Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ direktoriaus Stasio Stuopelio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1155-253/2009, kuria pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aklota“ atskirąjį skundą buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čiukuras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Čiukuras“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau, gavęs trečiojo asmens UAB „Aklota“ atskirąjį skundą, 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartį panaikino ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Čiukuras“ turi pastovių finansinių sunkumų, jo ūkinė komercinė veikla iš esmės yra nutrūkusi, iš įmonės restruktūrizavimo plano metmenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus, teismui nepateikti visi dokumentai, numatyti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, todėl atsakovui atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą.

Nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą Klaipėdos apygardos teismas grindė šiais motyvais:

1. Viena iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti – įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Tačiau pagal byloje esančius duomenis įmonėje 2007 m. pabaigoje dirbo 157 žmonės, 2008 m. pabaigoje – 80 žmonių, o įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenis įmonėje liktų dirbti tik 6 darbuotojai. Į bylą pateiktos rangos sutartys yra pasibaigusios, jose nurodytos sumos yra nedidelės, naujų galiojančių rangos sutarčių į bylą nepateikta. Rašytinė bylos medžiaga paneigia restruktūrizavimo metmenyse nurodytus faktus, kad dėl lėšų stygiaus atsakovas yra sustabdęs darbus dviejuose stambiuose objektuose. Negalima daryti išvados, kad įmonė vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas. Ūkinės veiklos nutraukimas yra kliūtis įmonei pradėti restruktūrizavimo procesą.

2. Iš byloje esančių restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad įmonė ketina vykdyti darbo organizavimo tobulinimą, siekdama didinti teikiamų paslaugų efektyvumą, sumažinti jų savikainos kaštus, optimizuoti veiklos administravimo išlaidas, atsisakyti šiuo metu nuostolingų elektros darbų, daugiabučių gyvenamųjų namų statybos veiklų. Ateityje įmonė vystys pramonės bei kitos paskirties pastatų statybos, remonto ir rekonstravimo, restauravimo darbų paslaugas, taip pat atliks vidaus bei lauko apdailos darbus pagal individualius užsakymus. Restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė ketina parduoti įrangą aukštybinei monolitinei statybai, perteklinį transportą ir mechanizmus, o gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais ir lizingo bendrovėmis. Atsisakius kai kurių veiklos rūšių, ketinama atleisti 25 darbuotojus (iš 31), susigrąžinti pradelstas skolas. Tačiau šios priemonės nėra ĮRĮ numatytos ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis), skirtos įmonės mokumui atkurti. Tai yra kiekvienos įmonės įprastinės veiklos priemonės.

3. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus, tačiau UAB „Čiukuras“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti planuojami įgyvendinti projektai nėra pagrįsti nei sutartimis, nei susitarimais, todėl tokie planai vertintini kritiškai, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus.

4. Ieškovas teismui pateikė 2009 m. vasario 18 d. UAB „Čiukuras“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir šiame susirinkime dalyvavusių akcininkų registracijos sąrašą. Tačiau teismui nėra pateikti kiti dokumentai, kurie turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir kurie numatyti bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai teismui nėra pateikti visi dokumentai, numatyti ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

2009 m. gruodžio 10 d. UAB „Čiukuras“ direktorius Stasys Stuopelis Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus: 2009 m. lapkričio 20 d. statybos rangos sutarties Nr. 09-11-20 kopiją, 2009 m. lapkričio 26 d. statybos rangos sutarties Nr. 09-11r kopiją, 2009 m. gruodžio 8 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 09-07 kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Čiukuras“. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina išanalizuoti bylos faktines aplinkybes ir nustatyti, ar egzistuoja bent vienas įstatyme nustatytas pagrindas, kuriam esant teismas turi atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir ar egzistuoja visos įstatymuose numatytos sąlygos įmonei restruktūrizuoti. Kai teismas nustato visas restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas ir nenustato nei vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo, turi tenkinti pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą.

