Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-200-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-200-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00683-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas: D. S., A. Ž.
Trečiasis asmuo: A. Š.

Kategorijos

2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-200-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00683-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. S. ir A. Ž. (A. Ž.), dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė solidariai iš atsakovų D. S. ir A. Ž. priteisti 1 496,85 Eur nuostolius regreso tvarka, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2019-11-04 Nemenčinės plente, Vilniuje, dėl atsakovės D. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovė D. S. vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią A. Ž.. Automobilis „Audi A6“ nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė pripažinta kalta dėl eismo įvykio;

1.2. „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) ir Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 punktu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui A. Š. 1 496,85 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.3 punktus, kompensavo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui 1 496,85 Eur. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovai grąžintų išmokėtą draudimo išmoką, nes D. S. yra atsakinga už žalos padarymą, o A. Ž. neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį;

1.3. D. S. kaltę patvirtina policijos medžiaga ir vaizdo įrašo medžiaga. Atsakovė nepaisė Kelių eismo taisyklių 507 kelio ženklo, važiavo nesilaikydama kairiau, dėl ko įvyko eismo įvykis. Atsakovė turėjo važiuoti trečia eismo juosta, tačiau važiavo antra eismo juosta, atsakovės ir A. Š. automobilių susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, o ne trečioje eismo juostoje. Tai patvirtina užfiksuotos šukės, automobilių išsidėstymas po eismo įvykio ir automobilių sugadinimai. Žalos dydis pagrindžiamas transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, nuotraukomis, remonto išlaidų apskaičiavimu ir mokėjimo dokumentais;

1.4. atsakovai yra solidariai atsakingi dėl turtinės žalos atlyginimo. „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2019-12-23 apžiūrėjo apgadintą automobilį, apskaičiavo padarytos žalos dydį. Žala buvo apskaičiuota ir draudimo išmoka išmokėta pagal pateiktą sąmatą. Žala apskaičiuota, žalos dydžio atsakovai neginčijo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. nėra kalta dėl eismo įvykio. 2019-11-04 ji vairavo automobilį „Audi A6“, vyko iš Vilniaus Švenčionių kryptimi. Automobilis nuosavybės teise priklauso A. Ž.. Nemenčinės plente degant raudonam šviesoforo signalui, ir matė kelio ženklą, jog už šviesoforo reikia važiuoti kairiau. Jai iš dešinės stovėjo automobilis „VW Golf“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pasuko į savo juostą, jos automobilis buvo pirmas. Pavažiavus už ženklo apie 100 metrų, pajuto „stumtelėjimą“ į jos automobilį, iš karto sustojo, nes greičio nebuvo. Mašinos buvo „sulipusios“, jos automobilio veidrodėlis buvo nulaužtas į priekį ir nesudužęs nukrito ant asfalto, automobilio dešinė pusė buvo nubrozdinta: mašinos šonas, juostos ant automobilio keleivio pusės durelių buvo sustumtos į priekį, dėl ko nebuvo galima atidaryti keleivio pusės durelių. 2019-11-04 eismo įvykio vietos schema sudaryta eismo įvykio vietoje, pasirašyta jos, kito vairuotojo ir pareigūno. Schemoje antrojoje juostoje užfiksuotos šukės, kaip paaiškino pareigūnai, yra nuo kito sunkiasvorio automobilio, nes jos automobilio veidrodėlis nesudužo, kito automobilio veidrodėlis buvo „užlenktas“, bet nesudužo, žibintai taip pat nesudužo. Protokolas surašytas dėl kito pažeidimo;

2.2. nesutiko su žalos dydžiu, laikė, kad automobilio „VW Golf“ slenksčio negalėjo sulankstyti. Su kokiais konkrečiai automobilio „VW Golf“ remonto darbais nesutinka, negalėjo nurodyti.

