- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-714-727/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „B“, uždaroji akcinė bendrovė „B“
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Vladimiras Kononov
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei (2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžiuose), Monikai Šulcaitei (2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžiuose),
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „B“ atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A“ vindikacinį ieškinį atsakovei V. K. individualiai įmonei dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“ (toliau – ir ieškovas, UAB ,,A“) kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu atsakovui V. K. individualiai įmonei (toliau – ir atsakovė) dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B“. Ieškovas ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovės V. K. individualios įmonės ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – 82 vienetus įrangos: 1) Pakėlėją mod. (duomenys neskelbtini) Italija, keliama galia iki 5 t., raudonos spalvos, 4000 Eur vertės; 2) Suvedimo stendą mod. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Italija, 500 Eur vertės; 3) Variklio išėmimo stovą raudonos spalvos, 100 Eur vertės; 4) Suvirinimo aparatą su vežimėliu mod. (duomenys neskelbtini) Vokietija, naujas, 800 Eur vertės; 5) Suvirinimo aparatą su vežimėliu mod. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės; 6) Spoterį mod. (duomenys neskelbtini) Prancūzija, 800 Eur vertės; 7) Spoterį mod. (duomenys neskelbtini) Prancūzija, 500 Eur vertės; 8) 10 vnt. detalių laikymo stendų, viso: 300 Eur vertės; 9) 2 vnt. kompresorių, viso: 500 Eur vertės; 10) 2 vnt. šlifavimo oblių, viso 100 Eur vertės; 11) hidraulinį vežimėlį – keltuvą 800 Eur vertės; 12) Laužtuvų komplektą 80 Eur vertės; 13) Metalo lyginimo be dažymo įrankių komplektą 150 Eur vertės; 14) Varstotą 170 Eur vertės; 15) 9 vnt. įrankių komplektų, viso 270 Eur vertės; 16) 2 vnt. hidraulinių pompų, viso 500 Eur vertės; 17) 12 vnt. automobilių tvirtinimo laikiklius ant stendo, viso 240 Eur vertės; 18) 4 vnt. kėbulo lyginimo įrankius, viso 400 Eur vertės; 19) Aliuminiui lyginti plaktuką 100 Eur vertės; 20) Siurblį (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; 21) Siurblį (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės; 22) 2 vnt. gruntavimo pistoletus (duomenys neskelbtini), viso 150 Eur vertės; 23) 2 vnt. dažymo pistoletus (duomenys neskelbtini), viso 150 Eur vertės; 24) 4 vnt. orines filtravimo mašinėles, viso 280 Eur vertės; 25) detalių tvirtinimo stendą 250 Eur vertės; 26) Infraraudonųjų spindulių lempą 2000 Eur vertės; 27) 3 vnt. kampinius šlifuoklius (duomenys neskelbtini), viso 240 Eur vertės; 28) Kampinį šlifuoklį (duomenys neskelbtini) 70 Eur vertės; 29) Darbastalį žalią su įrankiais 500 Eur vertės; 30) Darbastalį raudoną 150 Eur vertės; 31) Elektrinį gręžtuvą (duomenys neskelbtini) 250 Eur vertės; 32) Dulkių pašalinimo nuo lako peiliuką 120 Eur vertės; 33) 2 vnt. poliravimo mašinų (duomenys neskelbtini), viso 160 Eur vertės; 34) Poliravimo mašiną 80 Eur vertės; 35) Rankinį pistoletą hermetikiui 30 Eur vertės; 36) Pneumatinį pistoletą hermetikiui 150 Eur vertės; 37) Feną (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės; 38) Aukšto slėgio plovimo įrenginį (duomenys neskelbtini) 120 Eur vertės; 39) Pneumatinį varžtų atsuktuvą 200 Eur vertės; 40) Dinamometrinį raktą 100 Eur vertės. Nesant galimybės išreikalauti įrangos natūra, prašo priteisti ieškovui iš atsakovės šių daiktų vertės atlyginimą pinigais 18 110 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu jo atstovai teismui paaiškino, jog ieškovas UAB „A“ ir trečiasis asmuo UAB „B“ (toliau – ir trečiasis asmuo, UAB ,,B“) 2017 m. sausio 2 d. sudarė įrangos panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomojamos įrangos ir darbo įrankių sąrašą. Įranga, kurios vertė 18 830 Eur (88 vnt.), buvo perduota šiam trečiajam asmeniui pagal priėmimo-perdavimo aktą ir buvo naudojama UAB „B“ veikloje, kurią ji vykdė atsakovei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo grąžino ieškovei 6 vnt. angliarūgštės balionus už 720 Eur ir liko neperdavęs 82 vnt. įrangos už 18 110 Eur. Ieškovas pažymi, jog tarp jo ir trečiojo asmens UAB „B“ nėra ginčo dėl perduotų daiktų.