Dėl pagrindų atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą

ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindai, t.y. teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) teismui nepateikti visi ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai; 3) įmonei iškelta bankroto byla.

Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai teismas atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą tuo pagrindu, kad teismui nepateikti visi ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas laiškų iš elektroninio pašto nepripažino tinkamu įrodymu, įrodančiu, kad akcininkai buvo tinkamai informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad susirinkime dalyvavo tik 54,5 procentų balsų turintys akcininkai. Atsižvelgęs į atsakovo įstatų 69 punkto, numatančio dokumentus, pridėtinus prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, tarp jų ir įrodymus, kad akcininkai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimą, taip pat į Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, nustatančią prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pridėtinus dokumentus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavo, kad byloje nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įrodantys, kad įstatymo nustatyta tvarka atsakovo dalyviai priėmė sprendimą restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ĮRĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo. Kai siekiama akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės restruktūrizavimo, sprendimą ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma priima visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas restruktūrizavimo bylose privalo būti aktyvus ir ex officio išsiaiškinti bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Todėl vien formaliai konstatuota aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikti ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Nesant šioje byloje įrodymų, ar visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę akcininkai buvo tinkamai informuoti apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, nėra galimybių vienareikšmiškai konstatuoti, ar visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymas galėjo turėti įtakos susirinkime priimtų sprendimų turiniui. Įvertinus šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad tokia tikimybė yra. Kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo 54,5 procento balsų turintys akcininkai (1 T. b.l. 67), t.y. beveik pusė akcininkų susirinkime nedalyvavo, nedalyvavusiųjų nuomonė dėl įmonės restruktūrizavimo, jeigu šie akcininkai įmonės restruktūrizavimui nepritartų, galėjo pakeisti įmonės dalyvių priimto sprendimo rezultatą. Kartu pastebėtina, kad ir vėlesniuose akcininkų susirinkimuose, pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 8 d. susirinkime (2009 m. gruodžio 10 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai), dalyvavo 54,5 procento balsų turintys akcininkai. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, ar vykdant akcininkų susirinkimą nebuvo pažeisti įstatymai ir, jeigu buvo, ar tai turėjo įtakos priimtų sprendimų turiniui. Kad tai išsiaiškintų, teismas turėtų įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus ir tik tada spręsti, ar įmonės dalyvių susirinkimas vyko nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, o konstatavus dalyvių susirinkimo tvarkos pažeidimus – ar jie lėmė dalyvių priimtų sprendimų turinį. Pagal formuojamą teismų praktiką, vien formalūs ĮRĮ numatytų sprendimų restruktūrizavimo procese priėmimo tvarkos pažeidimai savaime nelemia priimtų sprendimų, tuo pačiu ir viso restruktūrizavimo proceso, neteisėtumo. Kiekvienu konkrečiu atveju nustačius sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimus, būtina įvertinti, ar pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Pastebėtina ir tai, kad įmonės dalyvių susirinkimo nutarimo restruktūrizuoti įmonę priėmimo teisėtumo klausimą teismas turi vertinti ex officio nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys tokį nutarimą ginčija, ar ne.