3. Trečiasis asmuo A. Š. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

3.1. 2019-11-04 vakare savo automobiliu „VW Golf“ vyko Nemenčinės plentu iš Vilniaus Nemenčinės kryptimi. Degant raudonam šviesoforo signalui sustojo prieš sankryžą pirmoje kelio juostoje iš dešinės, šalia antroje juostoje sustojo automobilis „Audi“. Prieš sankryžą yra kelio ženklas ir horizontalus kelio žymėjimas, kad prieš sankryžą būnant pirmoje juostoje iš dešinės kelio pusės, pravažiavus sankryžą reikia įvažiuoti į antrą kelio juostą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavo vadovaudamasis kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu, atsakovė važiavo tiesiai ir, kadangi automobilių važiavimo trajektorijos kirtosi, automobiliai susidūrė. Pirmas susidūrimas įvyko sankryžoje, t. y. antroje sankryžos pusėje prieš pėsčiųjų perėją. Automobiliai važiavo lygiagrečiai, pirmas smūgis buvo į jo automobilio ratą ir į slenkstį, į priekinį bamperį. Po pirmo smūgio jo vairuojamas automobilis „atšoko“, kadangi automobiliai toliau judėjo, buvo antras smūgis, po kurio automobiliai „susiglaudę“ išvažiavo iš sankryžos, pavažiavo gal 10 metrų ir sustojo. Kad būdami kontakte automobiliai dar važiavo, matyti iš pažeidimų ant rato;

3.2. automobiliui „VW Golf“ padaryti sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis žibintas, priekinis sparnas, ratlankis, vairuotojo durelės, keleivio durelės, slenkstis, veidrodis, galinis sparnas, ir galinis bamperis, dėl galinio rato tiksliai neprisimena, ant priekinio bamperio sulaužytas parkavimo jutiklis, pažeisti amortizatorius ir stebulė. Iki susidūrimo automobilis buvo techniškai tvarkingas, akivaizdžių sugadinimų neturėjo. Įvykio metu sužinojo, kad „Audi“ automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atsiuntė darbuotoją žalos įvertinimui. Automobilis stovėjo nenaudojamas, bet buvo reikalingas eksploatavimui, todėl pats automobilį pasiremontavo, pakeitė stebulę. Automobilis šiuo metu parduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų A. Ž. ir D. S. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 1 400,50 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 400,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad:

4.1. 2019-11-04 17.58 val. Nemenčinės plento 54A,Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai „VW Golf“ ir „Audi A6“. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Automobilį „Audi A6“ vairavo D. S., savininkas A. Ž., automobilis nedraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį „VW Golf“ vairavo savininkas A. Š.;

4.2. administracinio nusižengimo medžiagoje (ROIK Nr. 19109331363) matyti, kad D. S., važiuodama per sankryžą pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus: važiuodama iki sankryžos antra eismo juosta, turėjo važiuoti kairiau, tačiau važiavo tiesiai ir susidūrė automobiliu „VW Golf“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 226 punktus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje. 2019-11-04 eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas važiuojamosios dalies plotis 10,10 m., už sankryžos, greta vienas kito užfiksuoti automobiliai „Audi A6“ ir „VW Golf“. Automobilio „Audi A6“ galinės ašies kairės pusės ratas nuo sankryžos pabaigos nutolęs 20,20 m atstumu, nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto 1,50 m atstumu, priekinės ašies ratas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto nutolęs 1,10 m atstumu. Automobilio „VW Golf“ galinės ašies kairės pusės ratas nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto nutolęs 3,30 m atstumu, priekinės ašies ratas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto nutolęs 2,90 m atstumu. Atsakovė iš sankryžos turėjo išvažiuoti į trečią eismo juostą. Eismo įvykis kilo antroje eismo juostoje, kuria turėjo važiuoti A. Š.. Tai, kad automobilio „Audi A6“ galinės ašies kairės pusės ratas nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto nutolęs 1,50 m atstumu, priekinės ašies ratas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto nutolęs 1,10 m atstumu, esant 3,40 m pločio trečiai eismo juostai, rodo, kad atsakovė nesilaikė kelio ženklo ir važiavo antra eismo juosta. Aplinkybes patvirtina atsakovės eismo įvykio vietoje padarytas ir teismui pateiktas vaizdo įrašas;

4.3. pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kasacinis teismas nurodė, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas suponuoja solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010);

4.4. A. Š. Transporto priemonių draudikų biurui pranešė apie įvykį 2019-11-04 ir 2019-12-23 pateikė prašymą išmokėti išmoką. Pagal UAB „Smart Claims“ remonto išlaidų apskaičiavimą 1 496,85 Eur kainą sudaro: atsarginių dalių suma – 229,50 Eur, darbo užmokestis – 534,30 Eur, dažymas – 733,05 Eur (dažymo medžiagos – 359,95 Eur, dažymo darbo užmokestis – 373,10 Eur). „Ergo Lietuva“ 2020-01-09 A. Š. sumokėjo 1 496,85 Eur. 2002-03-29 Transporto priemonių draudikų biuro ir draudimo akcinės bendrovės „Ergo Lietuva“ Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 pagrindu, „Ergo Lietuva“ įsipareigojo atlikti žalų administravimą ir draudimo išmokos išmokėjimą;