Tarp atsakovės V. K. individualios įmonės ir trečiojo asmens UAB „B“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1230 kv. m. negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilo konfliktas dėl padidinto nuomos mokesčio, trečiasis asmuo buvo įpareigotas pilnai atsikaityti iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., o iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. išsikelti iš nuomojamų patalpų. Atsakovė, siekdama atgauti nuomos mokestį iš trečiojo asmens UAB „B“, 2018 m. rugsėjo 13 d. užrakino 1230 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė kai kurių įėjimo į patalpas durų spynas, kai kurias duris užrakino iš vidaus. Visas ieškovui priklausantis turtas liko atsakovės patalpose. Todėl ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovės jo kilnojamus daiktus, kurie buvo perduoti UAB „B“, ir kurie yra laikomi adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti daiktus, ieškovas daiktų valdymo teisę prarado be savo valios, daiktus neteisėtai valdo atsakovė, ieškovo ir atsakovės nesieja ir nesiejo jokie prievoliniai santykiai dėl daiktų.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o nustačius procesinio piktnaudžiavimo atvejus, paskirti ieškovui baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį. Mano, jog vindikaciniame ieškinyje nėra nurodyti argumentai, kurie sudarytų vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindą, nėra jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio taikymo sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog UAB „A“ ir trečiasis asmuo UAB „B“ faktiškai yra tapatus juridinis asmuo, vykdantis vienodą veiklą – teikiantis automobilių kėbulo remonto (dažymo) darbus. Abiejų bendrovių buveinės vietos yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Bendrovės yra susijusios glaudžiais giminystės ryšiais, t. y. bendrovės steigėjai, valdymo organai, samdomi darbuotojai yra tos pačios šeimos nariai, sutuoktiniai, vaikai.
Nurodo, jog 2010 metais atsakovė V. K. individuali įmonė su ieškovu UAB „A“ buvo sudariusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 1160 m² bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), nuomos). Tačiau UAB „A“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2014 metų pradžiai liko skolingas V. K. individualiai įmonei 16 730 litų. 2014 m. kovo 1 d. tarp V. K. individualios įmonės, UAB „B“ bei UAB „A“ buvo sudaryta trišalė Skolos perkėlimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „A“ perkėlė UAB „B“ visas iš su V. K. individualia įmone sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Pradinė sutartis) kylančias prievoles, t. y. UAB „B“ įgijo pareigą sumokėti V. K. individualiai įmonei susidariusį UAB „A“ įsiskolinimą pagal pirminę 2010 metų nuomos sutartį, bei sudarė naują 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Nauja sutartis) dėl 1160 m² bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), nuomos, kur toliau vykdė tą pačią ūkinę - komercinę veiklą, kaip ir UAB „A“, t. y. teikė autoserviso paslaugas.
Pažymi, kad skolos perkėlimo metu (2014 m.) tiek UAB „A“, tiek UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjo tas pats asmuo - B. Ž. Vėliau UAB „B” direktoriaus pareigas perėmė B. Ž. (B. Ž. sutuoktinis). UAB „A”, perleidęs iš pradinės 2010 metų sutarties kylančias prievoles UAB „B” bei siekdamas toliau kartu su atsakove vykdyti ūkinę komercinę veiką, 2014 m. birželio 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 m² ploto negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), t. y. išnuomojo autoserviso patalpose esantį kabinetą. 2018 m. balandžio 30 d. tarp V. K. individualios įmonės ir UAB „B” buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1230 m² negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), nuomos. Sudarius 2018 m. nuomos sutartį nustojo galioti 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp V. K. individualios įmonės ir UAB „B“. Per visą bendradarbiavimo laiką tiek UAB „A“, tiek UAB „B“ buvo skolingi atsakovei, todėl atsakovė, neapsikentusi nuolatinio delsimo apmokėti už nuomojamas patalpas, priėmė sprendimą nutraukti abi nuomos sutartis bei kreipėsi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikto ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019, kurioje šalys – V. K. individuali įmonė, UAB „A“, UAB „B“ – sudarė taikos sutartį, teismas 2019 m. gegužės 4 d. nutartimi ją patvirtino ir bylą nutraukė. Minėtoje byloje UAB „B“ buvo pateikusi priešieškinį, kurio reikalavimo dalykai buvo – sugadinti dažai, klientų pretenzijos, neteisėtai nusavinta įranga ir darbo įrankiai, darbuotojų prastova, negautos bendrovės pajamos. Atsakovės manymu, šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019, kurioje sprendimas nutraukti civilinę bylą jau yra įsiteisėjęs. Todėl, atsakovės manymu, ieškovas, pateikdamas vindikacinį ieškinį, neteisėtai kvestionuoja minėtoje byloje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą ir neleistinai pakartotinai kreipiasi į teismą dėl to paties ginčo, tuo grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p. nuostatas.
