgė į tai, kad įrodymas yra įtvirtintas atsakovo burnoje - neišimamas protezas. Kaip jis turėtų atrodyti kokybiškai, t.y. nesuskilęs pusiau (nesutrukęs), įrodymus turi tik ieškovas, kadangi buvo fotografuojami visi atlikti gydymo ir protezavimo veiksmai. Ieškovo atstovas pateiktame 2014.08.18 ieškinyje norodo, kad apie blogai suteiktas paslaugas atsakovas, prabilo tik po ieškovo kreipimosi į teismą, nors buvo priešingai - ieškovas 2014 metu pradžioje po paskutinio pasikalbėjimo telefonu nebepakvietė apsilankyti apžiūrai pas gydytoją, o kreipėsi į teismą. Įrodymų apie telefoninius pokalbius teismui patiekti neįmanoma, nes pokalbiai nebuvo įrašnėjami Tik tuomet, kai teismas priėmė sprendimą pilnai ieškovo naudai, šių metų balandžio pradžioje paskambino ieškovo darbuotojas ir paskyrė laiką gydytojo apžiūrai (kuris įvyks 2015.04.21 d. 17 val). Ar šis paskyrimo tikslas yra ieškovo noras įsitikinti, kad ištikro protezas suskilęs pusiau ar tik eilinis standartinis profilaktinis patikrinimas nėra aišku. Tačiau šio apsilankymo metu ieškovas nori ar nenori privalės konstatuoti faktą, kad dantų protezas yra nekokybiškas ir suskilęs pusiau.

Atsiliepimu ieškovas UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ su skundu nesutiko ir prašė Atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad atsakovas tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde ginasi nuo jam pareikšto reikalavimo sumokėti skolą už suteiktas odontologines paslaugas teigdamas, jog šios paslaugos jam buvo suteiktos nekokybiškai. Tačiau nei kartu su atsiliepimu į ieškinį, nei teismo posėdžio metu, į kurį jis net neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas, nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Beje, apeliantas savo skunde pats šį faktą (jog nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos suteiktos nekokybiškai) tiesiogiai pripažįsta (CPK 182 str. 5 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo niekuo nepagrįstais teiginiais. Atitinkamai, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės. Tas pats pasakytina ir apie apelianto teiginius, jog jis, galimai, pasirašė sutartį su ieškovu jos neperskatęs, kad sąskaitos pasirašymas nereiškia, jog jis pripažįsta gautų paslaugų kokybę ir apimtis. Visi šie teiginiai, ieškovo nuomone, yra ne kas kita, kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas, būdamas pelno siekiančios įmonės direktorius, privalėjo suprasti ir suprato, kodėl jam pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros 32 900 Lt sumai ir kokius įsipareigojimus jis turi įvykdyti. Tuo atveju, jei jam buvo nesuprantama teikiamų paslaugų esmė, apimtis ar jis turėjo pretenzijų dėl paslaugų kokybės, atsakovas turėjo teisę kreiptis į jas teikusius asmenis, kad paslaugų teikėjas praneštų visą informaciją apie paslaugų suteikimą ir teikimo eigą, kad pateiktų ataskaitą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčijo paslaugų apimtis ar jų kokybę iki bylos iškėlimo teisme. Tai, kad atsakovas tiek pasirašydamas sutartį su ieškovu, tiek ir jo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą suprato šių dokumentų turinį, esmę ir teisines pasėkmes, iš dalies patvirtina ir pats faktas, jog atsakovas, niekieno neatstovaujamas, parengė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą, kuriuose cituoja bei taiko Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias šalių tarpusavio santykius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo apmokėti ieškovo jam pateiktas sąskaitas už odontologines paslaugas. Ginčo, kad paslaugos buvo suteiktos byloje nėra, tačiau atsakovas teigia, kad jos buvo suteiktos nekokybiškai, nes jam pagamintas protezas suskilo.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas šio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 ir 178 straipsniai), šiuo atveju atsakovui, privalančiam įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartimi savo profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas) įsipareigoja teikti kitai šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas, o pacientas įsipareigoja sumokėti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui sutartą kainą (CK 6.725 str. 1 d.). Atsakovas savo nesutikimą apmokėti jam pateiktų sąskaitų iš esmės grindžia tuo, kad jam suteiktos paslaugos yra nekokybiškos, nes pagamintas protezas suskilo. Tai, kad šiam savo teiginiui įrodyti atsakovas nepateikė įrodymų, pripažįsta jis pats. Tokią situaciją atsakovas pateisina tuo, kad protezas yra burnoje ir jis jo, kaip įrodymo, pateikti teismui negali. Teisėjų kolegija tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Atsakovui nėra jokių kliūčių kreiptis į odontologines paslaugas teikiančią medicinos įstaigą ir prašyti, kad ši konstatuotų jo burnos ir joje esančio protezo būklę. Gydymo įstaigai atsisakius tai padaryti, atsakovas gali savo poziciją įrodinėti bet kokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis – pateikti fotografijas, ar net antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prašyti skirti ekspertizę ir kt. Tačiau nepateikus įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, ar iš vis nebuvo suteiktos, prievolė jas apmokėti negali išnykti. Nors atsakovas savo skunde nurodo ir tai, kad 2015-04-21 jis lankysis pas ieškovą, tačiau teismo apie savo apsilankymo rezultatus neinformavo ir papildomų įrodymų į bylą nepateikė.

Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, kai apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą teismo sprendimą.

Kiti teismo neaptarti apeliacinio skundo argumentai ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimą palikti nepakeistą.