- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1-627-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15510-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaunas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d., 21.00 val. iki 2019 m. balandžio 6 d., 9.00 val. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sulaužė tualeto dangtį 69,12 Eur vertės, išėmė klozeto nuleidimo mygtukų bloką, 17,08 Eur vertės, išlaužė vonios radiatoriaus laikiklį, kurio pakeitimas su klozeto remontu kainavo 29 Eur, iš virtuvės baldų komplekto durelių išlupo rankenėlę 7,54 Eur vertės, sudaužė tris vyno taures, bendros 4,50 Eur vertės, sugadino sofos-lovos mechanizmą 160 Eur vertės, sugadino roletinių užuolaidų mechanizmą 4,25 Eur vertės, sudaužė vazą „Artdeco“ apie 30 Eur vertės, miegamajame sulaužė tris MDF spintos filingines duris, vienos kurių su stiklu, taip sugadinant spintą, 1 100 Eur vertės, sudaužė stiklinę lentynėlę 10 Eur vertės, sulaužė virtuvinę silikoninę mentelę 12 Eur vertės, sulaužė ir išmetė pro buto langą balkone buvusią kėdę, 200 Eur vertės, sulaužė miegamojo kambario sieninį šviestuvą 50 Eur vertės, apgadino buto sienas, grindis, prie buto durų esančią laiptų plytelę, virtuvės lubas, bendros 700 Eur vertės, tokiais veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajam E. V. priklausantį, turtą bendros 2393,49 eurų vertės.
Be to, V. R., būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš minėto buto pavogė du rankšluosčius 70*140 cm baltos spalvos, bendros 25,98 Eur vertės, plaukų džiovintuvą „Valera“ 75 Eur vertės, metalinę statulėlę „Moteris su ąsočiu“ 90 Eur vertės, buto raktus su atrakinimo magnetu 78 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. V. priklausantį bendros 268,98 eurų vertės turtą.
Be to, V. R. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 2.15 val. K(duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kai 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0405 nustatytas 1,68 promilių girtumas).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d., 21.00 val. iki 2019 m. balandžio 6 d., 9.00 val. su pažystamais buvo išsinuomavę butą (duomenys neskelbtini), šį butą nuomojosi su draugu savaitgaliui. Nuomotis butą savaitgaliams pigiau nei viešbutį. Jie pridarė problemų, dėl žalos atlyginimo jie nesutarė su nuomojamo buto šeimininku, kuriam jam buvo padaryta žala, nes nuomos laikotarpiu nuomininkai sugadino bute esančią spiną. Vėliau jie padarytą žalą atlygino, nes nenorėjo eiti į teismą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamasis rankšluosčių, džiovintuvo neėmė, tačiau gal draugas paėmė. Mano, kad nukentėjusysis dėl kai kurių sugadintų dalykų meluoja, nes ne visą alą jie padarė. Viena taurė sudužo, ją draugas sudaužė. Vazos sudaužytos kaltinamasis nematė. Pripažįsta, kad jis sudaužė duris. Kėdės per balkoną nemetė, viena kėdė jau buvo išmesta, jiems atvykus į išnuomotą butą. Su byla susipažinęs, nukentėjusiojo parodymus skaitė. Prisipažįsta, kad siautė bute, pripažįsta vagystę ir tai, kad sugadino visus kaltinime nurodytus daiktus. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi nusikaltęs. Pripažįsta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 2.15 val. vairavo nuomotą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu turėjo vairuotojo pažymėjimą. Automobilis buvo tvarkingas, draustas. Už automobilio nuomą mokėjo 150 eurų, buvo išsinuomojęs jį keturioms dienoms. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 2.15 val. automobilį vairavo (duomenys neskelbtini)miestelyje, buvo išgėręs brendžio, kartu važiavo draugas. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Supranta, kad blogai elgėsi, gailisi. Prižada, kad daugiau tai nepasikartos. Dabar įsidarbino ir iki kariuomenės dirbs, po kariuomenės tęs mokslus.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Įtariamasis A. C. (2019 m. spalio 23 d. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 110–111)) apklausos metu parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. jo draugas V. R. internete rado skelbimą apie trumpam laikui išnuomojamą butą. Butą sugalvojo išsinuomoti trise: jis, V. R. ir V. R. draugas K., kurio duomenų daugiau nežino. Buto nuomos skelbime nurodytu numeriu paskambino iš V. R. telefono. Susitarė dėl buto nuomos. Apie 23.00-23.30 val. susitiko su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Savininkas jų laukė. Pastarojo jis nepažįsta. Jis sumokėjo 70 (septyniasdešimt) eurų užstatą, jeigu bute padarytų žalos, ir apie 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų už dvi paras. Buto savininkas jiems paliko raktus. Paaiškino, kad butą reikia palikti tvarkingą. Buto nuomos sutartį jis pasirašė savo vardu. Savininkui išvykus, bute jie liko trise. Pirmą naktį išgėrė alaus ir ėjo miegoti. 2019 m. balandžio 5 d. ryte visi išvyko ir apie 22,00 val. grįžo į butą. Bute visi trys vartojo įvairius stipriuosius alkoholinius gėrimus. 2019 m. balandžio 6 d. apie 1.00 val. V. R. buvo išgėręs apie 3 (tris) butelius gėrimų, kai jam pasisuko protas. Jis pradėjo elgtis neadekvačiai - sudaužė bute esančią miegamojo spintą. Siautėjo po visą butą. Susižalojo, pritaškė savo kraujo. Kartu su K. jis V. R. ramino. V. R. norėjo išeiti iš buto. Taip pat šaukė, kad visus užmuš. Jie pastarojo neišleido. Vėliau V. R. susimušė su K.. Viską daužė ir trankė. Jis nebežiūrėjo, ką konkrečiai V. R. sugadino bute, nes susinervino. Jis suprato, kad visa atsakomybė kris jam, nes buto sutartis pasirašyta jo vardu. Jie, nuraminę V. R., taip pat nuėjo miegoti. Apie 8.00 val. jie prikėlė V. R.. Jis vis dar nebuvo išsiblaivęs ir nesiorientavo aplinkoje. Visi išėjo iš buto. Jis turėjo buto raktą su atrakinimo magnetu. Išėjęs iš buto suprato, kad turi nuo jo raktus. Tuomet grįžo atgal į butą. Padėjo raktus ant svetainėje buvusio stalo. Išėjo iš buto jo neužrakinęs. Su savininku buvo sutarę, kad 9.00 val. jis atvyks į butą pasiimti raktų ir jį apžiūrėti. Bute taip pat turėjo būti ir jie. Kadangi jis buvo pasimetęs, o V. R. neblaivus, todėl nežinojo, ką daryti. Iš buto išėjo dar prieš 9.00 val. Jis buto raktus paliko tam, kad nereikėtų bent buto spynos keisti, nes ir taip buvo pridaryta daug žalos. Suvokia, kad pasielgė netinkamai, jog paliko tokį butą ir apie tai nepranešė savininkui. Jis siūlė V. R. susitarti su buto savininku, bandyti atlyginti žalą. V. R. draugas nurodė, kad čia nieko nebus, todėl su savininku taip ir nesitarė. 2019 m. balandžio 6 d. apie 9.30 val. buto savininkas parašė žinutę į V. R. telefoną, nes tik iš šio numerio pastarajam jis skambino. Pastarasis parašė, kad yra suniokotas turtas. Toje žinutėje buvo išvardinta kas buvo suniokota. Taip pat parašė, kad jis jam paskambintų valandos bėgyje ir susitartų dėl žalos atlyginimo. Jam nepavyko įkalbėti V. R., kad jie eitų tartis su buto savininku. Atlyginti žalą, kurios nepadarė, jis nenorėjo. Jie rankšluosčius išmetė į šiukšlių kibirą, nes juos sugadino valydami V. R. apvemtas grindis. Supranta, kad pasielgė labai neatsakingai. Pažymi, kad dėl visko yra kaltas V. R., kadangi jis viską bute niokojo ir nenorėjo prisiimti atsakomybės. Jis pats jokiais tiesioginiais savo veiksmais jokios žalos bute nepadarė ir nieko nepavogė (1 t., b. l. 99–102).
Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį yra materialiai atsakingas už šį butą ir jame esantį turtą. Buto savininkas yra D. B., kuris gyvena Vokietijoje. Jis pagal buto nuomos sutartį galo jį subnuomoti kitiems asmenims su išlyga, kad jeigu kažkas nutinka butui - jis yra materialiai už jį atsakingas. Jis dirba su verslo liudijimu, pagal kurį užsiima gyvenamųjų patalų nuoma. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja be sutarties. Apie tai, kad nuomoja šį butą, yra įdėjęs skelbimą į įvairius interneto tinklalapius. 2019 m. balandžio 4 d. apie 20.00 val. jam paskambino vyriškis, prisistatęs A.. Jis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 6 d. 12.00 val. nori išsinuomoti šį butą. 2019 m. balandžio 4 d. apie 21.00 val. susitiko su asmeniu, prisistačiusiu A. minėtame bute. Pastarasis atvyko su draugu. Jie buvo dviese. Pastariesiems aprodė patalpas. Asmenys jokio įtarimo nesukėlė. A. paprašė parodyti asmens dokumentą. Pamatė, kad jis pilnametis, tačiau jo duomenų neįsidėmėjo. Jie nurodė, kad bute bus dviese arba keturiese, jeigu jų draugės sutiks. Jiems paliko vieną raktą nuo buto ir laiptinės durų užrakto blokelį. Asmenys iškart atsiskaitė už nuomą - jam sumokėjo 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) eurų grynais. Jis gyvena tame pačiame name, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 6 d. apie 8.00 val. jis išgirdo triukšmą lauke, nes kažkas vaikščiojo ant stogo. Nusprendė nueiti patikrinti išnuomotą butą. 2019 m. balandžio 6 d. apie 9.00 val. jis atvyko prie jo išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jau laiptinėje, prie minėto buto, pastebėjo 2 (du) sudaužytus gėlių vazonus ir sudaužytą grindų plytelę. Tuomet atidarė buto duris, kurios buvo neužrakintos. Pamatė, kad bute nėra minėtų vaikinų. Jis, apžiūrėjęs butą, pamatė, kad butas yra apniokotas ir apvogtas. Po to, kai viską rado, paskambino A. jo nurodytu telefono numeriu. Pastarasis atsiliepė. Pastarajam pasakė, kad yra apgadintas turtas bute. Liepė atlyginti žalą. Pastarasis padėjo telefono ragelį ir daugiau į skambučius neatsakė. Tuomet jis parašė žinutę, kad atlygintų žalą per 2 (dvi) valandas. Jei žalos neatlygins jis kreipsis į policiją. Kadangi minėti asmenys su juo daugiau nesusisiekė ir žalos neatlygino, todėl jis kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 59–62).
Papildomų apklausų metu E. V. pateikė patikslintą sąrašą daiktų, kurie buvo sugadinti asmenų, kuriems išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir parodė, kad dėl turto sugadinimo patyrė 2393,49 eurų turtinę žalą. Dėl pagrobto turto patyrė 268,98 eurų turtinę žalą. Bendra jam padaryta 2662,47 eurų turtinė žala. Nurodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pagal 2019 m. sausio 1 d. panaudos sutartį nuomoja iš buto savininkų D. ir A. B., kurie yra išvykę į užsienį. Minėtą butą naudoja trumpalaikei nuomai. Pagal panaudos sutartį visa materialinė atsakomybė, kurią padaro tretieji asmenys, iš jo išsinuomoję butą, yra jo. Buto savininkui jis yra tiesiogiai atsakingas, todėl turi atstatyti padarytą žalą. Šiuo atveju, jam yra padaryta žala remiantis jo pateiktais dokumentais. Be to, jis, tikrindamas jam priklausančio „Facebook“ paskyrą, pamatė išskirtinę asmens, kuris paspaudė „patinka“ ant jo „Facebook“ paskyros apie butą, anketą - „un dine“. Atidaręs jos anketą pamatė, kad ji turi sūnų A. C.. Pastarąjį jis atpažino, kaip tą patį asmenį, kuris išsinuomojo jo butą. Pastarojo „Facebook“ paskyros pavadinimas- „A. C.“. Papildomai pažymi, kad su V. R. ir A. C., kuriems laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 6 d. išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pavyko susitikti ir išspręsti esamą situaciją. Žala jam yra atlyginta ir jokių pretenzijų jiems neturi. Mano, kad vaikinai suprato savo netinkamą poelgį ir dėl to gailisi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikius, kadangi žala jam atlyginta, asmenys, padarę nusikalstamą veiką, nustatyti, prisipažįsta ir gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 73–76).
Iš 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimti objektai: vatos tamponas, dvi kojinės, delno pėdsakas, sulaužytų akinių rėmas ir stikliukas, pilkos spalvos megztinis „Zara“, suplėšyta nuotrauka, pirštų pėdsakas, supakuotas kartu su delno pėdsaku, nuorūkos (nuo virtuvinių grindų bei iš balkono), du rankų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės (1 t., b. l. 26–30).
Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. V. ir įtariamasis V. R. susitaikė. Įtariamasis V. R. pripažino kaltę, atlygino nukentėjusiajam žalą, atsiprašė jo bei nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusysis E. V. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 142–144). Protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. R. įtariamas padaręs nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, prisipažino juos padaręs, savo noru atlygino nukentėjusiajam E. V. padarytą žalą, susitaikė su juo bei gailisi dėl savo poelgio. Pažymėtina, kad nesunkius nusikaltimus įtariamasis V. R. padarė pirmą kartą, yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. atitinka visas BK 38 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, todėl gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15510-19 nutraukiamas (1 t., b. l. 142–144).
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo matyti, kad V. R. įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką praėjus mėnesiui po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu atnaujintas (1 t., b. l. 1–4).
Iš 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo matyti, kad įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo įteikti V. R., todėl greitesniam ir objektyvesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti, ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5–6).
Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 19.00 val. jo pažįstamas V. R., būdamas akivaizdžiai blaivas, jo paprašė paskolinti automobilį jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilio jam tuo metu nereikėjo, jis jam jį ir paskolino, nes šį automobilį duoda savo klientams kaip pakaitinį, tuo metu kaip remontuoja jų automobilius. Kaip paskolino savo automobilį be jokio atlygio V. davė pasirašyti panaudos sutartį tam, kad pats žinotų pas ką yra jo automobilis. Kadangi jokios grėsmės neįtarė, todėl jam jį ir paskolino, tai yra ne pirmas kartas, kaip V. skolina savo automobilį. Apie tai, kad automobilis yra sulaikytas ir V. neblaivus vairavo su jo automobiliu sužinojo iš pačio V.. Dėl to jokių pretenzijų V. R. neturi ir neturės, visas išlaidas dėl aikštelės išsiaiškins patys. Prašo jam, teisėtam automobilio savininkui gražinti priklausantį automobilį. Prideda automobilio panaudos sutarties kopiją. Automobilio vertė yra apie 1500 Eur (2 t., b. l. 38–39).
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje užfiksuota, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas yra T. M. (2 t., b. l. 42).
Iš 2019 m. lapkričio 22 d. automobilio panaudos sutarties matyti, kad T. M. perdavė neatlygintinai naudotis automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. (2 t., b. l. 40).
2019 m. lapkričio 27 d., nutarimu automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas T. M. (2 t., b. l. 44–45).
VšĮ „EMPREKIS“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, 2004 m. laidos, vertė be PVM yra 1629 Eur (2 t., b. l. 35).
2019 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)prie posūkio į (duomenys neskelbtini)gatvę. Apžiūrėtas mėlynos spalvos automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vieta fotografuota (2 t., b. l. 15–26).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 3 MGL (150 eurų), bet mažesnė bei 5 MGL (250 eurų).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. R. padarė vieną svetimo turto vagystę. Jis kaltę pripažino, nurodė, kad tyčia pagrobė svetimą turtą – pavogė du rankšluosčius 70*140 cm baltos spalvos, bendros 25,98 Eur vertės, plaukų džiovintuvą „Valera“ 75 Eur vertės, metalinę statulėlę „Moteris su ąsočiu“ 90 Eur vertės, buto raktus su atrakinimo magnetu 78 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. V. priklausantį bendros 268,98 eurų vertės turtą. Kaltinamojo padaryta vagystė įrodyta nukentėjusiojo E. V. parodymais, įtariamojo A. C. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, susitaikymo protokolu.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. R. tyčinių kaltų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta 2393,49 eurų turtinė žala. Žala viršija 5 MGL (250 eurų) dydį, todėl kaltinamojo veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. R. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 2.15 val. Kauno rajone Akademijos miestelyje Šakių plente, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kai 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0405 nustatytas 1,68 promilių girtumas). Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Vairavimo neblaiviam faktą taip pat patvirtina liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. R. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis), tai yra, kad V. R. padarė tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, V. R. neteistas (2 t., b. l. 90–91), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 95), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 94), nedirba (2 t., b. l. 92).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies 187 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta viena švelniausių bausmės rūšių – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam jos dydžiui.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kraujyje nustatyto alkoholio kiekį, į tai, kad transporto priemonę neblaivus pirmą kartą, už kelių eismo taisyklių pažeidimus anksčiau nebaustas, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 3 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Kaltinamasis V. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso T. M. (2 t., b. l. 42), tai yra priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).
Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Zafira, 2004 m. laidos, vertė be PVM yra 1629 Eur (2 t., b. l. 35). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 1629 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.
Kaltinamajam V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- V. R. vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje esančiame voke (3 t. b.l. 13), perduotinas VĮ „Regitra“;
- kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 38), paliktinas saugoti byloje;
- 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: vatos tamponas su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu, kojinės, dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, sulaužytų akinių dalys, megztinis, suplėšytos nuotraukos dalys, dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo balkono durų stiklo, nuorūkos, priduotos saugoti Žaliakalnio PK (1 t., b. l. 91), sunaikintini;
- automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas T. M. nuosavybėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 70 MGL (3500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirti galutinę bausmę – 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti V. R. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 3 d.
- konfiskuoti iš V. R. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1629 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt devynis eurus).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- V. R. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje esančiame voke, perduoti VĮ „Regitra“;
- kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje;
- 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: vatos tamponą su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu, kojines, dvi daktiloskopinės plokšteles su rankų pėdsakais, sulaužytų akinių dalis, megztinį, suplėšytas nuotraukos dalis, dvi daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais nuo balkono durų stiklo, nuorūkas, priduotas saugoti Žaliakalnio PK (1 t., b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti T. M. nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.