Vertindama vindikacinio ieškinio reikalavimo pagrindimą, atsakovė nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuosavybės (valdymo) teisę į tariamai atsakovės nusavintą įrangą ieškinio pareiškimo metu ir iki įrangą neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios pastarąją reikalaujama grąžinti. Nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad prarado įrangos valdymo teisę be savo valios, kadangi patalpų nuomos sutartys, sudarytos tarp atsakovės, ieškovo, trečiojo asmens, buvo nutrauktos laikantis sutartyse numatytos tvarkos, terminų, o iškeldinimo laikotarpis, kurio metu ieškovui buvo suteikta galimybė nevaržomai atsiimti visus jam priklausančius daiktus, buvo pratęstas 3 mėnesiams. Atsakovė taip pat pastebi, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad įrenginius valdo atsakovė, kadangi po nuomos sutarčių nutraukimo ieškovas nevaržomai per 3 mėnesius atlaisvino patalpas ir paėmė visus jam priklausančius daiktus bei įrenginius, o atsakovei paliko tuščias patalpas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su aplinkybe, kad tariamai nusavinti daiktai yra natūra, kadangi ieškovas tiek civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019, tiek nagrinėjamoje byloje teismui pateikia tik buhalterinę pažymą su išvardintų įrenginių sąrašu, o jokių dokumentų, patvirtinančių daikto buvimą (įsigijimą) natūra, nepateikė, todėl mano, kad tariamai nusavinta įranga natūra net neegzistuoja, arba įranga nevaržomai disponuoja ieškovas, o savo ieškininiais reikalavimais eilinį kartą siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Atsakovė nesutinka, kad bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, kadangi nuo 2010 metų ieškovą UAB „A“ (UAB „B“) ir atsakovę siejo sutartiniai įsipareigojimai (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys) bei iš jų kilusios kreditorinės prievolės, kurios ir suponavo tarp šalių kilusį konfliktą. Anot atsakovės, vindikaciniame ieškinyje nėra nurodyti argumentai, kurie sudarytų vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindą, nėra jokių CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygų. Pažymėjo, kad visi analogiški ieškovo vindikaciniame ieškinyje nurodyti argumentai buvo paneigti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019, kurios nagrinėjimas buvo nutrauktas taikos sutarties sudarymu bei ieškovo priešieškinio reikalavimų atsiėmimu. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje yra akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas teise, nes paduodant vindikacinį ieškinį ieškovas neteisėtai kvestionuoja įsigaliojusį teismo sprendimą patvirtinti taikos sutartį bei nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1413-600/2019 nagrinėjimą, taip klaidina teismą ir proceso šalis. Tokiais savo neteisėtais veiksmais ieškovas siekia dar kartą pasibylinėti, tuo grubiai pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą.
Trečiasis asmuo UAB ,,B“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu jo atstovas advokato padėjėjas Vladimir Kononov (jis gi ir ieškovo atstovas) palaikė ieškinį ir jame nurodytas reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, prašė jį patenkinti.
Byloje liudytoju apklaustas I. T. (2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 05.27 iki 29.10 min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba UAB „C“ (anksčiau vadinosi UAB „D“), esančiame (duomenys neskelbtini), du metus, remontuoja automobilius. Anksčiau dirbo UAB „A“ surinkėju (įmonės adresas buvo tas pats). Kai UAB „A“ uždarė savo veiklą (jo paskutinė darbo diena buvo 2018 m. rugpjūčio 28 d.), perėjo dirbti į kitą įmonę (iki perėjimo dirbti į kitą įmonę 1-1,5 mėnesio buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje). Patvirtino, jog UAB „A“ įranga liko tose patalpose, niekas nieko neišvežė iš patalpų, nematė, kad UAB „A“ ar UAB „B“ būtų vežę kokius nors daiktus. Teigė, jog išėjus iš darbo servise, visi įrankiai buvo sukrauti kampe, juos ten sudėjo šeimininkas V. K. Į servisą galėjo patekti tik 9 val. šeimininkui atidarius duris (K. įrengė signalizaciją, ten pastoviai būdavo, viską stebėjo). Grįžus dirbti į senas patalpas, bet į įmonę kitu pavadinimu, neberado visko taip, kaip buvo dirbant UAB „A“. Servisas buvo atremontuotas, viskas buvo kitaip, įranga visa nauja, senas liko tik raudonas keltuvas (toje pačioje vietoje sumontuotas). Liudytojas teigė manąs, kad patalpų remontą atliko UAB „D“. Dirbant UAB „A“ buvo visi darbui reikalingi įrankiai – įrankių dėžė su raktais, suvirinimo aparatas, pakėlėjas-variklių išrinkėjas (jis tebėra). Atsakydamas į klausimus nurodė, jog pneumatinis varžtų atsuktuvas yra naujas, seno neliko, hidraulinės pompos – lyg ir buvo, hidraulinis vežimėlis buvo ir yra tas pats, žali, raudoni raktų stendai buvo, dabar jų nebėra, su kampiniu šlifuokliu jam neteko dirbti, elektrinis grąžtas buvo, dabar yra naujas, dinamometrinio rakto (buvo nemažas metalinis), infraraudonųjų spindulių lempos nebėra. Jo manymu, keltuvą pirko R. (UAB „A“ vadovas), šio įrenginio įsigijimo momento nematė. Nežino pneumatinio atsuktuvo, hidraulinio vežimėlio firmų pavadinimų.