4.5. eismo įvykio vietoje 2019-11-04 atliekant transporto priemonės „VW Golf“ apžiūrą užfiksuoti šie sugadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, kairės pusės slenkstis. Tokius pačius sugadinimus užfiksavo ekspertas T. Zinkevičius 2019-12-23 transporto priemonės techninės apžiūros protokole, kuriame nurodė keičiamas detales: parkavimo juostelės, posparnis; remontuotinos detalės: buferis (P), sparnas (PK), ratlankis (PK), durys (PK), durų apdaila (PK), durų veidrodis (PK), slenkstis (K), durys (GK), durų apdaila (GK), sparnas (GK), buferis (G), pastabose užfiksavo: transporto priemonės savininkas pasikeitė amortizatorių (PK) ir stebulę (PK), atliko ratų geometriją. Trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad pakeitė amortizatorius ir stebulę;

4.6. atsakovė nepateikė įrodymų, kad nebuvo sugadintas automobilio slenkstis bei patirta mažesnė žala. Atsakovė prašė skirti ekspertizę, tačiau ekspertizė skiriama, kai kiti įrodymai negali patvirtinti atitinkamų aplinkybių. Deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio, nesudaro pagrindo skirti ekspertizę;

4.7. iš automobilio „VW Golf“ nuotraukų, administracinio nusižengimo byloje esančių automobilio „Audi A6“ nuotraukų, kituose dokumentuose užfiksuotų automobilių sugadinimų matyti, kad yra sugadintas (įlenktas) automobilio „VW Golf“ kairės pusės slenkstis. Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ dešine puse kontaktavo su automobilio „VW Golf“ kaire puse. Administracinio nusižengimo medžiagoje nustatyta, kad yra apgadinta automobilio „Audi A6“ dešinės pusės: galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės ir galinės durys, priekinis ratas, priekinis ir galinis sparnai. Automobilio „VW Golf“ yra užfiksuoti sugadinimai: priekinis bamperis, galinis bamperis, kairės pusės: galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės ir galinės durys, priekinis ratas, priekinis ir galinis sparnai, slenkstis;

4.8. iš automobilio „Audi A6“ nuotraukų nesimato jokių sugadinimų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog automobilis „Audi A6“ kontaktavo su automobilio „VW Golf“ slenksčiu. Automobilio „VW Golf“ nuotraukose matyti, kad slenkstis yra įlenktas, įlenkimo vietos aprūdijusios, iš to darytina išvada, kad automobilio „VW Golf“ slenkstis buvo sugadintas iki eismo įvykio. Kairio apatinio slenksčio remonto ir dažymo vertė (42,89 Eur), „k stogo bėgiai N+U“ (21,45 Eur), „k stogo bėgelis išorė“ remontas ir dažymas (32,01 Eur) atimti iš prašomos priteisti sumos, nes sugadinimai negalėjo būti padaryti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-09 sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 96,35 Eur, ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad:

5.1. TPVCAPDĮ normos laikytinos specialiomis santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei regreso teise. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 3 punktas nurodo, kad apskaičiuojant žalą vadovaujamasi ir kitais teisės aktais, susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija;

