Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „KRS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla AB „PROSPERO POLIS“ civilinėje byloje Nr. B2-2898-605/2009 pagal ieškovo AB „PROSPERO POLIS“ administracijos vadovo ieškinį atsakovui AB „PROSPERO POLIS“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Šioje byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui AB „PROSPERO POLIS” iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau - ĮRĮ) nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).

ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Kiekvieno juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas tokį dalyvių susirinkimo sprendimą priimti balsų dauguma. Kai siekiama akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės restruktūrizavimo, sprendimą ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma priima visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 28 str. 1 d. 11 p.). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, priimtą kvalifikuota balsų dauguma (ir turėdamas kreditorių siūlymą restruktūrizuoti įmonę, jeigu toks siūlymas buvo pateiktas), ne vėliau kaip per 10 dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Taigi tam, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę būtų galiojantis, reikia, kad susirinkime dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių balsų ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009)

Remiantis ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktu, pagrindinis kreditorius – kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Tais atvejais kai įmonė neturi pagrindinių kreditorių, į pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti kviečiami visi kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Šis susirinkimas taip pat laikytinas pirmuoju ir jo metu priimamiems sprendimams taikomos ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, t.y. nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių, o dalyvauti turi ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Organizuojant kreditorių susirinkimą turi būti laikomasi jo sušaukimo ir pravedimo tvarkos, t.y. turi būti visi kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą tinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis atsakovui, apie susirinkimą jie informuojami tinkamu būdu, nepažeidžiant įstatyme nustatyto susirinkimo sušaukimo termino ir laikantis susirinkimo pravedimo tvarkos. Tačiau vien kreditorių sušaukimo ar pravedimo tvarkos tam tikrų pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus pritarti įmonės restruktūrizavimui ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimą teismui turi paduoti įmonės vadovas, o jam nevykdant šio nutarimo, tokį pareiškimą teismui turi teisę pateikti ir patys kreditoriai (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindai. Nustačius bent vieną pagrindą sudarančias aplinkybes, turi būti atsisakoma kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kiekvieną iš šių pagrindų sudaro skirtingo pobūdžio aplinkybės: vieną pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su įmonės kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, kitą pagrindą - su tuo, kad nėra ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytų įmonės restruktūrizavimo proceso taikymo visų sąlygų arba iš esmės pažeistos siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą sąlygos, nepriimti atitinkami sprendimai, kurie yra būtini siekiant iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o trečią pagrindą - su įmonei iškelta bankroto byla. Teismas, nustatęs visas restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas ir nenustatęs nei vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo, turėtų tenkinti pareiškimą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas nesilaikė ĮRĮ nustatytų procedūrinių restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikalavimų, nes protokole nurodyta bendra visų kreditorių, dalyvaujančių susirinkime, reikalavimų suma, neišskiriant, kuri sumos dalis atitenka pagrindiniams kreditoriams, o kuri paprastiems bei kad kreditorių sąraše buvo nurodytas per didelis apelianto kreditorinis reikalavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 19 d. visuotinio neeilinio AB „PROSPERO POLIS” akcininkų susirinkimo metu, kuriame dalyvavo 82,81 procento AB „PROSPERO POLIS” akcijų turintys akcininkai, vienbalsiai buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti AB „PROSPERO POLIS” (t. 1, b.l. 91-98). Kadangi AB „PROSPERO POLIS” nėra pagrindinių kreditorių, AB „PROSPERO POLIS” vadovas registruotu paštu apie kreditorių susirinkimą informavo visus AB „PROSPERO POLIS” kreditorius. Teisėjų kolegijos nuomone, AB „PROSPERO POLIS” vadovas, nesant pagrindinių kreditorių, turėjo į kreditorių susirinkimą kviesti visus kreditorius. Pagal įmonės pateiktus dokumentus ir kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. rugsėjo 3 d., dalyvių sąrašą (t. 1, b.l. 83-90, 94-109) bendra AB „PROSPERO POLIS” skola kreditoriams yra 8233087,67 Lt, susirinkime dalyvavo 4808315,45 Lt reikalavimų sumą turintys kreditoriai (turintys 58,4 proc. visų kreditorinių reikalavimų).

Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad kreditorių sąraše nurodytas per didelis jo kreditorinis reikalavimas, t.y. vietoj 288779,50 Lt nurodytas 832779,50 Lt kreditorinis reikalavimas. Kolegija pažymi, kad konkrečių kreditorių reikalavimų dydį restruktūrizavimo byloje tvirtina teismas, iškėlęs restruktūrizavimo bylą, todėl apeliantas galės ginčyti savo kreditorinio reikalavimo dydį. Be to, galimas klaidingas apelianto kreditorinio dydžio nustatymas neturėjo jokios įtakos kreditorių susirinkimo priimtiems sprendimams. Visų pirma, esant 288779,50 Lt apelianto kreditoriniam reikalavimui kreditorių susirinkime jis turėtų dar mažiau balsų. Antra vertus, net ir sumažinus bendrą AB „PROSPERO POLIS” skolą ginčijama 544000 Lt ir apelianto kreditorinį reikalavimą šia suma, pirmojo kreditorių susirinkimo kvorumas būtų ir sprendimas būtų priimtas kreditorių balsų dauguma, nes iš bendros 8233087,67 Lt AB „PROSPERO POLIS” skolos atėmus 544000 Lt ir kreditoriaus (apelianto) reikalavimus sumažinus ta pačia suma gaunama, jog susirinkime dalyvavo 55,45 proc. visų kreditorių (4264315 : 7689417 x 100 = 55,45 %).

Iš AB „PROSPERO POLIS” kreditorių susirinkimo protokolo (t. 1, b.l. 94-98) matyti, kad įmonės restruktūrizavimui ir jos restruktūrizavimo plano metmenims pritarė 68,59 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, o prieš buvo 31,41 proc. (jų tarpe apeliantas turintis 17,31 proc. balsų (832779,50: 4808315,45 x 100 = 17,31 %)). Sumažinus apelianto kreditorinį reikalavimą ginčijama 544000 Lt suma, apeliantas turėtų 6,77 proc. balsų (288779,50: 4264315 x 100 = 6,77 %). Tokiu atveju AB „PROSPERO POLIS” restruktūrizavimui kreditorių susirinkime būtų nepritarę tik 22,65 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių ((4808315,45 x 31,41% - 544000) : 4264315 x 100 = 22,65 %). Už įmonės restruktūrizavimą būtų balsavę 77,35 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ĮRĮ nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarka nebuvo pažeista.

Apeliantas nurodo, kad atsakovo restruktūrizavimo metmenys buvo sudaryti remiantis pasenusiais duomenimis apie atsakovo teises ir įsipareigojimus, o atsakovo finansinė padėtis nėra tokia, kad jį būtų galima restruktūrizuoti.

Restruktūrizavimo metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus. AB „PROSPERO POLIS” restruktūrizavimo plano metmenyse įvardintas įmonės restruktūrizavimo laikotarpis, išdėstytos aplinkybės apie įmonės dabartinę finansinę situaciją, pateikiami prognozuojami įmonės finansiniai duomenys ir rodikliai, nurodyti susidariusios situacijos sprendimo būdai, pateiktos planuojamos veiklos prognozės (t. 1. b. l. 110-152). Tokie įmonės restruktūrizavimo plano metmenys negali būti vertinami kaip išimtinai formalaus turinio. Juose apibrėžtos bendriausios numatomos priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Metmenų turinys atspindi įmonės ateities perspektyvas, nes įmonė siekia išvengti bankroto ir toliau veikti tam tikroje ūkio srityje. Pagal ĮRĮ normas laikytina, kad kartu su ieškininiu pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateikiami tik pagrindiniai įmonės restruktūrizavimo perspektyvos bruožai, apibūdinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyta įmonės veiklos tęstinumo ir jos mokumo atkūrimo vizija turi būti konkretizuojama ir detalizuojama įmonės restruktūrizavimo plane, kuriame jau turi būti numatytos aiškios ir išsamios restruktūrizavimo procese įgyvendintinos priemonės (ĮRĮ 13 str.) Dabartinėje planuojamo įmonės restruktūrizavimo stadijoje – tik iškėlus restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, kuriuo iš esmės konkretizuojamos priemonės įmonės pajėgumui atkurti bei laikiniems finansiniams sunkumams pašalinti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonė nesugebės įveikti tuos sunkumus, ir kad ją tikslingiau šalinti iš rinkos bankroto instituto pagalba.

Remiantis ĮRĮ 15 straipsniu restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Todėl apeliantas kreditorių susirinkime turės teisę išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizacijos plano, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.