Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 2-793 „Dėl trumpalaikės išvykos už pataisos namų teritorijos ribų suteikimo“, 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.00 val., išvyko iš Alytaus pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), į trumpalaikę trijų parų išvyką aplankyti močiutę M. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 12.00 val., negrįžo į įkalinimo vietą.Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę pakeisti į piniginę baudą arba sušvelninti bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Negrįždamas iš atostogų, jis neplanavo bėgti, tokių minčių net nebuvo. Tiesiog pramiegojo, o vėliau jau nespėjo grįžti. Viskas gavosi per žioplumą. Apeliantas prašo atsižvelgti, kad pataisos namuose yra charakterizuojamas teigiamai, tris kartus buvo paskatintas, tik grįžęs į pataisos namus, sugebėjo per labai trumpą laiką susirasti darbą, gauna atlyginimą, vykdo įsipareigojimus antstoliams. Todėl, nuteistojo teigimu, bauda būtų efektyvesnė bausmė, naudingesnė tiek valdžiai, tiek visuomenei.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius prašo K. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi apylinkės teismas neįvertino jo teigiamos charakteristikos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė nei teisingumo, nei teisėtumo principų nepažeidžia.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką teisingumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 242 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Nauja nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šis teistumas apeliantui yra tryliktas, jis sistemingai nusikalsta nuo pat paauglystės. Ankstesni teistumai rodo, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, jis nuolat vykdo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės, plėšimai). Nors paskutinė nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio, tačiau tai nekeičia fakto, jog K. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis apelianto teisinę padėtį lengvinančiomis bei sunkinančiomis aplinkybėmis. K. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte K. Š. buvo inkriminuota kita jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veikos įvykdymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau ši aplinkybė bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad išvykęs į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gyveno pas draugą Šilutėje, šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tai nebuvo priežastis negrįžti į pataisos namus. Išvažiavimą atgal į Alytaus miestą jis tiesiog pramiegojo, o vėliau bijojo prisistatyti į policijos komisariatą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 242 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. K. Š. į pataisos namus turėjo sugrįžti 2017 m. rugpjūčio 14 d., o policijos pareigūnų buvo surastas bei sulaikytas tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, laikyti, jog daugiau nei dviejų savaičių negrįžimą į pataisos namus lėmė vien alkoholio vartojimas, iš tiesų nepagrįsta. Apylinkės teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri K. Š. kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, t. y. kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013). Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni apelianto teistumai, kurie nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apylinkės teismas iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų teisingai sprendė dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. Be to, tai, jog K. Š. yra recidyvistas, savo baigiamojoje kalboje apylinkės teisme nurodė ir prokuroras. Nors apeliantas skunde teigia, jog yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga K. Š. itin pozityviai neapibūdina. Jis nevedęs, nedirbantis, turintis neišnykusį teistumą. Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, V. L. ir nuteistojo būrio viršininkas R. L. apeliantą apibūdina tik patenkinamai. K. Š. charakterizuotas kaip manipuliatyvus, sugebantis vertinti savo elgesį, tačiau stokojantis savikritiškumo, linkęs save šiek tiek pateisinti. Per visą bausmės atlikimo laiką jis tris kartus paskatintas ir vieną kartą baustas drausmine tvarka. Bausmę atlikinėja paprastojoje grupėje. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja patenkinamai (1 t., b. l. 153). Taigi, nuteistasis nėra aktyvus elgesio pataisos programų dalyvis, jis nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis dirbo tvarkdariu, tačiau užimtumo turėjimas nėra kuo nors ypatinga, išskirtinai teigiamai apeliantą apibūdinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktoje charakteristikoje pažymėta, jog socialinius ryšius K. Š. palaiko tik su močiute: rašo laiškus, bendrauja telefonu, t. y. nuteistojo artimųjų ratas, kurie galėtų jį palaikyti bei jam padėti, yra itin siauras. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad, nors nuteistasis į trumpalaikę išvyką vyko pas močiutę, tačiau su ja buvo susitikęs vos 10-15 minučių, o toliau gyveno bei slapstėsi pas draugus, kas patvirtina, jog ir su močiute socialinis ryšys nėra stiprus.Įvertinus šias aplinkybes, spręsti, jog apeliantui tikslinga parinkti kitą BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nėra pagrindo. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu K. Š. pripažino, jog turi skolų apie 80 eurų (2 t., b. l. 69-70), tačiau jas dengia. Atsižvelgiant į tai, kad, jau minėta, nuteistasis sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, spręstina, jog pakankamai lėšų pragyvenimui tokiam, kokio jis nori, nuteistasis neturi. Todėl baudos skyrimas, kai baudžiamasis įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numato teismui diskreciją skirti kaltininkui baudą nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), laikytina netinkama bausmės rūšimi, kuri ne tik, kad nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų, bet, priešingai, skatintų vėl nusikalsti, siekiant sumokėti paskirtą baudą. Laisvės atėmimas šiuo atveju yra proporcinga ir adekvati bausmės rūšis, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą bei paties K. Š. asmenybę.Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 242 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, tačiau apylinkės teismas nuteistajam paskyrė gerokai mažesnę – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apylinkės teismui atliekant šios bausmės bendrinimą su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo ne visiškai, bet iš dalies.Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis K. Š. bausmė galėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Jo pasikartojantys nusikalstami veiksmai neleidžia daryti išvados, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. K. Š. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmė jam individualizuota tinkamai. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.