Byloje liudytoju apklaustas A. K. (2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 32.13 iki 51.39 min. sek.) teismui paaiškino, jog apie du metus dirba dažytoju UAB „D“. Anksčiau, nuo 2004 m., dirbo K. įmonėje tose pačiose patalpose, paskui UAB „B“. Dirbant tiek K. įmonėje, tiek UAB „B“ jis buvo aprūpintas dažymo įranga (šlifavimo mašinėle, siurbliu, visokiomis smulkmenomis). Patalpose, kuriose dirbo, buvo du keltuvai (montavimo ir balansavimo), o kai perėjo dirbti į UAB „B“, patalpose buvo pastatytas dar vienas keltuvas. Patvirtino, jog ir šiuo metu patalpose yra trys tie patys keltuvai. Nežino, ar papildomą keltuvą įsigijo būtent UAB „B“. Darbe jis turėjo du kompresorius (jie buvo K.), vėliau, jiems sugedus, kompresorių pirko R. Nepamena, ar buvo šlifavimo oblius, metalo lyginimo, dažymo komplektas, varstotas, kėbulo lyginimo įrankiai, (duomenys neskelbtini) šlifuokliai. Teigė, jog siurbliai buvo du – vienas UAB „B“, kitas – K., gruntavimo pistoletai taip pat buvo du – vienas UAB „B“, kitas – K. Buvo šlifavimo mašinėlės, infraraudonųjų spindulių lempa (ji buvo R.), dulkių pašalinimo nuo lako peiliukai, poliravimo mašinos ((duomenys neskelbtini) – R., (duomenys neskelbtini) – K.), rankinis pistoletas hermetikui. Paklaustas apie darbo santykių nutraukimą UAB „B“, liudytojas paaiškino, jog prieš du metus atėjo K., išjungė šviesą, pasakė, kad dirbti negalima, tuomet visi darbuotojai išėjo iš patalpų. Neužbaigtus darbus jis užbaigė kitoje vietoje. Nežinojo, ar R. išsivežė savo įrankius. Atsakydamas į klausimus, liudytojas taip pat nurodė, jog dabar dažymo įranga yra visa nauja, nematė, kad ant įrangos būtų užrašyti inventoriaus numeriai ar padaryti kokie kiti įrašai. Patvirtino, jog UAB „A“ ir UAB „B“ vadovavo R., nežinojo, ar R. išsivežė savo įrangą.
Byloje liudytoju apklaustas R. U. (2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 55.26 iki 1.14.07 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog nuo 2020 m. pradžios dirba UAB „D“ dažytoju, anksčiau dirbo UAB „B“ – taip pat dažytoju, tačiau vėliau UAB „B“ užsidarė dėl kažkokių nesutarimų su V. K. 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nedirbo, nes buvo tėvystės atostogose. Kai dirbo UAB „B“ jam buvo suteikta įranga: šlifavimo mašinėlė (turėjo kiekvienas darbuotojas), dažymo pulverizatorius, orinės šlifavimo mašinėlės. Jo žiniomis, orinės šlifavimo mašinėlės, kurių buvo 4 vienetai, priklausė R. Buvo kažkokie kompresoriai (nuo sovietų laikų) 2 vienetai, kurie, jo manymu, priklausė V., tačiau ir R. pirko kompresorius. Buvo 2 vienetai rankinių šlifavimo oblių (vienas geltonas, vienas medinis), nežinojo, ar buvo metalo lyginimo komplektas, nes su juo nedirbo. Aliuminiui lyginti plaktukas, kampiniai šlifuokliai (duomenys neskelbtini) buvo pas kėbulininkus, kurie dirbo viršuje. Buvo darbastaliai (žalias ir raudonas), jam sakė, kad žalią pirko R., o kieno raudonas – nežino. Buvo vienas dulkių pašalinio nuo lako peiliukas – kam priklausė, taip pat nežino. Poliravimo mašinos dvi buvo sulūžusios (nežino, kieno jos buvo), o vienaa – firmos (duomenys neskelbtini) – buvo veikianti, ji priklausė R. Pneumatiniai hermetiniai pistoletai buvo bendro naudojimo, nežinojo, kam priklauso. Fenas firmos (duomenys neskelbtini) regis priklausė R. (girdėjo iš kalbų), aukšto slėgio plovimo įranga (duomenys neskelbtini) lyg ir taip pat priklausė R., dažymo kameros priklausė K. Kai iškilo problema, pamena, kad darbuotojus į patalpas įleisdavo K., kuris stebėjo, kad niekas nieko neišneštų iš serviso patalpų. Liudytojo teigimu, jam pradėjus dirbti visi įrankiai jau buvo supirkti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Savininkas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, turi teisę pareikšti vindikacinį ieškinį, kaip savo nuosavybės teisių gynimo būdą, išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas).
Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, savininkas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai Reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
Byloje nustatyta, jog 2010 metais atsakovė V. K. individuali įmonė su ieškovu UAB „A“ buvo sudariusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. II, psl. 31-34), kuria nagrinėjamo ginčo ieškovas, kaip nuomininkas, išsinuomojo iš atsakovės – nuomotojo – 1160 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), lengvųjų automobilių remontui. Nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui sutartyje įvardintas patalpas tvarkingas ir tinkančias darbui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriame turi būti surašyti visi įrengimai bei jų likutinė vertė pinigine išraiška litais, nuomininkas įgijo teisę savo lėšomis įsirengti patalpas, pagerindamas jų būklę, prieš tai raštiškai tai suderinęs su nuomininku sutarties 2 dalis). Sutarties 5.5 p. numatyta galimybė nuomininkui savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus veiklai vykdyti, tik gavus raštišką nuomotojo pritarimą. Ginčo šalys į bylą nėra pateikę šios sutarties 2 dalyje numatyto priėmimo-perdavimo akto, jokių raštiškų ar kitokia forma išreikštų susitarimų dėl išsinuomotų patalpų pagerinimo, didesnio patalpų pritaikomumo ieškovo numatytai veiklai vykdyti.
Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog liko skolingas atsakovei V. K. individualiai įmonei 16 730 litų pagal minėtą nuomos sutartį. 2014 m. kovo 1 d. tarp V. K. individualios įmonės, UAB „B“ bei UAB „A“ buvo sudaryta trišalė Skolos perkėlimo sutartis Nr. 1 (el. b. apyrašo t. II, psl. 35-36), pagal kurią UAB „A“ perkėlė UAB „B“ visas iš su V. K. individualia įmone sudarytos virš minėtos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančias prievoles, t. y. UAB „B“ įgijo pareigą sumokėti V. K. individualiai įmonei susidariusį UAB „A“ įsiskolinimą pagal minėtą 2010 metų nuomos sutartį. UAB „B“, kaip nuomininkas, ir V. K. individuali įmonė, kaip nuomotojas, 2014 m. kovo 1 d. sudarė faktiškai identišką minėtai sutarčiai Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių 1160 m² bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) nuomos (el. b. apyrašo t. II, psl. 37-40), kur UAB ,,B“ toliau vykdė tą pačią ūkinę - komercinę veiklą, kaip ir UAB „A“, t. y. teikė autoserviso paslaugas. Šios naujai sudarytos sutarties 2 dalimi, nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui sutartyje įvardintas patalpas tvarkingas ir tinkančias darbui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriame turi būti surašyti visi įrengimai bei jų likutinė vertė pinigine išraiška litais, nuomininkas įgijo teisę savo lėšomis įsirengti patalpas, pagerindamas jų būklę, prieš tai raštiškai tai suderinęs su nuomininku. Šios sutarties 5.5 p. numatyta galimybė nuomininkui (dabar jau UAB ,,B“) savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus veiklai vykdyti, taip pat tik gavus raštišką nuomotojo pritarimą. Į bylą nėra pateikta ir šios sutarties 2 dalyje numatyto priėmimo-perdavimo akto, jokių raštiškų ar kitokia forma išreikštų susitarimų dėl išsinuomotų patalpų pagerinimo, didesnio patalpų pritaikomumo numatytai veiklai vykdyti.
Byloje nėra ginčo dėl to (ir bylos duomenys nedviprasmiškai rodo), kad UAB „A“ ir trečiasis asmuo UAB „B“ yra tampriai susijusios įmonės, vykdančios tapačią ūkinę veiklą – teikia automobilių kėbulo remonto (dažymo) darbus, abiejų bendrovių buveinės vietos yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), abi bendrovės yra susijusios glaudžiais giminystės ryšiais, t. y. bendrovės steigėjai, valdymo organai, samdomi darbuotojai yra tos pačios šeimos nariai, sutuoktiniai, vaikai: UAB „A“ ir UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjo tas pats asmuo - B. Ž., vėliau UAB „B” direktoriaus pareigas perėmė B. Ž. (B. Ž. sutuoktinis), bendrovių vadybininku dirbo R. Ž. (B. Ž. ir B. Ž. sūnus), kuris nuo 2020 m. vasario laikinai ėjo UAB ,,A“ direktoriaus pareigas, o nuo 2020 m. gegužės 23 d. tapo UAB ,,A“ vadovu (el. b. apyrašo t. II, psl. 18-30, kt. byloje esanti rašytinė medžiaga).
Taip pat nustatyta, kad UAB „A”, perleidęs iš pradinės 2010 metų sutarties kylančias prievoles UAB „B” bei siekdamas toliau kartu su atsakove vykdyti ūkinę komercinę veiką (šių aplinkybių neginčijo ir šalių atstovai), 2014 m. birželio 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 m² ploto negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas išsinuomojo iš atsakovės minėtu adresu esančiose autoserviso patalpose esantį kabinetą (el. b. apyrašo t. II, psl. 41-43).
