- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-781-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12126-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- notarui V, Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovei advokatei S. V..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorių dėl palikimo priėmimo fakto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, notarė V. B., notaras V. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas, sutikslinęs reikalavimus, prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. N. priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusios savo mamos M. N. mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti; juridinį faktą nustatyti V. N. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. patvirtintą G. N. sandorį dėl palikimo priėmimo fakto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. M. sandorį dėl palikimo priėmimo fakto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašą apie 2002-10-22 palikimo priėmimo fakto įregistravimą po palikėjos M. N. mirties Testamentų registre, įregistravimo data 2002-10-25, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metais mirė ieškovo mama M. N.. Ji nebuvo sudariusi testamento, todėl įpėdiniai pagal įstatymą buvo jos vaikai ieškovas V. N. ir A. M. ir sutuoktinis G. N.. Ieškovo po mamos M. N. mirties jos palikimą priėmė pradėdamas palikimu paliktą turtą faktiškai valdyti. Po mamos mirties iš karto apsigyveno kartu su tėvu bute ir per 2001 m. vasarą ir rudenį pakeitė dujinę viryklę, virtuvės ir vonios kranus, klozetą, nupirko ir pajungė skalbimo mašiną, pakeitė buto plastikiniais, atliko kitus buto atnaujinimo darbus, perdažė žalia spalva sodo namą, kiekvienais metais dirbo sodo žemę ir naudojosi jo derliumi, vėliau pakeitė buto duris. Atnaujinus buitines sąlygas ir įrengus buto pakeitimus, bute ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą. Bute gyvena iki šiol, jį visą laiką prižiūrėjo ir valdė kaip savo, mokėjo komunalinius buto mokesčius, darė einamąjį remontą.
1.2. Mirus ieškovo tėvui G. N., paaiškėjo, kad ieškovas po savo mamos mirties neturi sutvarkytų paveldėjimo dokumentų, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
1.3. Ieškovo teigimu, notarės V. B. patvirtinti G. N. ir A. M. dokumentai, užvardinti kaip „Sandoris dėl palikimo priėmimo fakto“, tačiau savo turiniu neatitinka tokio sandorio ir dėl to yra ydingi iš esmės, kadangi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinis gali priimti palikimą be kreipimosi į teismą tiktai tokiu atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai – tai yra imperatyvi įstatymo norma. Jos nesilaikymas sukelia teisines pasekmes- toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
1.4. Notaro patvirtinti sandoriai dėl palikimo priėmimo fakto yra niekiniai ir negalioja, todėl negali sukelti teisinių pasekmių, dėl to turėtų būti panaikintas įrašas Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą po M. N. mirties, įregistruotas 2002-10-25.
1.5. Ieškovas niekada nebuvo informuotas apie tai, kad G. N. ir A. M. po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę ieškovas sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raštas dėl paveldėjimo bylų, todėl pagal 5.58 straipsnio nuostatas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo teisėtumo nėra praleistas.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad Po M. N. mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis G. N. ir dukra A. M.. A. M. gyvenusi su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), kuri prižiūrėjo tėvus iki mamos mirties, o po mamos mirties rūpinosi tėvu G. N.. A. M. kartu su tėvu G. N. rūpinosi ir po mamos mirties likusiu turtu - remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Buto remontai, pagerinimo darbai buvo atliekami ir daiktai buvo perkami iš A. M. ir G. N. lėšų. Būtent A. M. ir G. N. kreipėsi į Kauno 21-ąjį notarų biurą, išreikšdami valią paveldėti po M. N. mirties likusį turtą. Aplinkybė, jog pareiškėjui V. N. nebuvo žinomos faktas, jog G. N. ir A. M. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo tik patvirtina aplinkybę, kad Ieškovas mažai nusimanė apie tėvų ir jo sesers santykius, nedalyvavo tvarkant paveldėjimo dokumentus po mamos mirties, taip pat nepriėmė po mamos mirties likusio palikimo faktiniu valdymu, kadangi po M. N. mirties likusiu turtu rūpinosi jos sutuoktinis G. N. ir A. M., kurie ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, taip pat ir kreipėsi į notarų biurą.
2.2. Atmestinas V. N. argumentas, jog A. M. negalėjo rūpintis tėvais, kadangi ji sirgo (duomenys neskelbtini). Šis teiginys atmestinas, kadangi A. M. atsikraustė gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), dar mamai M. N. esant gyvai, rūpinosi abiem tėvais, mirus mamai rūpinosi tėveliu ir po mamos mirties likusiu turtu. M. N. mirė (duomenys neskelbtini), A. M. (duomenys neskelbtini), todėl labai ilgą laiką buvo pajėgi ir rūpinosi tėveliu, o jai susirgus ja ir G. N. rūpinosi E. M.
2.3. Ieškovas V. N. ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jog po mamos mirties pareiškėjas iškart apsigyveno kartu su tėvu, bei ėmė valdyti ir rūpintis po mamos mirties likusiu turtu. V. N. niekada neturėjo finansinių galimybių atlikti nurodytus pagerinimo darbus, kadangi niekada neturėjo nuolatinio darbo. Negana to, po M. N. mirties V. N. buvo vedęs ir gyveno (duomenys neskelbtini) su tuometine sutuoktine. Vėliau, kai V. N. apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), buvo tėvo išlaikomas, nes neturėjo nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio, nuolat konfliktuodavo, piktnaudžiaudavo ir iki šiol piktnaudžiauja alkoholiu.
2.4. Pagal šiuo metu galiojančias CK ir CPK nuostatas, kitus palikimo priėmimą reglamentuojančius teisės aktus, palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatomas teismo sprendimu. Kaip nurodo trečiasis asmuo V. B., 2002 m. notaras tam tikrais atvejais galėjo nustatyti palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. ir A. M. 2002 m. spalio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto 13- ajį notaro biurą dėl M. N. palikimo priėmimo. Notarė, įsitikinusi, kad yra pagrindas konstatuoti, kad asmenys priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti tokį faktą patvirtino. Pažymėtina, kad notarė visas savo funkcijas atliko tinkamai, patvirtinimui dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nėra taikomas terminas, taip pat notarė neturėjo jokios pareigos ieškoti kitų įpėdinių, nors, kaip nurodo Ieškovas procesiniuose dokumentuose, jis po mamos mirties apsigyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl, tikėtina, kad šios aplinkybės turėjo būti žinomos.
2.5. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą reikšti reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taigi E. M. prašo taikyti senaties terminą. Pažymėtina, kad Ieškovas nenurodo pateisinamų priežasčių dėl ko praleido senaties terminą, senaties terminas praleistas dvidešimčia metų.
III. Trečiojo asmens notarės V. B. argumentai
3.1. Nagrinėjamu atveju 2002 m. spalio 22 d. A. M. ir G. N. kreipusis į Kauno miesto 13-ajį notaro biurą dėl M. N. palikimo priėmimo, notarė patikrino aplinkybes, kad paveldėtojai palikimą priėmė faktiniu valdymu - tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos, gyveno kartu tuose pačiuose namuose, o tai reiškia, kad po palikėjos mirties įpėdiniai pradėjo naudotis palikimu kaip savu. Įpėdinių pareiškimuose yra naudojamos atitinkamos tuo metu tokiam sandoriui formuluotės „ [p]alikimą esu priėmęs faktiniu palikimo valdymu. Tai patvirtina: <...>“. Taigi, vadovaujantis tuo metu buvusia notarinių veiksmų atlikimo praktika, notarė patvirtino palikimo priėmimą faktiniu valdymu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, vien tai, kad šis faktas buvo patvirtintas vėliau nei per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d.), nereiškia, kad notarė nepagrįstai priėmė pareiškimus dėl M. N. palikimo priėmimo, kuriais patvirtintas palikimo priėmimas faktinio valdymo būdu. Notarei nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, tokio palikimo priėmimo būdo tvirtinimas nėra apibrėžtas terminu. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tokio paties juridinio fakto nustatymo praėjus 20 metų nuo palikimo atsiradimo dienos.
3.2. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių suinteresuoto asmens E. M. savarankiškas reikalavimas nustatyti juridinį faktą apie tai, kad A. M. ir G. N. priėmė palikimą po M. N. mirties faktinio valdymo būdu yra nenagrinėtinas, nes šis faktas jau yra registruotas viešame registre kaip įvykęs ir nėra nuginčytas.
3.3. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pareiškėjas pareiškime prašo atnaujinti praleistą terminą ginčyti M. N. palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą argumentuodamas, kad neva nebuvo informuotas ir nežinojo, jog jo tėvas G. N. ir sesuo A. M. po mamos M. N. mirties priėmė jos palikimą.