Vadovaujantis ĮRĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, priimtą kvalifikuota balsų dauguma, ne vėliau kaip per 10 dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Aklota“ teigia, kad į bylą pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus. UAB „Čiukuras” restruktūrizavimo plano metmenyse yra įvardintas įmonės restruktūrizavimo laikotarpis (1 T. b.l. 114), nurodytos finansinių sunkumų atsiradimo ir restruktūrizavimo proceso priežastys (1 T. b.l. 114), kreditoriai (1 T. b.l. 115), restruktūrizavimo proceso metu numatomi atlikti veiksmai ir pasikeitimai (1 T. b.l.115-118), tarp kurių – veiklos pobūdžio pakeitimas (bus atsisakyta nuostolingų elektros darbų, taip pat daugiabučių gyvenamųjų statybos veiklos, kaip reikalaujančios didelių apyvartinių lėšų, kurių atsakovui šiuo metu stinga). Įmonė numato vystyti pramonės bei kitos paskirties pastatų remonto, rekonstravimo, restauravimo, vidaus bei lauko apdailos darbus. Pakeitus veiklos kryptį, įmonė parduos nebereikalingą vystomoje veikloje įrangą ir gautas pajamas naudos atsiskaitymui su įmonės kreditoriais. Be to, dėl veiklos pakeitimo bus atleista didelė dalis darbuotojų. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra išvardintas numatomas parduoti turtas (465 000 litų), numatomos susigrąžinti pradelstos užsakovų skolos (5 411 000 litų), aprašytas kreditorių reikalavimų dengimo eiliškumas ir numatomas preliminarus grafikas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie įmonės restruktūrizavimo plano metmenys negali būti vertinami kaip išimtinai formalaus turinio. Juose apibrėžtos bendriausios numatomos priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Metmenų turinys atspindi įmonės ateities perspektyvas, nes įmonė siekia išvengti bankroto ir toliau veikti tam tikroje srityje. Šiame įmonės restruktūrizavimo proceso etape, kai dar tik sprendžiamas restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo klausimas, turi būti pateikiami tik pagrindiniai įmonės restruktūrizavimo perspektyvos bruožai (restruktūrizavimo plano metmenys). Jeigu įmonei bus iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyta įmonės veiklos tęstinumo ir jos mokumo atkūrimo vizija turės būti konkretizuojama įmonės restruktūrizavimo plane, kuriame, skirtingai nei restruktūrizavimo metmenyse, turi būti numatytos išsamios restruktūrizavimo procese įgyvendintinos priemonės (ĮRĮ 13 straipsnis).

Pastebėtina ir tai, kad, vadovaujantis ĮRĮ 15 straipsniu, restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Todėl UAB „Aklota“, iškėlus UAB „Čiukuras“ restruktūrizavimo bylą, kreditorių susirinkime, kuriame būtų sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, taip pat turėtų teisę išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu manytų planą esant netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 straipsnio 7 punktas). Teisėjų kolegija pastebi, kad, restruktūrizavimo procese net ir nesant ginčo dėl restruktūrizavimo plano, visada yra tam tikra rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Be to, esant pagrindui, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas gali būti ir pratęstas iki vienerių metų (ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalis). Tačiau svarbu, kad restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų pateisinama ir protinga.

UAB „Aklota“ ginčija ir UAB „Čiukuras“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo pritarta restruktūrizavimo plano metmenims, nutarimą. Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, jame priimti sprendimai neturėtų būti ginčijami reiškiant atskirus reikalavimus toje pačioje byloje ar inicijuojant procesą kitoje byloje. Šių klausimų išsprendimas yra sudėtinė teisinio tyrimo dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo teisėtumo dalis, todėl juos turi išspręsti teisėjas, nagrinėjantis restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-917/2009). Dėl šios priežasties kreditoriai, nepritariantys kreditorių susirinkimo nutarimui patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi teisę savo argumentus išdėstyti teismui, spręsiančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat turėjo ex officio įvertinti 2009 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumą ir kreditoriaus UAB „Aklota“ argumentus. Pagal šios bylos duomenis kreditorius „Aklota“ teisme ginčija 2009 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo protokolą atskiroje Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje (bylos Nr. 2- 6803 - 730/2009), todėl, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti šių bylų sujungimo klausimą.

Vadovaujantis ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalimi, pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalimi, pagrindinis kreditorius – kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Byloje pateiktas 2009 m. kovo 17 d. kreditorių sąrašas (b.l. 125-128), kuriame nėra nurodyta, kad kurio nors kreditoriaus reikalavimo vykdymas būtų užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu. Nei vieno iš sąraše esančių kreditorių reikalavimas nesiekia 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, kuri yra lygi 2 514 088,97 litų.