2018 m. balandžio 30 d. tarp V. K. individualios įmonės (nuomotojo) ir UAB „B” (nuomininko), išsaugant nuomos santykių ir UAB ,,B“ vykdomos veiklos tęstinumą, buvo sudaryta nauja Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių 1230 m² negyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini), nuomos (el. b. apyrašo t. II, psl. 44-46), kurią sudarius, tikėtina, ankstesnė 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp V. K. individualios įmonės ir UAB „B“, nustojo galioti. Ši naujai sudaryta sutartis faktiškai identiško turinio virš minėtoms. Joje numatytas nuomos terminas – nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. (sutarties 4.1 p.). Šios naujai sudarytos sutarties 2 dalimi, nuomotojas taip pat įsipareigojo perduoti nuomininkui sutartyje įvardintas patalpas tvarkingas ir tinkančias darbui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriame turi būti surašyti visi įrengimai bei jų likutinė vertė pinigine išraiška litais, nuomininkas įgijo teisę savo lėšomis įsirengti patalpas, pagerindamas jų būklę, prieš tai raštiškai tai suderinęs su nuomininku. Šios sutarties 5.5 p. numatyta galimybė nuomininkui (dabar jau UAB ,,B“) savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus veiklai vykdyti, taip pat tik gavus raštišką nuomotojo pritarimą. Į bylą nėra pateikta ir šios sutarties 2 dalyje numatyto priėmimo-perdavimo akto, jokių raštiškų ar kitokia forma išreikštų susitarimų dėl išsinuomotų patalpų pagerinimo, didesnio patalpų pritaikomumo numatytai veiklai vykdyti.
Iš prie nagrinėjamo vindikacinio ieškinio pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas UAB „A“ ir trečiasis asmuo UAB „B“ 2017 m. sausio 2 d. sudarė įrangos panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 22-23) bei du įrangos perdavimo aktus (el. b. t. I, psl. 24-25 (identiškas el. b. apyrašo t. I, psl. 17-18 esančiam), 26, 27-29), kuriais ieškovas perdavė UAB ,,B“ 18 830 Eur vertės įrangą neatlygintinai naudoti ir valdyti UAB „B“ veikloje, kurią ji vykdė atsakovei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, 2018 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo grąžino 6 vnt. angliarūgštės balionus už 720 Eur ir liko neperdavęs 82 vnt. įrangos už 18 110 Eur, t. y. būtent ta įranga, kurią vindikuoti ieškovas prašo iš atsakovės.
Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1413-600/2019 matyti, jog V. K. individuali įmonė buvo pareiškusi ieškinį UAB „A“ ir UAB „B“, kuriuo prašė iškeldinti UAB ,,A“ iš negyvenamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš UAB „B“ 8 735,44 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas, o UAB „B“ priešieškiniu prašė atlikti tarp ieškovės ir atsakovės piniginių reikalavimų įskaitymą 8 189,59 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „B“ 33 425,32 Eur nuostolių, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje UAB „B“ teikto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo dalyku buvo sugadinti dažai, klientų pretenzijos, neteisėtai nusavinta įranga ir darbo įrankiai, darbuotojų prastova, negautos bendrovės pajamos ir pan., t. y. grindžiamos didžiąja dalimi rašytinių įrodymų, kurie pateikti į nagrinėjamą bylą pagal vindikacinį ieškinį. Šalys civilinę bylą Nr. e2-1413-600/2019 baigė taikos sutartimi. Teismas ją patvirtino ir bylą nutraukė. Kaip matyti iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio, UAB ,,B“ įsipareigojo per 20 mėnesių nuo taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos sumokėti V. K. individualiai įmonei 5 000 Eur dydžio įsiskolinimą, atsisakė reikalavimų, pareikštų priešieškiniu, pareiškė, kad tuo atveju, jeigu ji tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, už ją atsako UAB „B“ vadybininkas R. Ž., kaip laiduotojas (fizinis asmuo) ir kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis; V. K. individuali įmonė atsisakė dalies likusių reikalavimų UAB ,,B” ir atsisakė pareikšto reikalavimo dėl UAB ,,A” iškeldinimo, kadangi pastaroji jau yra išsikėlusi iš patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, virš aptarti rašytiniai duomenys ir jų, o taip pat šalių atstovų išsakytų paaiškinimų pagrindu, darytina nedviprasmiška išvada, kad ginčo šalis siejo prievoliniai santykiai: tiek ieškovą nuo 2010 metų, tiek ir UAB „B“ su atsakove, tiek ir ieškovą su trečiuoju asmeniu UAB ,,B“ siejo sutartiniai įsipareigojimai (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, įrangos perdavimo neatlygintinai naudotis sutartis) bei iš jų kilusios kreditorinės prievolės, kurios ir suponavo tarp šalių kilusį konfliktą.
