Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teisme 2021 m. birželio 4 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas apeliacinis skundas. Apeliantas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą gavo 2021 m. balandžio 30 d., tai konstatuota Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje ir nuo gavimo dienos skaičiuojamas trisdešimties kalendorinių dienų terminas. Nurodė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl ligos, stiprių, stuburo, nugaros ūmių skausmų. Tai patvirtina laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

II.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl ligos, stiprių, stuburo, nugaros ūmių skausmų, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, jog terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Teismo nuomone, nors pareiškėjas nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo metu jis jautė skausmą nugaros srityje, tačiau jo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog būtent laikotarpiu, kai pareiškėjui reikėjo pateikti apeliacinį skundą, pareiškėjas to negalėjo padaryti ir kad prašyme nurodyti negalavimai buvo tokio pobūdžio, jog apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas teises.

III.

Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, jog savo teisių negalėjo vykdyti per įgaliotus atstovus, kadangi tik pataisos įstaigos direktorius gali atstovauti pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami LVAT. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, LVAT praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėse byloje Nr. AS6-601/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą praleido. Apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2021 m. gegužės 13 d., tačiau apeliacinis skundas teismui paduotas 2021 m. gegužės 17 d. (spaudas ant voko), t. y. praleidus nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl ligos, stiprių, stuburo, nugaros ūmių skausmų.

Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/13). Vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, LVAT yra nurodęs, jog terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens liga gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimų jų pažeidimų ir tinkamai į juos reaguoti (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-860-624/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-725-492/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. Z. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dėl konsultacijos pas šeimos gydytoją rašytiniais prašymais kreipėsi du kartus, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. ir 2021 m. gegužės 14 d. Į bendrosios praktikos slaugytoją kreipėsi vieną kartą 2021 m. balandžio 22 d. dėl stipraus skausmo nugaros srityje, skirti skausmą malšinantys medikamentai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į LVAT formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė apibendrintus teiginius, jų nepagrįsdamas įrodymais, nedetalizuodamas, kokiu būdu jo nurodytos aplinkybės objektyviai sutrukdė kreiptis į teismą per nustatytą terminą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatyme nustatyto termino pabaigos.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas priežastis, taip pat pažymi, kad pareiškėjas pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs 2021 m. balandžio 30 d. Taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – 13 dienų – pateikti apeliacinį skundą teismui iki termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir įvertinus priežastis, susijusias su pareiškėjo apribojimais, tenkančiais jam dėl buvimo laisvės atėmimo įstaigoje, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.