Pagal ĮRĮ tais atvejais, kai įmonė neturi pagrindinių kreditorių, į pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti kviečiami visi kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Šis susirinkimas taip pat laikytinas pirmuoju ir jo metu priimamiems sprendimams taikomos ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, t.y. nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių, o dalyvauti turi ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Organizuojant kreditorių susirinkimą turi būti laikomasi jo sušaukimo ir pravedimo tvarkos, t.y. turi būti visi kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą tinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis atsakovui, apie susirinkimą jie informuojami tinkamu būdu, nepažeidžiant įstatyme nustatyto susirinkimo sušaukimo termino ir laikantis susirinkimo pravedimo tvarkos. Tačiau vien kreditorių sušaukimo ar pravedimo tvarkos tam tikrų pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus pritarti įmonės restruktūrizavimui ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimą teismui turi paduoti įmonės vadovas, o jam nevykdant šio nutarimo, tokį pareiškimą teismui turi teisę pateikti ir patys kreditoriai (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1598/2009).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėjo ex officio įvertinti ir pasisakyti, ar įmonės dalyviams priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo, taip pat kreditoriams priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo metmenų, nebuvo pažeistos ĮRĮ nuostatos, ir jeigu buvo, ar tai nulėmė kreditorių susirinkimo sprendimo turinį.

Dėl kitų pagrindų atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą šioje byloje ginčo nėra, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinų sąlygų buvimo

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytos tokios sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 straipsnis); 4) įmonė turi laikinų finansinių sunkumų.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė ir ta aplinkybe, kad byloje nenustatytos dvi iš šių sąlygų įmonės restruktūrizavimui pradėti. Viena, teismas įmonės finansinius sunkumus vertino kaip pastovius, antra, pripažino, kad įmonės ūkinė-komercinė veikla yra iš esmės nutrūkusi.

Dėl įmonės veiklos tęstinumo

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad bylos duomenys neįrodo, jog atsakovas, turėdamas finansinių sunkumų, toliau vykdo komercinę-ūkinę veiklą, pasižyminčią tęstinumo (nuolatinumo), savarankiškumo ir atlygintinumo požymiais.

Atsakovo UAB „Čiukuras“ direktorius Stasys Stuopelis 2009 m. gruodžio 10 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prie atskirojo skundo prijungti papildomus įrodymus, tarp kurių 2009 m. lapkričio 20 d. statybos rangos sutarties Nr. 09-11-20 kopija ir 2009 m. lapkričio 26 d. statybos rangos sutarties Nr. 09-11r kopija. Atsižvelgdama į formuojamą praktiką, kad įmonių restruktūrizavimo bylose prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomai pateiktus įrodymus tikslinga priimti ir įvertinti. Pateiktų rangos sutarčių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dar neturėjo galimybės įvertinti. Šios sutartys paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad nesant byloje duomenų apie galiojančias sutartis, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo veiklos, ir yra svarbios sprendžiant, ar įmonė tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą. Pastebėtina ir tai, kad įmonėje 2009 m. kovo 23 d. duomenimis dirbo 54 darbuotojai, iš kurių 37 darbininkai (1T. b.l.83), pagal 2009 m. gegužės 18 d. pažymą Nr. 09-03/116 įmonėje dirbo 43 darbuotojai (2T. b.l. 40-41), pagal 2009 m. liepos 10 d. pažymą pagal neterminuotas darbo sutartis dirbo 31 darbuotojas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad visi darbuotojai būtų atleisti. Net ir pilnai įgyvendinus restruktūrizavimo planą įmonėje liktų dalis darbuotojų (1T. b.l.117). Ta aplinkybė, kad į bylą yra pateiktos 2009 m. sausį – vasarį, t.y. paskutiniais mėnesiais iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės išrašytos sąskaitos faktūros, 2009 m. gegužės 18 d. pažyma apie nuo metų pradžios vykdytus pardavimus, už kuriuos gauta 213 050 litų (2T. b.l. 42), 2009 m. rugpjūčio 31 d. pažyma apie 2009 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais už pardavimus gautas pajamas (iš viso – 522 632 litų), 2009 m. sausio – balandžio mėnesiais sudarytos rangos sutartys (2T. b.l. 43) taip pat leidžia daryti prielaidas, kad įmonės veikla nebuvo visiškai nutrūkusi. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartyje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė išieškojimą iš UAB „Čiukuras“ turto ar lėšų iki teismas iškels restruktūrizavimo bylą ar atsisakys ją kelti motyvuodamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo komercinė-ūkinė veikla galimai nutrūktų.

Dėl finansinių sunkumų pastovumo

Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės finansinius sunkumus lemia pradelsti įmonės debitorių atsiskaitymai. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta įmonės įsiskolinimus dengti pardavus turtą, kuris bus nebereikalingas pakeitus įmonės veiklos kryptį, taip pat iš numatomų susigrąžinti pradelstų užsakovų skolų. Įgyvendinus šiuos restruktūrizavimo plane numatytus tikslus, numatoma gauti 465 000 litų už parduotą nebereikalingą turtą ir 5 411 000 litų kaip susigrąžintas pradelstas debitorių skolas (1T b.l. 167 UAB „Čiukuras“ bendra debitorių skola nurodyta 5280152,84 litų). Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 505 007 litų, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 252 413 litų (1T. b.l. 166), pagal 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis (2T. b.l. 144) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 916 599 litų. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad sėkmingas restruktūrizavimo plano metmenų vykdymas leistų atkurti įmonės mokumą. Šią teisėjų kolegijos nuomonę sustiprina ir į bylą 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktos sutartys, kurias pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai įvertinti. Vykdydamas šias sutartis atsakovas planuoja gauti ilgalaikes nuolatines pajamas, vykdyti veiklą. Pagal sutartį Nr. 09-11R numatyta darbus vykdyti iki 2011 m. birželio 3 d. Darbų bendra kaina 3 008 000 litų. Pagal sutartį Nr. 09-11-20 paskutinio darbų etapo pabaiga numatyta 2011 m. gegužės 1 d., o darbų atlikimo kaina preliminariu sąmatiniu skaičiavimu sudaro 2 830 000 litų. Svarbi ir ta aplinkybė, kad UAB „Čiukuras“ aktyviai ieško būdų sumažinti savo įsiskolinimų apimtis ir atkurti įmonės mokumą (sudarant sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo kreditoriams į įmonės debitorius), išsaugoti įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (2009 m. gruodžio 10 d. į bylą pateiktas UAB „Čiukuras“ 2009 m. gruodžio 8 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09-07). Vertinant atsiliepime į atskirąją skundą išdėstytą argumentą, kad UAB „Čiukuras“ finansinę padėtį blogina ta aplinkybė, jog UAB „Čiukuras“ 2008 m. gruodžio 31 d. laidavo už finansinių sunkumų turinčios įmonės UAB „Pamario būstas“ 2005 m. gegužės 24 d. kredito sutarties vykdymą (1T. b.l. 180), pastebėtina, kad į bylą yra pateiktas UAB „Pamario būstas“ 2009 m. kovo 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame visi akcininkai įsipareigojo parduoti savo valdomas UAB „Pamario būstas“ akcijas UAB „Čiukuras“, protokolas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. į bylą buvo pateikti teisingam klausimo išnagrinėjimui svarbūs papildomi įrodymai, į tai, kad įmonių restruktūrizavimo bylose pagal teismų praktiką prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, taip pat į tai, kad spręsdamas įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas nebuvo aktyvus ir nepareikalavo reikalingų įrodymų, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių ir taip pažeidė proceso teisės normas, panaikina skundžiamą nutartį ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Čiukuras“ klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Čiukuras“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.