Vertinant vindikacinio ieškinio reikalavimo pagrindimą ir kitas būtinąsias sąlygas tokiam reikalavimui kilti, sutiktina su atsakovės nurodytu teiginiu, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie gali pagrįsti neabejotiną reikalavimą reiškiančio asmens nuosavybės (valdymo) teisę į vindikuojamus daiktus.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje teismui pateikė eilę dokumentų, kurių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas galimai ir įgijo kažkokią įrangą, tačiau ją identifikuoti konkrečiai ir aiškiai pagal jo į bylą pateiktus įrodymus galimybių nėra.
Ieškovas į bylą pateikė eilę PVM sąskaitų – faktūrų, tačiau nepateikė jokių jų apmokėjimo duomenų. Kai kurios ieškovo pateiktos sąskaitos galimai atitinka prekės pavadinimus, tačiau neatitinka ieškinyje nurodytai daiktų vertei. Dalis sąskaitų yra išrašyta ne ieškovui, o kitiems juridiniams asmenims - UAB „B“ ir UAB „P“: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-25/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-08/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-26/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-04/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-05/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-06/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-23/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-02/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-23/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-10/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-23/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-10/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-09/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-12-21/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-10/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-25/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-04/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-14/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-16/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-01/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-26/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-01-30/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-01/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-14/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-20/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-16/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-16/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-05/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-23/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-23/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-01 UAB „B“/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-01 UAB „P.“/ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B“. UAB „S“ Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 19 d. yra pateiktas pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 19 d., tačiau pačios faktūros ieškovas nepateikė, todėl nėra aišku, už kokias prekes yra atliktas apmokėjimas ir kaip šis apmokėjimas yra susijęs su prašomu išreikalauti turtu. Dalis ieškovo į bylą pateiktų sąskaitų niekaip nėra susijusios su prašomu išreikalauti turtu, didžioji sąskaitų dalis yra išrašyta prekėms, kurios net nėra išvardintos ieškinyje.
Dalis ieškovo pateiktų rašytinių duomenų (pvz., pirkimo pardavimo sutartys (2017 m. gruodžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudaryta R. Ž., kaip pardavėjo, ir UAB „A“, kaip pirkėjo, dėl suvirinimo aparato su vežimėliu, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, 3 vnt. kampinių šlifuoklių (duomenys neskelbtini), vertė - 240 Eur, kampinio šlifuoklio (duomenys neskelbtini), vertė - 70 Eur, elektrinio gręžtuvo (duomenys neskelbtini), vertė - 250 Eur įsigijimo; 2010 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią J. V. pardavė, o UAB „A“ nupirko prekes infraraudonųjų spindulių lempą, vertė - 2000 Eur, darbastalį raudoną, vertė - 150 Eur, dulkių pašalinimo nuo lako peiliuką, vertė - 120 Eur, pneumatinį varžtų atsuktuvą, vertė - 200 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis su D. B. dėl suvirinimo aparato, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, feną (duomenys neskelbtini), vertė - 200 Eur įsigijimo (el. b. apyrašo t. II, psl. 201-205), neturint apmokėjimo įrodymų, negali būti laikomos nuosavybės teisę įrodančiais objektyviais ir patikimais rašytiniais dokumentais (CPK 178-185 str. str.). Dalis pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų yra išrašytos ne ieškovui, o UAB ,,B“ (el. b. apyrašo t. II, psl. 194), dalis – su ginčo esme neturinčiam asmeniui (el. b. apyrašo t. II, psl. 193). Ieškovas į bylą pateikė tik tris mokėjimo dokumentus, iš kurių neįmanoma tinkamai identifikuoti įsigijimo objekto.
Pagal įrodinėjimo nuostatas faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Sykiu teismų praktikoje pripažįstama, jog neturi būti reikalaujama absoliutaus įrodytumo, faktai gali būti pripažinti nustatytais, kai pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad labiausia tikėtina, kad faktinės aplinkybės yra vienokios ar kitokios.
Sutiktina su atsakovo byloje išreikšta pozicija, kad esant nagrinėjamo turinio reikalavimui, ieškovas privalėjo pasirūpinti stipresne įrodomąja baze nuosavybės teisei į vindikuojamus daiktus pagrįsti, o šių įrodymų stygius leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškinyje išvardintų daiktų nuosavybės teise ieškovas neįgijo.
Faktiškai ieškovas pateikė sąskaitas (kurios taip pat neturi apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), galimai patvirtinančias nuosavybės teisę tik keliems vindikuojamiems daiktams, kuriuos prašo išreikalauti iš atsakovės: pakėlėjas, modelis (duomenys neskelbtini), vertė - 4000 Eur, Suvedimo stendas mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 500 Eur, spoteris, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, spoteris, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 500 Eur, siurblys (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, 2 vnt. dažymo pistoletų (duomenys neskelbtini), vertė - 150 Eur, darbastalis žalias su įrankiais, vertė – 500 Eur.
Vienok iš pateiktų sąskaitų yra nustatyta, kad visi išvardinti įrankiai buvo įsigyti prieš eilę metų ir tiek ieškovo, tiek UAB „B“, kurie vykdė tą pačią veiklą, buvo pastarųjų naudojami pagal paskirtį ir ne trumpą laiką, o ne buvo sandėliuojami, tuo tarpu galima jų nusidėvėjimo aplinkybe ieškovas net nesirėmė ir to neįrodinėjo.
