Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, E. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2024 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-24-177-26123 vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/01237 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Išlaikymas pagal antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą priteistas nuo 2020 m. sausio 1 d. po 220 Eur kas mėnesį, išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą prašyme nurodė, kad skola susidarė, kadangi priteistas išlaikymas nebuvo indeksuojamas. Bendra paskaičiuoto indekso suma laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. – 1 588 Eur. Dėl bylos sustabdymo, nurodė, kad pareiškėjo pateiktame skunde nėra nei vieno atvejo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniuose, įpareigojančio antstolį arba suteikianti teisę antstoliui stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo proceso veiksmus.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiuo atveju teismas nevertina, ar vykdomasis dokumentas (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-660-341/2020) išduotas pagrįstai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje teismas sprendžia, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo periodinių išmokų indeksavimo sumas ir nesustabdė vykdomosios bylos. Skolininkas iš esmės skundą grindžia tuo, kad antstolė nenurodė ir detaliai nepaaiškino kokiu pagrindu paskaičiuotos ir kodėl vaikui išlaikymo ir periodinių išmokų išieškojimo nurodytos atitinkamos sumos, bei tuo, jog jo finansinė padėtis yra bloga.

Pažymėtina, vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (virš galių) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis Indeksavimo tvarkos aprašo 3 punktu, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (4 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (5 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (6 punktas).

Remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-341/2020 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu, šalys pripažino, kad joms yra žinoma, jog išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas teikė išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis mokėdamas kiekvieną mėnesį po 220 Eur, tačiau neindeksavo jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nors tai daryti jis privalo savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai išieškotoja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-341/2020 nutarta išieškotojos prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo pagrindu antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/24/01237. Antstolė paskaičiavo, kad bendra paskaičiuoto indekso suma laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sudaro 1 588 Eur. Mokėtina suma už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 13 mėn. x 220 Eur = 2 860 Eur. Mokėtina suma už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 12 mėn. x 220 Eur = 2 640 Eur. Mokėtina suma už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – 12 mėn. x 243 Eur = 2 916 Eur (bendra indekso suma už 12 mėn. – 276 Eur). Mokėtina suma už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 12 mėn. x 296 Eur = 2 916 Eur (bendra indekso suma už 12 mėn. – 912 Eur). Mokėtina suma už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. – 5 mėn. x 300 Eur = 1 500 Eur (bendra indekso suma už 5 mėn. – 400 Eur). Taigi, antstolė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. skolininkas išieškotojai pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą turėjo sumokėti 13 468 Eur indeksuotą periodinių išmokų bendrą sumą. Kadangi pareiškėjas išmokų neindeksavo, vykdomojo dokumento pateikimo dienai susidariusi išlaikymo skola sudarė 1 588 Eur ir 300 Eur fiksuotas mokėjimas nuo 2024 m. liepos 1 d. Teismas pažymi, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-1652-661/2024 2024 m. liepos 12 d. yra pateikęs prašymą, kuriuo iš esmės pats pripažįsta, jog išlaikymo suma buvo indeksuojama pagrįstai ir antstolės veiksmai nebuvo nepagrįsti. Pareiškėjo sunki finansinė padėtis nėra pagrindas netaikyti indeksavimo.

Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad bendra indeksavimo suma paskaičiuota vadovaujantis teisės aktais teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė nei vieno atvejo, numatyto CPK 626 ir 627 straipsniuose, įpareigojančio ar suteikiančio teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo proceso veiksmus. Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, todėl jo prašymas netenkinamas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukščiau, teismas daro išvadą, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo indeksavimo sumą, pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Suinteresuotas asmuo E. S. prašo priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, skundą atmetus, suinteresuotas asmuo turi teisę į prašomų priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą – suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisiama 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 290,40 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų ir keturiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.