5.2. automobilį buvo tikslinga remontuoti, todėl apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos, sudaryta remonto sąmata. Biuras pateikė pakankamai įrodymų, kad dėl eismo įvykio metu A. Š. patyrė 1 496,85 Eur žalą. Biuro Žalų administravimo departamento išvadoje detalizuojami įrodymai. Automobilio „VW Golf“ kairysis apatinis slenkstis buvo pagadintas eismo įvykio metu ir tai patvirtina: a) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019-12-31 pažymoje Nr. 10R-34126321-19 nurodomas sugadinimas „kairės pusės slenkstis“; b) „Ergo Insurance“ Transporto priemonės techninės apžiūros protokole fiksuoti sugadinimai; c) „VW Golf“ nuotraukose matosi, kad ant kairės pusės priekinio rato yra kaltininko vairuoto automobilio padangos sukamųjų judesių padaryti sugadinimai. Durys smūgio metu gali būti paspaustos į vidinę kėbulo dalį, taip kito automobilio ratu (padanga) buvo sugadintas slenkstis. Automobilio galinė šoninė ir stogo bėgelio išorė yra vientisa automobilio išorinė dalis, kuri dažoma visa apimtimi. Stogo bėgelis atlieka stogo išorinės skardos ir bėgelio išorės atskyrimą, kad nereikėtų kartu dažyti viso stogo. Nuėmus stogo bėgelį, dažymas baigiamas po juo, taip išvengiant viso stogo dažymo. Remonto sąmatoje buvo numatytas kairės galinės šoninės remontas ir dažymas, todėl skaičiavimo sistema pagal gamintojo normatyvus stogo bėgelio išorę priskyrė automatiškai, kaip galinės kairės šoninės sudedamąją dalį. Remonto sąmata sudaryta programine įranga „DAT“ ir pagrįsta gamintojų rekomendacijomis;

5.3. teismas priėmė sprendimą sumažinti žalą 96,35 Eur, remdamasis vien tik D. S. bendro pobūdžio samprotavimais. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis). Teismas nesilaikė rungimosi principo.

6. Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-09 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

6.1. 2019-11-04 užsidegus žaliai šviesai pajudėjo savo juosta į priekį, už apie 100 m nuo šviesoforo pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Tai matyti vaizdo įraše. Trečiasis asmuo yra kaltas, nes nukrypo nuo savo juostos. Kaltės faktas įrodinėjamas kitose bylose. Atvykę policijos pareigūnai atsakovei paskyrė 25 Eur baudą dėl privalomojo draudimo neturėjimo. Protokole nefiksuota eismo įvykio schema. Vėliau paaiškėjo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2019-12-30 išnagrinėjęs įvykio aplinkybes bei pranešimą pagalbos telefonu 112, atsakovei nežinant, surašė protokolą Nr. 10-NR_P-117823-2019, kuriuo nutarė, jog atsakovė kalta dėl autoįvykio pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį, ir skyrė 35 Eur baudą. Nurodytos aplinkybės neatitiko faktinių aplinkybių, vaizdo medžiagos. Atsakovė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaltės klausimas dar neišnagrinėtas;

6.2. ieškovas nenurodo automobilio vertės, nors pagal rinkos kainas, reikalaujamos žalos dydis didesnis nei pusė automobilio vertės. Automobilis parduotas, kad nereiktų atlikti ekspertizės. Atsakovė reikalavo kad būtų atlikta ekspertizė, tačiau teismas nekreipė dėmesio;

6.3. žalos dydis įvertintas 1 496,85 Eur, tačiau akivaizdžiai matomas tik juostos nubrozdinimas, neaišku, kaip automobilis atrodė iki įvykio. Teismo buvo prašoma iš ieškovo išreikalauti informaciją apie automobilio vertę. Eismo įvykio metu automobilio slenkstis negalėjo būti sugadintas, nes net iš vaizdo įrašo matosi, jog šios vietos negalėjo susiliesti. Atsakovė nebuvo kviečiama į apžiūrą ar žalos vertinimą. Nenustatytas priežastinis ryšys su padaryta žala, kas kelia abejonių dėl galimo ieškovo ar trečiojo asmens nepagristo praturtėjimo. Automobilis „VW Golf Plius“ pagamintas 2009/08, vidutinė rinkos vertė 2 000-3 000 Eur. Ne vienas autoservisas pateikė vidutines kainas, jog toks remontas kainuoja kelis šimtus eurų. Trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją ir bandė pasipelnyti, tai matyti iš jo pateiktos eismo įvykio schemos, kuri nepatvirtinta ir prieštarauja vaizdo įrašui, tai yra dokumentų klastojimas ir sukčiavimas, ko teismas nevertino;

6.4. atsakovė ne kartą reikalavo skirti ekspertizę, kad būtų pateikta išvada, kokia reali remonto vertė. Dėl eismo įvykio padaryta žala apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Šios aplinkybės byloje nenustatytos.

Atsiliepimas

7. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės D. S. apeliacinį skundą atmesti. Palaiko ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

8. Atsakovas A. Ž. palaiko atsakovės D. S. apeliacinio skundo argumentus.

9. Atsakovė D. S. atsiliepimo į Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro civilinės atsakomybės, kilusios dėl eismo įvykio, sąlygų nustatymas, padarytos žalos ir jos dydžio nustatymas, įrodymų pakankamumo byloje būtinų nustatyti faktų patvirtinimui vertinimas.