Be to, teismas mano, kad bylos duomenimis nėra visiškai įrodyta ir vindikuojamų daiktų buvimo atsakovės patalpose aplinkybė.
Šiuo aspektu kalbėti būtų galima tik apie virš minėtus daiktus (pakėlėją, modelis (duomenys neskelbtini), vertė - 4000 Eur, suvedimo stendą mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 500 Eur, spoterį, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, spoterį, mod. (duomenys neskelbtini), vertė - 500 Eur, siurblį (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Eur, 2 vnt. dažymo pistoletų (duomenys neskelbtini), vertė - 150 Eur, darbastalį žalią su įrankiais, vertė – 500 Eur), tačiau nesant duomenų apie papildomus jo identifikavimo duomenis (inventorinius, registravimo numerius ir pan.) ginčo patalpomis naudojantis jau kurį laiką ir ta pačia automobilių remonto veikla užsiimančiam kitam juridiniam asmeniui (UAB ,,D“ (el. b. popierinio priedo lapai 20-28)), tokia galimybė ženkliai apsunkinta.
Be to, virš minėta, dalis daiktų buvo perduota panaudos teise UAB ,,B“, byloje nėra jokio dokumento apie pastarajai perduotos įrangos grąžinimą ieškovui ir galimai grąžinto turto būklę po panaudojimo. Todėl ir šiuo aspektu vindikuojamos įrangos buvimo vieta negali būti tiksliai žinoma. Teismo nuomone, ieškovo į bylą pateikti inventorizavimo bei įrangos ir darbo įrankių suderinimo aktai (el. b. apyrašo t. II, psl. 38-44), kuriuose vienašališkai užaktuota tik ieškovui reikšminga ir svarbi informacija, negali būti pakankamai informatyviu ir leistinu įrodymu vindikaciniam reikalavimui pagrįsti.
Byloje nėra taip pat jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas prarado įrangos valdymo teisę be savo valios. Virš minėtos tarp ginčo šalių skirtingu laikotarpiu sudarytos tų pačių negyvenamų patalpų nuomos sutartys buvo nutrauktos laikantis sutartyse numatytos tvarkos, terminų, ieškovas nebuvo iškeldintas prievartos tvarka, jis išsikėlė pats, jam buvo suteikta galimybė nevaržomai atsiimti visus jam priklausančius daiktus. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1413-600/2019 ir šalims joje sudarius taikos sutartį, ieškovas niekaip ir niekuo neužsiminė apie savo teisių suvaržymą ar jo, kaip galimo savininko į tam tikrus daiktus, teisės pažeidimą, nors akivaizdu, kad apie aplinkybes, lėmusiais vindikacinio ieškinio pareiškimą teismui 2020 m., jam pasirašant taikos sutartį 2019 m. negalėjo būti nežinoma.
Dėl išdėstyto teismas laiko, jog ieškovas neįrodė jokių faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti reikšdamas vindikacinį reikalavimą, nėra jokių CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygų, todėl ieškovo vindikacinį ieškinį atmeta kaip neįrodytą.
Nesutiktina su atsakovės teiginiais dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų tapatumo su Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019 reikštais reikalavimais, nes šioje byloje pareikštas reikalavimas yra kitos teisinės prigimties, yra pareikštas kitu teisiniu pagrindu ir kito asmens.
Nesutiktina ir su atsakovės nurodytais teiginiais dėl baudos ieškovui už nesąžiningai pareikštą aiškiai nepagrįstą ieškinį skyrimo.
Ieškinio pateikimas teismui manant, kad yra pažeista šalies teisė ar įstatymo saugomas interesas, yra procesinė šalies teisė, kuria šalis nagrinėjamu atveju pasinaudojo. Nėra pagrindo manyti, kad tokia teise šalis naudojasi netinkamai. Teismas negali ignoruoti tokio šalies pasirinkimo, kokios galimos subjektyvios priežastys jį bebūtų sąlygojusios. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis - tai sistemingas neleistinas naudojimasis turimomis procesinėmis teisėmis, kai teisėmis besinaudojantis asmuo suvokia, kad toks naudojimasis procesinėmis teisėmis trukdo įstatymu nustatyta tvarka išspręsti ginčą. Konstatuoti tai šioje byloje pakankamo ir objektyvaus pagrindo, teismo manymu, nėra.
Atmetus ieškinį visa apimtimi, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė patyrė byloje 1 800 Eur advokato pagalbos išlaidų (el. b. popierinio priedo lapas 47-48). Pagrindo manyti, kad jos pernelyg didelės išnagrinėtai bylai, nėra. Todėl priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai CPK 98 str. pagrindu.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 14,14 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos iš bylą pralaimėjusio ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai ir 14,14 Eur (keturiolika Eur 14 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.