3.4. Įpėdinių G. N. ir A. M. palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas 2002 m. spalio 25 d. ir išviešintas viešajame Testamentų registre. Pareiškėjas negalėjo visą 18 metų laikotarpį nežinoti viešajame registre išviešintos informacijos apie palikimo priėmimą. Pareiškėjas nepagrindžia kaip jis galėjo faktiniu valdymu priimti palikimą, juo naudotis kaip savu ir bene 20 metų nežinoti išviešintos informacijos apie tai, kad turtas faktiškai priklauso kitiems asmenims. Reikalavimo pripažinti G. N. ir A. M. prašymus negaliojančiais atžvilgiu taikytina senatis.
IV. Trečiojo asmens VĮ Turto bankas atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo VĮ Turto bamkas 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu į pradinį ieškovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė jo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.
4.1. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. N. palikimo perėjimą valstybei ir neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti.
4.2. Šioje byloje pareiškėjo teiginiai, jog po jo motinos mirties jis per CK nustatytą trijų mėnesių laikotarpį pradėjo rūpintis pareiškime nurodytu turtu ir įgyvendino į jį sav savo teises kaip savininkas, turi būti papildomai pagrįsti rašytiniais įrodymais.
V. Trečiojo asmens notaro V. L. paaiškinimai
5. Teismo posėdyje notaras V. L. nurodė, kad 2004 m. jis gavo dalį notarės V. B. paveldėjimo bylų. V. N. į jį kreipėsi pagal tėvo G. N. jam išduotą įgaliojimą dėl palikimo priėmimo. Jam buvo pasakyta, kad nuo 2004 m. iki 2016-07-11 nebuvo pradėta M. N. paveldėjimo byla. Pateikdamas šį atsakymą notaras Testamento registro duomenų netikrino. Atsakymą dėl M. N. paveldėjimo bylos ieškovui pateikė 2020 m. liepos 3 d. registruotu laišku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei rašytinių įrodymų, esančių Kauno miesto 13-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios N. M. palikimą“, nustatyta kad (duomenys neskelbtini) mirė M. N., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po M. N. mirties 2002 m. spalio 22 d. jos įstatyminiai įpėdiniai – dukra A. M. ir sutuoktinis G. N. priėmė palikimą, pateikę Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B. sandorius apie palikimo priėmimą, kuriuose nurodė, jog po M. N. mirties liko paveldimas turtas – butas, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos; kitu įpėdiniu nurodė M. N. sūnų V. N. (ieškovą); palikimą yra priėmę faktiniu valdymu: tai patvirtina, kad buvo registruoti ir gyveno kartu su M. N. iki pat jos mirties adresu (duomenys neskelbtini) bei po jos mirties liko gyventi tuo pačiu adresu. Pareiškimų apie palikimo priėmimą pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. spalio 25 d. palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2002 m. spalio 22 d. įgaliojimu įpėdinis G. N. įgaliojo dukrą A. M. vesti paveldėjimo bylą po M. N. mirties. Duomenys paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nebuvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais į M. N. turtą.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).
7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje).
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties į notarą nesikreipė. Iš byloje pateikto rašytinio įrodymo- Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos pažymos matyti, kad V. N. nuo 2000-12-07 iki 2001-11-08 buvo nurodęs savo faktinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), o nuo 2001-11-08 deklaravęs gyvenamąją vietą šiuo adresu (DOK-84306 priedas). Tokie pat duomenys yra užfiksuoti ir teismo posėdžio metu apžiūrėtoje buto (duomenys neskelbtini), Namų knygoje, iš kurios matyti, kad V. N. į butą atvyko iš (duomenys neskelbtini) 2000 m. gruodžio 7 d., tuo metu dirbo vairuotoju UAB “(duomenys neskelbtini)”, o savo gyvenamąją vietą minėtu adresu oficialiai deklaravo 2001 m. lapkričio 8 d. Šie rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovas paveldėjimo objektu po M. N. esančiame bute apsigyveno dar iki jos mirties. Kasacinio teismo praktikoje laikomas nuostatos, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), apsigyveno dar iki motinos mirties, jame ir toliau gyveno kartu su tėvu ir seserimi. Ieškovas nurodė bei byloje apklausti liudytojai kaimynai V. V., A. B., V. A. patvirtino, kad jam apsigyvenus bute jis buvo apleistas, po motinos mirties ėmėsi jį tvarkyti,elgtis su turtu kaip jo savinikas: nupirko dujinę viryklę, skalbyklę, pakeitė vandens čiaupus, pirkinius butui ir remontą planavo kartu su tėvu, sesers neatsiklausdavo, ji prie to neprisidėjo, nes tuo metu niekur nedirbo ir neturėjo pinigų, buvo išlaikoma iš tėvo gaunamos pensijos. Be to, ieškovas prižiūrėjo sodo sklypą ir pastatą. VSDFV duomenys apie ieškovo darbovietes patvirtina, kad jis dirbo transporto įmonėse Kaune, ir patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad turėjo pajamų buto remontui ir tvarkymui, o dėl savo darbo pobūdžio jis didžiąją savo darbo laiko dalį praleisdavo tolimuosiuose reisuose, dėl ko kasdien gyvenamojoje vietoje nebūdavo ir paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas bute negyveno bei leidžia teismui buvusios ieškovo sutuoktinės liudytojos I. K., su kuria ieškovas susipažino ne anksčiau kaip 2004 m. jau po motinos mirties, duotus parodymus vertinti kritiškai.
10. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovas yra palikėjos M. N. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, po jos mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ieškovui sukels teisines pasekmes, todėl jo reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po M. N. mirties jos palikimą priėmė ieškovas, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).
11. Kitu ieškinio reikalavimu ieškovas ginčija kitų įpėdinių vienašalius sandorius, patvirtintus notaro, dėl palikimo priėmimo, nors iš kitos pusės ir pripažįsta, kad G. N. taip pat priėmė savo sutuoktinės palikimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusią Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies redakciją, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
12. Kaip teisingai teismo posėdyje nurodė notarės V. B. atstovė advokatė A. V., tik kelios dienos prieš palikėjos mirtį 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
13. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 26 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr.11.1, 26 punkte įtvirtinta, kad palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktas nustatomas vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Jeigu kiti įpėdiniai ginčija įpėdinio palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktą ar įpėdinis nepateikia įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu, įpėdinis dėl palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto nustatymo kreipiasi į teismą. Taigi, tuo metu įpėdiniui pateikus įrodymus, patvirtinančius palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu, notaras galėjo patvirtinti palikimo priėmimo faktą ir įpėdiniui nebuvo pareigos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nors aukščiau nurodytos rekomendacijos oficialiai buvo patvirtintos tik 2012 m. sausio 26 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1, t. y. jau po ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jomis iš esmės buvo patvirtinta nusistovėjusi notarinių veiksmų atlikimo tvarka, atkartotos CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).
14. Nagrinėjamu atveju 2002 m. spalio 22 d. A. M. ir G. N. kreipusis į Kauno miesto 13-ajį notaro biurą dėl M. N. palikimo priėmimo, notarė patikrino aplinkybes, kad paveldėtojai palikimą priėmė faktiniu valdymu - tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos, gyveno kartu tame pačiame bute, o tai reiškia, kad po palikėjos mirties įpėdiniai pradėjo naudotis palikimu kaip savu. Vadovaujantis tuo metu buvusia notarinių veiksmų atlikimo praktika, notarė patvirtino palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, vien tai, kad šis faktas buvo patvirtintas vėliau nei per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d.), nereiškia, kad notarė nepagrįstai priėmė pareiškimus dėl M. N. palikimo priėmimo, kuriais patvirtintas palikimo priėmimas faktinio valdymo būdu. Notarei nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, tokio palikimo priėmimo būdo tvirtinimas nėra apibrėžtas terminu. Pats ieškovas kreipėsi į teismą dėl tokio paties juridinio fakto nustatymo praėjus 20 metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad A. M. ir G. N. sudaryti ir notarės patvirtinti vienašaliai sandoriai dėl palikimo priėmimo yra niekiniai ir negalioja, todėl ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, dėl to atmetamas (CPK 178 str.).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
18. Atsakovas reikalauja šiam ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, tokios pat pozicijos laikosi ir notarė V. B.. Atsakovas nurodo, kad palikimo priėmimo faktas 2002 m. spalio 25 d. buvo įregistruotas viešame registre, todėl laikoma, kad ši aplinkybė ieškovui yra žinoma.
19. Ieškovo teigimu jis niekada nebuvo informuotas ir nežinojo, kad jo tėvas G. N. ir A. M. po motinos M. N. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. 2016 m. liepos 11 d., kai ieškovas kaip G. N. įgaliotinis kreipėsi dėl M. N. paveldėjimo bylos, informacija, kad paveldėjimo byla užvesta, notaro biure jam nebuvo suteikta, priešingai, notaro išduotame liudijime buvo nurodyta, kad paveldėjimo byla laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 2 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Kauno miesto 21-ojo notaro biure neužvesta. Akivaizdu, kas notaras ieškovui nepateikė pilnos informacijos apie M. N. palikimo priėmimą, nors jam ir buvo perduota V. B. užvesta paveldėjimo byla, o pats notaras galėjo gauti išsamius duomenis apie tai iš Testamentų registro. Apie užvestą paveldėjimo bylą ir įpėdinius ieškovas sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raštas dėl paveldėjimo bylų, o su pareiškimu į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 3 d..
20. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
21. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
22. Šiuo atveju teismą įtikino ieškovo argumentai, kad jis apie palikimo priėmimo faktą sužinojo tik po tėvo G. N. mirties, gavęs notaro raštą. Palikimą priėmusiems kitiems įpėdiniams pagal paveldėjimo bylos duomenis paveldėjimo teisės liudijimai lig šiol nėra išduoti, jie iki galo nėra įgyvendinę savo teisės į palikimą, o šiuo metu abu įpėdiniai yra mirę, atsakovas šioje byloje yra A. M. sūnus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui palikimą priėmę įpėdiniai neleido naudotis paveldėtu turtu, kad jis buvo raginamas išsikelti, t.y. ieškovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jo teisės pažeidžiamos. Atsižvelgiant į ieškovo išsilavinimą ir profesiją nėra pagrindo netikėti, kad jis neturi teisinių žinių ir nesidomėjo testamentų registre esančiais duomenimis apie palikimo priėmimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. N. apie tai, kad kiti įpėdiniai priėmė M. N. palikimą sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raštas dėl paveldėjimo bylų, todėl su pareiškimu į teismą kreipdamasis į teismą 2020 m. rugpjūčio 3 d. CK 5.58 straipsnyje nustatyto vienerių metų senaties termino nepraleido.
23. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įrašo testamentų registre panaikinimo.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad ieškovas šioje byloje įrodė, jog priėmė palikimą po savo motinos M. N. mirties (duomenys neskelbtini) kartu su kitais įpėdiniais pagal įstatymą- tėvu G. N. ir seserimi A. M., atitinkamai kurių palikimo priėmimo faktiniu valdymu ieškovas nenuginčijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).
26. Šiuo atveju buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, todėl vertinama, kad 50 procentų ieškinio reikalavimų patenkinta, 50 procentų atmesta.
27. Ieškovas šioje byloje turėjo 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų: 38 Eur už pareiškimą dėl juridinę reikšmę nustatymo ir 75 Eur dėl sandorių ginčijimo. Patenkinus reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 38 Eur žyminio mokesčio ieškovui priteisiami iš atsakovo.
28. Ieškovas taip pat naudojosi advokatų kontoros „Smolex“ advokatų teisine pagalba, kurios dydis šioje byloje yra 3177,30 Eur. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 50 proc . šių išlaidų (1588,65 Eur) priteisiama ieškovui iš atsakovo. Pažymima, kad DOK-58213 pažymoje apie bylinėjimosi išlaidas yra nurodyta dalyvavimas 2021-12-29 posėdyje, tačiau nors kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė adv. A. D. toks posėdis nevyko, tačiau posėdis vyko 2021-12-10, kurio trukmė suapvalinus yra 2 val, todėl toks posėdžio datos nurodymas laikomas spausdinimo klaida ir nesudaro pagrindo į bendrą sumą neįskaičiuoti šių išlaidų ir jų nepaskirstyti šalims.
29. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 1626,65 (38+1588,65) Eur
30. Atsakovas naudojosi advokatės A. D. teisine pagalba, kurios dydis šioje byloje yra 2383,30 Eur. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 50 proc . šių išlaidų (1191,65 Eur) priteisiama atsakovui iš ieškovo.
31. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims viena iš kitos priteistinos išlaidos įskaitomos ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 435 Eur.
32. Trečiasis asmuo notarė V. B. šioje byloje dalyvavo dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais jos patvirtintus sandorius. Ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmetus, notarės turėtos 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
33. Valstybė šioje byloje turėjo 33,79 Eur (suapvalinus- 34 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių priteisiamos lygiomis dalimis- po 17 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.