Faktinės aplinkybės

13. Byloje neginčijama, kad 2019-11-04 17.58 val. Nemenčinės plente 54A,Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu susidūrė automobiliai „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį „Audi A6“ vairavo D. S., automobilio savininku yra A. Ž.. Automobilį „VW Golf“ vairavo jo savininkas A. Š.. Kadangi automobilis „Audi A6“ nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, A. Š. 2019-11-04 Transporto priemonių draudikų biurui pranešė apie įvykį ir 2019-12-23 pateikė prašymą išmokėti išmoką. „Ergo Lietuva“ pagal remonto išlaidų apskaičiavimą 2020-01-09 A. Š. išmokėjo 1496,85 Eur. Transporto priemonių draudikų biuras 2020-03-05 mokėjimo nurodymu bendrovei „Ergo Lietuva“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką.

14. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/20107 išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Dėl D. S. neteisėtų veiksmų nustatymo

15. Apeliantė D. S. nesutinka su teismo išvadomis dėl jos neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl eismo įvykio vertinimu. Teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėjo, jog dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo bei kilusio eismo įvykio yra atsakingas kito automobilio vairuotojas A. Š.. Jau minėta, kad pareiga įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą tenka ieškovui. Vykdydamas šią pareigą, ieškovas rėmėsi administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei vaizdo įrašu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki susidūrimo atsakovės D. S. vairuojamas automobilis „Audi A6“ savo dešine puse važiavo antra eismo juosta, nors pagal kelio ženklą turėjo važiuoti trečia eismo juosta. Teismas rėmėsi 2019-11-04 sudaryta eismo įvykio vietos schema bei šioje schemoje pavaizduota automobilių padėtimi po eismo įvykio. Atsižvelgęs į tai, kad esant trečios eismo juostos pločiui 3,40 m, atsakovės automobilis „Audi A6“ nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto buvo nutolęs 1,10 m - 1,50 m atstumu, teismas sprendė, kad atsakovė nesilaikė kelio ženklo, nurodančio eismo kryptis sankryžoje, reikalavimų ir nevažiavo trečia eismo juosta.

16. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio aplinkybes užfiksavo policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2019-12-30 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10-NR_P-117823-2019 nurodyta, kad atsakovė 2019-11-04 17.58 val. vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Audi“ ir važiuodama per sankryžą pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, t. y. važiuodama iki sankryžos antra eismo juosta, turėjo važiuoti kairiau (kaip numato ir kelio ženklinimo linijos), tačiau važiavo tiesiai, ko pasekoje susidūrė su gretima eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Golf“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 226 punktus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje (vairuotojų nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą) ir 415 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimų nedraustų transporto priemonių vairavimas).

17. Atsakovė pirmosios instancijos teismui aiškino, jog ji yra pradėjusi kitą teisminį procesą dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, kuriame bus nustatyta, kuris vairuotojas kaltas dėl įvykio. Iš atsakovės paaiškinimų bei byloje esančios administracinio teisės pažeidimo medžiagos (ROIK Nr. 19109331363) matyti, jog atsakovė 2020-03-05 padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-12-30 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-117823-2019. Skunde pareiškėja nurodė, kad su protokolu bei skirta nuobauda kategoriškai nesutinka, kadangi dėl eismo įvykio ji nėra kalta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-09 nutartimi, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu (skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti), atsisakė priimti skundą ir jį grąžino pareiškėjai. Teismas nutartyje pažymėjo, jog surašius protokolą su administraciniu nurodymu ir pareiškėjai 2020-01-13 sumokėjus baudą, administracinio nusižengimo bylos teisena pasibaigė, nepriėmus nutarimo. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-16 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-29 nutartis, kuria atsisakyta priimti D. S. skundą dėl 2020-03-09 nutarties, praleidus apskundimo terminą, palikta nepakeista. Šios aplinkybės rodo, jog teismo procesas, kuriame būtų įvertinti atsakovės veiksmai dėl administracinio nusižengimo, susijusio su kelio ženklo Nr. 507 reikalavimo pažeidimu, buvo nutrauktas dėl formalių priežasčių ir eismo įvykio mechanizmas teisme nebuvo išnagrinėtas.

18. Nėra pagrindo vertinti, jog sumokėdama baudą už administracinio nusižengimo padarymą atsakovė kartu pripažino ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas praėjus pusantro mėnesio nuo eismo įvykio dėl dviejų pažeidimų. Atsakovė neneigia, jog ji ir eismo įvykio vietoje sutiko su Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, tačiau nesutiko su tuo, kad ji važiavo, nesilaikydama kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų. Tai, kad atsakovė teikė skundus administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjant civilinę bylą ginčijo savo kaltę, rodo atsakovės valią nesutikti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir kartu suponuoja ieškovo pareigą teikti atsakovės atsikirtimus paneigiančius įrodymus. Pastebėtina tai, kad administracinio nusižengimo medžiagoje nurodytos aplinkybės nėra preziumuojamos, todėl šioje civilinėje byloje Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuo grindžiamas atsakovės veiksmų neteisėtumas, turi būti įrodinėjamos iš naujo.

19. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada dėl jos veiksmų neatitikimo Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir vaizdo medžiagai. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią eismo įvykio schemą bei atsakovės pateiktą vaizdo įrašą, matyti, jog po eismo įvykio užfiksuota, kad atsakovės vairuojamas automobilis iš esmės pilnai yra trečioje eismo juostoje, o A. Š. vairuojamo automobilio nedidelė dalis taip pat yra trečioje eismo juostoje. Pirmosios instancijos tesimas rėmėsi tuo, kad atsakovės automobilis buvo per daug (1,10 – 1,50 m) nutolęs nuo trečios eismo juostos krašto, esant 3,40 m eismo juostos pločiui. Byloje nėra duomenų apie automobilio „Audi A6“ matmenis. Atsižvelgus į dabar gaminamų automobilių „Audi A6“ matmenis (MA_Audi_A6_CL_family_LT.pdf), kad automobilio plotis sudaro 1,886 - 1,902 m, net ir turint omenyje galimus pokyčius, priklausomai nuo automobilio gaminimo metų, galima spręsti, jog net ir labiausiai į antrą eismo juostą išsikišusioje vietoje (1,50 m nuo trečios eismo juostos krašto) automobilis „Audi A6“ būtų trečioje eismo juostoje, kaip ir yra numatyta kelio ženklu bei kelio ženklinimu. Automobilio „VW Golf“ kampas yra nežymiai įsikišęs į trečią eismo juostą, jo atstumas nuo 2,90 m iki 3,30 m, matuojant nuo trečios eismo juostos krašto. Abu automobiliai po eismo įvykio yra užfiksuoti ne per jiems nustatytos eismo juostos vidurį, tačiau nutolę nuo jiems skirtos eismo juostos vidurio. Tokia automobilių padėtis matyti ir iš atsakovės D. S. pateikto vaizdo įrašo, kuriame automobiliai užfiksuoti po eismo įvykio. Aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog atsakovė važiavo antra eismo juosta.

20. Trečiasis asmuo A. Š. įrodinėjo, jog automobiliai patyrė du smūgius, pirmasis buvo antroje sankryžos pusėje prieš pėsčiųjų perėją, po ko automobiliai atšoko ir susidūrė dar kartą, „susiglaudę“ išvažiavo iš sankryžos, pavažiavo gal 10 metrų ir sustojo. D. S. pirmo smūgio buvimą neigė ir aiškino, jog sustojo iš karto po susidūrimo. Eismo įvykio schemoje iš karto už sankryžos yra pažymėta šukių buvimo vieta (3,80 m nuo krašto) antroje eismo juostoje. Turi būti sutinkama su atsakove, jog nebuvo nustatyta, kad šios šukės yra nuo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių Apžiūrint automobilius po įvykio nebuvo nustatyta, kad būtų išdužę žibintai ar langų stiklai. Buvo pažeisti veidrodėliai, tačiau nenustatyta, ar šie veidrodėliai buvo nulenkti ar sudaužyti. Prie ieškinio pateiktose automobilio „VW Golf“ apžiūros nuotraukose taip pat nematyti, jog būtų pažeisti automobilio žibintai, langų stiklai ar išdužęs veidrodėlis. Aplinkybė, jog šukių buvimo vietoje įvyko pirmas automobilių smūgis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta. Apeliaciniame procese šis faktas papildomai neįrodinėjamas. Esant nenustatytam faktui, kad šukės priklauso eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams, nėra pagrindo teigti, jog automobiliai pirmą kartą susidūrė antroje eismo juostoje. Tokiu atveju gali būti vertinama tik eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių padėtis.

21. Atsakovė D. S. eismo įvykio kilimo aplinkybėms išsiaiškinti teismo posėdžio metu prašė skirti ekspertizę. Atsakovės prašymą teismas atmetė, nurodęs, šio klausimo sprendimas nereikalauja specialių žinių. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi neturint specialių žinių negalima tinkamai įvertinti eismo įvykio eigos. Teismas sprendė, jog jei atsakovė būtų važiavusi trečia eismo juosta, jos vairuojamas automobilis, tikėtina, būtų nustumtas nuo trečios eismo juostos arba bent arčiau trečios eismo juostos krašto. Visgi tokia teismo išvada, neturint specialių žinių negalėjo būti padaryta.

22. Tam, kad būtų galima nustatyti, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio, reikalinga įvertinti eismo įvykio mechanizmą ir tam būtinos specialios žinios. Byloje nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti kurioje vietoje ir kiek kartų automobiliai susidūrė, kurioje eismo juostoje susidūrimo metu buvo automobiliai, ar po smūgio automobiliai pakeitė savo padėtį kelyje, ar eismo įvykio vietos schemoje pažymėtos šukės priklauso susidūrusiems automobiliams. Taip pat reikalinga įvertinti, ar Kelių eismo taisykles pažeidė vienas vairuotojas ar abu vairuotojai, bei esant abipusei kaltei, paskirstyti kaltės laipsnį. Esant atsakovės prašymui dėl ekspertizės skyrimo, teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovė procese dalyvavo be atstovo ir atsakovei išaiškinti ekspertizės atlikimo sąlygas, kaip parenkamas ekspertas, kaip teikiami klausimai, kokia yra ekspertizės atlikimo kaina ir trukmė. Pastebėtina tai, kad neteisėtų veiksmų buvimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuriam taip pat galima siūlyti papildomus įrodymus veiksmų neteisėtumui pagrįsti.

Dėl padarytos žalos dydžio

23. Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos dydžio nustatymo. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria teismas sumažino žalos dydį, atmesdamas reikalavimo dalį dėl kairio apatinio slenksčio remonto ir dažymo vertės (42,89 Eur), pozicijos „k stogo bėgiai N+U“ (21,45 Eur) ir pozicijos „k stogo bėgelis išorė“ remontas ir dažymas (32,01 Eur), konstatavęs, kad sugadinimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Atsakovė D. S. nesutiko su padarytos žalos paskaičiavimu, nurodė, kad žalos dydis yra mažesnis, automobilio sugadinimai nustatyti netinkamai, atsakovė nedalyvavo apžiūrint automobilį, sugadinimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu, nenustatyta, kokios būklės automobilis buvo prieš eismo įvykį, neįvertinta, jog automobilio „VW Golf Plius“, pagaminto 2009/08, vidutinė rinkos vertė yra 2 000-3 000 Eur.

24. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

25. Įrodinėdamas žalos dydį ieškovas pateikė 2019-12-23 transporto priemonės techninės apžiūros protokolą bei UAB „Smart Claims“ 2020-01-08 atliktą remonto išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta mokėtina draudimo išmoka. Kitų eismo įvykio metu padarytos žalos paskaičiavimų nepateikta. Ieškovas yra pateikęs UAB „Emprekis“ pažymą dėl automobilio „VW Golf Plus“, pagaminto 2009 m., vertės, pagal kurią vidutinė transporto priemonės vertė Lietuvoje sudaro 4 360 Eur. Atsakovė D. S. nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad automobilio vertė sudaro 2 000-3 000 Eur.

26. Byloje kilo ginčas dėl to, ar visos UAB „Smart Claims“ 2020-01-08 remonto išlaidų paskaičiavime nurodytos pozicijos priežastiniu ryšiu gali būti susietos su eismo įvykio metu kilusiais sugadinimais. Ieškovo apeliaciniu skundu yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad slenkstis ir stogo bėgeliai negalėjo būti sugadinti eismo įvykio metu. Nesutikdamas su teismo sprendimu nepriteisti dalies žalos atlyginimo dalies, ieškovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl žalos atsiradimo ir jos fiksavimo aplinkybių. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis buvo sumažinta priteistina žala, nėra pakankamai pagrįstos. Ieškovas teisingai nurodo, jog faktas byloje gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant.

27. Teismas nepakankamai ištyrė bylos įrodymus ir neturėjo specialių žinių išvadoms, kuriomis paneigta ieškovo reikalavimo dalis, padaryti. Neturint specialių žinių negalima įvertinti galimų padaryti automobilių sužalojimų, nebent tokios aplinkybės būtų akivaizdžios. Iš pirmosios instancijos teismo įvertintų automobilių nuotraukų nėra akivaizdu, kad automobilio „VW Golf“ slenkstis negalėjo būti pažeistas, taip pat nėra akivaizdu, jog slenkstis yra įlenktas, o įlenkimo vietos surūdijusios. Automobilis „VW Golf“ nuotraukose yra purvinas, ypatingai apatinėje dalyje, todėl jo galimas surūdijimas ar slenksčio sugadinimo būdas gali būti tik spėjamas. Toks spėjimas nėra pakankamas bylai reikšmingo fakto nustatymui. Taip pat teisėjas negali turėti specialių žinių dėl reikalingumo remontuoti stogo bėgelius įvertinimo. Nagrinėjant bylą klausimas dėl stogo bėgelių remonto nebuvo įrodinėjamas, ieškovas neturėjo galimybės nurodyti apeliaciniame skunde pateikiamų nesutikimo argumentų, todėl pripažįstama, kad teismo išvados dėl stogo bėgelių remonto padarytos pažeidžiant šalių rungtyniškumo principą ir nelaikytinos pagrįstomis.

28. Ieškovas nurodo, jog remonto sąmata buvo sudaryta naudojant programinę įrangą „DAT“, kurios naudojimas įteisintas susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 punktu. Pateikta remonto sąmata gali būti vertinama tik kaip vienas iš žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 pasisakyta, kad TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.

29. Taigi vien tai, kad ieškovas pateikė tinkamu būdu sudarytą remonto sąmatą, nereiškia, jog kiti proceso dalyviai negali šiems įrodymams prieštarauti, teikti atsikirtimus bei įrodymus, o teismas turi apriboti įrodinėjimo procesą.

30. Atsakovė D. S. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ginčijo išlaidų automobilio remontui dydį bei sugadinimų ryšį su eismo įvykiu. Atsakovė D. S. teismo proceso metu prašė skirti ekspertizę žalos dydžio įvertinimui, tačiau tokia ekspertizė nebuvo paskirta. Esant atsakovės prašymui dėl ekspertizės skyrimo svarstant neabejotinai specialių žinių reikalaujantį klausimą, teismas turėjo spręsti ekspertizės paskyrimo klausimą. Specialių žinių poreikis, nustatant automobilio „VW Golf“ sužalojimų padarymo aplinkybes, vertinant, ar visi sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, ar teisingai buvo nustatytos automobilio atkūrimui reikalingos išlaidos, yra akivaizdus.

31. Šiuo metu nustatyti draudikui regreso tvarka atlygintinos žalos dydį nėra galima, kadangi byloje nėra nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nei paneigta, nei patvirtinta versija, jog automobiliai susidūrė du kartus, kas įtakotų ir automobiliams padarytų sugadinimų ryšį su eismo įvykio metu atliktais vairuotojų veiksmais. Eismo įvykio mechanizmo nustatymas taip pat leistų nustatyti, kurioje eismo juostoje įvyko automobilių susidūrimas, kuo būtų galima pagrįsti vairuotojų kaltę ar jų kaltės laipsnį. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, jog pardavė jam priklausiusį automobilį „VW Golf“. Nepaisant to, tai nevertintina kaip kliūtis ekspertizėms dėl eismo įvykio mechanizmo nustatymo bei eismo įvykio metu padarytų sugadinimų įvertinimo atlikti, kadangi atsakovės automobilis yra neremontuotas, yra vaizdo įrašas, policijos pareigūnų parengti dokumentai, automobilio „VW Golf“ apžiūros po įvykio dokumentai.

32. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų.

33. Ankstesniame nutarties punkte išaiškinta, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo, o taip pat dėl žalos dydžio ir padarytos žalos priežastinio ryšio buvimo. Iš esmės reikalinga atlikti visų juridinių faktų įrodinėjimo veiksmus. Teismui nustačius CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui reikalingas aplinkybes, teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus pirmosios instancijos teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė