Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1703-823/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-28
Bylos Nr.: 2A-1703-823/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-08632-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas: AB Nordea Bank Finland Plc
Atsakovas: S. S., L. S., T. G.

Kategorijos

35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1703-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08632-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.2; 114.4; 35.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Nordea Bank Finland Plc apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams S. S., L. S., T. G. , dėl pripažinimo, kad hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigė, ją iš dalies įvykdžius, pripažinimo, kad delspinigiai neužtikrinti hipoteka, delspinigių sumažinimo, ieškinio senaties taikymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtinta paskolos sutartis Nr. 2-4378, sudaryta tarp S. S. ir T. G., yra iš dalies įvykdyta, T. G. gavus 72 500 Lt dydžio prievolės įvykdymą; pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtintos paskolos sutarties Nr. 2-4378, sudarytos tarp S. S. ir T. G., 6 punkte nurodytas reikalavimas sumokėti 0,1 % dydžio delspinigius už mokėjimo prievolių pažeidimus nėra užtikrintas 2007 m. rugsėjo 12 d. T. G. naudai įregistruota pirmine Z. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka; pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtintos paskolos sutarties Nr. 2-4378, sudarytos tarp S. S. ir T. G., 6 punkte nurodyti 0,1 % dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli ir sumažinti juos iki 0,01 % bei taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.

Nurodė, kad Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2007 m. rugpjūčio 23 d. su S. S. bei L. S. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 07/08/111D su vėlesniais pakeitimais: 2007 m. lapkričio 29 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. KKP 07/11/160D, 2008 m. gegužės 22 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. KKP 08/05/120D ir 2009 m. gruodžio 14 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. KKP 09/12/35D. Buvo nustatyta, kad suteikta ir negrąžinta kredito suma 2009 m. gruodžio 14 d. yra 1 529 846,14 Lt ir ši suma yra konvertuojama į 443 742,35 EUR. Kredito sutartyje šalys susitarė ir dėl palūkanų bei kitų mokėjimų. Skolininkai pažeidė Kredito sutartį nevykdydami mokėjimo prievolių, todėl ieškovas 2010 m. gruodžio 8 d. pranešimu Nr. 13423 nuo 2010 m. gruodžio 23 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti skolą bei įspėjo, kad negrąžinus skolos, ieškovas kreipsis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Skolininkai skolos negrąžino ir 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškinio pateikimo dienai ieškovui buvo skolingi 463 763,44 EUR, be to, kiekvieną dieną iki realaus skolos grąžinimo yra skaičiuojamos Kredito sutarties 8.2 punkte nurodytos 16 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.

S. S. bei L. S., užtikrindami Kredito sutarties tinkamą įvykdymą, įkeitė banko naudai Z. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 50.05 kv. m. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte nurodyta, kad nustatoma pardavimo varžytynėse eilė pirmiausia parduodant hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio turto įkeitimas pasibaigė, todėl iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolą galima išieškoti be eilės. Bankas hipotekos lakšto sudarymo metu buvo nurodytas kaip antrinės hipotekos turėtojas, o T. G. – pirminės hipotekos turėtoja. Atsakovai S. S. bei L. S. įkeitė butą pirmine hipoteka T. G. užtikrindami reikalavimą pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį Nr. 2-4378 130 000 Lt sumai.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. 1981 V/2011 nutarė išieškoti iš S. S. ir L. S. ieškovo naudai 347 365,07 EUR bei 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti nurodytą nekilnojamąjį turtą, tarp kurio antrąja eile yra nutarta už skolą bankui parduoti Z. S. priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini).

2011 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi nutarta T. G. naudai iš S. S. priteisti 200 200 Lt skolą (130 000 Lt negrąžintos paskolos ir 70 200 Lt delspinigių) bei įkeistą butą parduoti iš varžytynių.

Šalies argumentai

Ieškovas paaiškino, kad pirmine hipoteka užtikrinta prievolė iš dalies pasibaigė ją įvykdžius. Pirminės hipotekos turėtojos T. G. veiksmai, kuriais ji siekia išsiieškoti skolą pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, pažeidžia banko teisėtus interesus, kadangi bankas negali vykdyti išieškojimo iš jo naudai įkeisto turto ir atgauti skolą. T. G. 2007 m. lapkričio 29 d. notaro patvirtintame sutikime nurodė, kad sutinka, jog Z. S. įkeistų butą bankui, užtikrindama S. S. ir L. S. prievolių bankui įvykdymą, su sąlyga, kad S. S. ir L. S. suteikta kredito dalis, lygi 130 000 Lt, bus pervesta į T. G. sąskaitą banke. S. S. padengė dalį skolos, sumokėdamas 68 000 Lt 2007 m. gruodžio 17 d. bankiniu pavedimu, L. S. 2009 m. gruodžio 4 d. pervedė T. G. 4 500 Lt. Taigi nepadengtas 130 000 Lt skolos likutis yra 57 500 Lt. 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartyje Nr. 2-4378 numatyti delspinigiai nėra užtikrinti hipoteka, nes viešame hipotekos registre nurodytas užtikrintos prievolės dydis – 130 000 Lt.

Ieškovas taip pat nurodė reiškiantis netiesioginį ieškinį dėl 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartyje Nr. 2-4378 numatytų delspinigių sumažinimo. Ieškovo teigimu, numatyti 0,1 % dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli. Bankas, būdamas S. S. kreditoriumi, yra suinteresuotas, kad jis grąžintų skolą ir neprisiimtų nepagrįstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Atsakovai T. G., S. S. ir L. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas S. S. savo statybų verslo reikmėms ne kartą skolinosi iš T. G. įvairias pinigų sumas, tarp jų ir pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį bei 2007 m. balandžio 19 d. vekselį 68 000 Lt sumai. Atsakovai S. S. ir L. S. atsakovei T. G. buvo įkeitę nekilnojamąjį turtą ne tik 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutarties užtikrinimui. Kitų prievolių įvykdymui buvo įkeitę nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Didžioji g. 43, Kyviškių kaime, Vilniaus rajone. Šis turto įkeitimas atsakovų bendru sutarimu buvo panaikintas, kad atsakovai S. S. ir L. S. minėtą turtą galėtų įkeisti ieškovui, nes atsakovai siekė iš ieškovo gauti leidimą turto pardavimui tam, kad su ieškovu galėtų atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį Nr. KK07/08/111D. Pinigai pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį T. G. nėra grąžinti iki šiol. 2007 m. gruodžio 19 d. S. S. T. G. pervesti 68 000 Lt yra pinigų grąžinimas pagal 2007 m. balandžio 19 d. vekselį. 2009 m. gruodžio 4 d. L. S. T. G. pervesti 4 500 Lt nėra susiję nei su minėtos paskolos grąžinimu, nei vekselio apmokėjimu, nes atsakovus su T. G. sieja ne tik paskolos teisiniai santykiai. Atsakovai, būdami sąžiningi skolininkai, nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartis yra iš dalies įvykdyta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtintos paskolos sutarties Nr. 2-4378, sudarytos tarp S. S. ir T. G., 6 punkte nurodytas reikalavimas sumokėti 0,1 % dydžio delspinigius už mokėjimo prievolių pažeidimus nėra užtikrintas 2007 m. rugsėjo 12 d. T. G. naudai įregistruota pirmine Z. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Įsrūties g. 8 - 22, Vilniuje (unikalus Nr. 1099-2010-8014:0021), hipoteka, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. balandžio 19 d. paprastąjį vekselį, sudarytą tarp S. S. ir T. G., S. S. pasiskolino iš T. G. 68 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 19 d. S. S. į T. G. nurodytą AB „Parex“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas mokėjimo paskirtį „skolos grąžinimas“, pervedė 68 000 Lt, vykdydamas atsiskaitymą pagal nurodytą vekselį, nepraleidęs vekselyje nustatyto termino. Ginčo dėl šio mokėjimo paskirties tarp visų atsakovų nėra. Atsakovams teigiant, kad tarp S. S. ir T. G. susiklostė 68 000 Lt paskolos sutartiniai civiliniai santykiai, nėra pagrindo teigti priešingai, todėl pasirašydami 2007 m. balandžio 19 d. paprastąjį vekselį, S. S. ir T. G. turėjo omenyje paskolos sutartį, pagal kurią T. G. paskolino S. S. 68 000 Lt. Paskolos sumos dydis, nurodytas vekselyje, yra 68 000 Lt, mokėjimo pavedime ši suma yra analogiška - 68 000 Lt, o byloje surinkta įrodymų, kad S. S. iš T. G. skolinosi ir kitas sumas. 68 000 Lt skolos grąžinimo terminas pagal 2007 m. balandžio 19 d. vekselį yra 2007 m. gruodžio 19 d., o pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį - 2007 m. gruodžio 31 d., taigi S. S. 2007 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 68 000 Lt nesuėjus nei vienos paskolos grąžinimo terminui. Skolininkas, t.y. atsakovas S. S., ir kreditorius - atsakovė T. G., pareiškė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. S. S. atsiskaityta pagal 2007 m. balandžio 19 d. vekselį, o ne pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, t.y. ir kreditorius ir skolininkas šiuo klausimu pasiekė susitarimą, o tai reiškia, kad ieškovas neturi pagrindo teigti priešingai ir to neįrodė.

Teismo vertinimu, ieškovas negali revizuoti 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtintos paskolos sutarties, reg. Nr. 2-4378, sudarytos tarp S. S. ir T. G., sąlygų, siejamų su delspinigių dydžiu, nes šiuo klausimu priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis dėl skolos išieškojimo. Hipotekos teisėjas priėmė procesinį sprendimą dėl delspinigių dydžio, jo šalys neskundė. Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ir kt. yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, o taip pat juridiniams asmenims. Be to, ieškovo reikalavimas sumažinti S. S. delspinigius T. G. iki 0,01 % dydžio, kas sudaro 3,65 procento metinių palūkanų, tuo tarpu, kai paties ieškovo delspinigiai tų pačių atsakovų atžvilgiu sudaro 16 procentų, t.y. yra virš 4 kartų didesni, prieštarauja gerai moralei bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, įtvirtina nelygybę prieš skirtingus kreditorius.

Teismas sprendė, kad viešame registre hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 130 000 Lt, 70 200 Lt delspinigiai nėra užtikrinti hipoteka, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure patvirtinta paskolos sutartis Nr. 2-4378, sudaryta tarp S. S. ir T. G., yra iš dalies įvykdyta T. G. gavus 72 500 Lt dydžio prievolės įvykdymą, ir reikalavimas pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutarties Nr. 2-4378 6 punkte nurodyti 0,1 % dydžio delspinigiai už mokėjimo prievolių pažeidimus yra neprotingai dideli ir sumažinti juos iki 0,01 % dydžio bei taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, buvo atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino išimtinai tik tarpusavyje susijusių ir tai pripažįstančių atsakovų paaiškinimus. Teismas, neteisingai vertinęs bylos aplinkybes ir iš esmės pažeidęs materialines teisės normas, atvėrė kelią nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti teise. Pats teismas, pripažinęs, kad S. S. ir T. G. sudarė apsimestinį sandorį, gynė nesąžiningas šalis ir leido panaudoti apsimestinį sandorį prieš sąžiningą trečiąjį asmenį. Teismas neteisingai aiškino, kad pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, kadangi pačioje paskolos sutartyje S. S. ir T. G. susitarė dėl paskolos grąžinimo prieš terminą. Prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį S. S. galėjo būti vykdoma bet kuriuo metu iki 2007 m. gruodžio 31 d. Teismas, klaidingai nustatęs, kad buvo S. S. ir T. G. susitarimas dėl įmokų paskirstymo, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalies normų. Teismas visiškai nevertino, koks turi būti skolininko ir kreditoriaus susitarimas, kad jis būtų galiojantis ir taikomas prieš trečiuosius asmenis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2007 m. gruodžio 17 d. 68 000 Lt skola grąžinta pagal vekselį. S. S. mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“, o tai reiškia, kad nei skolininkas, nei kreditorius nenurodė ir nesusitarė, kokia konkrečiai skola yra dengiama, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.65 straipsnio 2 dalies taisykles. S. ir L. S. mokėjimų atlikimo metu 2007 m. rugsėjo 10 d. T. G. bei S. S. paskolos sutartis buvo užtikrinta, o 2007 m. balandžio 19 d. vekselis – ne.

2) Ieškovo teisė reikšti netiesioginį ieškinį kyla iš to, kad atsakovas S. S. neįgyvendina savo teisės reikalauti mažinti delspinigius pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, taip mažindamas savo mokumą ir pažeisdamas ieškovo interesus išieškant skolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad T. G. yra S. S. kreditorė, kadangi paskolos sutartis yra dvišalė prievolė, todėl delspinigių mažinimo aspektu T. G. yra S. S. skolininkė. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas tariamai negali revizuoti kitų asmenų sandorių, apskritai paneigia CK ir teismų praktikos suformuotas taisykles, kurios sudaro sąlygas kreditoriams ginti savo pažeistas teises, kai jas pažeidžia nesąžiningi skolininkai.

3) Jei teismas konstatavo, kad delspinigiai nėra užtikrinti hipoteka, jis kartu pripažino, kad hipotekos teisėjo nutartimi delspinigiai negalėjo būti priteisti. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai sprendė, kad delspinigių dydžio negalima ginčyti dėl įsiteisėjusios hipotekos teisėjo nutarties. Ieškovas negalėjo ir negali dalyvauti S. S. ir T. G. hipotekos procese.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė taip pat prašo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas, bei teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Byloje yra surinkti įrodymai, kad skolininkas S. S., atlikdamas mokėjimą, padengė įsiskolinimą pagal vekselį. Ieškovas neturi jokio pagrindo teigti priešingai. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog S. S. įvykdė prievolę pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį, nes iki šios dienos sutartiniai įsipareigojimai pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį, atsakovės T. G. atžvilgiu nėra įvykdyti. Skolininkas, S. S. nepasinaudojo sutartine galimybe grąžinti paskolą pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį prieš terminą, tai yra iki 2007 m. gruodžio 31 d. Jei S. S. būtų dengęs įsiskolinimą pagal paskolos sutartį, mokėjimo paskirtyje būtų nurodęs, kad tai skolos dalies grąžinimas, būtų padaryti atitinkami pakeitimai hipotekos lakšte. S. S. ir T. G. aiškiai susitarė dėl mokėjimo paskirties, nes atlikus mokėjimą skolininkui buvo grąžintas vekselio originalas.

2) Banko reikalavimas sumažinti S. S. delspinigius iki 0,01 % dydžio, kas sudaro 3,65 procento metinių palūkanų, prieštarauja gerai moralei bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, įtvirtina nelygybę prieš skirtingus kreditorius.

Atsakovas S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šios bylos atsakovas S. S. turi prievolę T. G. pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, bet iki šios sutarties pasirašymo jis įsipareigojo įvykdyti ir kitas pinigines prievoles, tarp kurių ir 2007 m. balandžio 19 d. įsiskolinimą pagal paprastą neprotestuotiną vekselį. 2007 m. gruodžio 17 d. atlikdamas 68 000 Lt. mokėjimą į T. G. banko sąskaitą ir nurodydamas mokėjimo paskirtį „paskolos grąžinimas“, S. S. apmokėjo įsiskolinimą pagal 2007 m. balandžio 19 d. vekselį. Ieškovo argumentai, kad S. S. iš pradžių privalėjo apmokėti skolą pagal su T. G. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2-4378, kurios terminas apmokėjimui suėjo vėliau, yra nelogiški ir prieštarauja tiek nustatytam teisiniam reglamentavimui, tiek ir teismų praktikai.

2) Atsakovė T. G. yra atsakovo S. S. kreditorė. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir pakankamai išsamiai motyvavus, todėl, iš esmės pritardama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, trumpai pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovus T. G. ir S. S. siejo skoliniai įsipareigojimai ne tik pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį. Esminis šalių ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovų Semionovų atlikti mokėjimai turėjo būti užskaityti kaip skolos dengimas pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį.

Vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Taigi įstatymas įmokų paskirstymą esant kelioms skoloms pirmiausia sieja su skolininko valia. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės taikomos nesant atitinkamo skolininko pareiškimo ir kitokio šalių susitarimo dėl gautų įmokų paskirstymo, t.y. esant nesutarimui tarp skolininko ir kreditoriaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytos įmokų paskirstymo taisyklės iš esmės nustatytos skolininko naudai, numatant, kad, nesant kreditoriaus ir skolininko susitarimo, pirmiausiai laikoma grąžinta užtikrinta skola, ar skola, labiausiai varžanti skolininko teises.

Įstatyme nenumatyta, kokia forma turi būti įformintas skolininko pareiškimas ar šalių susitarimas dėl skolos grąžinimo, todėl nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, koks turi būti skolininko ir kreditoriaus susitarimas, kad jis būtų galiojantis ir taikomas prieš trečiuosius asmenis. Nesant įstatyme numatytos privalomos tokio susitarimo formos konstatuotina, kad susitarimas dėl skolos dengimo gali būti ir žodinis. Nustačius buvus skolininko pareiškimą dėl skolos grąžinimo ar atitinkamą kreditoriaus ir skolininko susitarimą šiuo klausimu, CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikytinos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti buvus skolininkų susitarimą dėl skolos grąžinimo. Tą patvirtina tiek atsakovų pateikti paaiškinimai, tiek 2007 m. balandžio 19 d. paprastojo vekselio ir 2007 m. gruodžio 17 d. S. S. atlikto mokėjimo sumų sutaptis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, ieškovui neginčijant atsakovų Semionovų įsiskolinimo atsakovei T. G. fakto ir dydžio, nesudaro prielaidų konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Nustačius, kad tarp atsakovų buvo susitarimas dėl skolos grąžinimo, CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės teismo neturėjo būti taikomos, todėl kolegija detaliau neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su prievolių pobūdžiu ir jų įvykdymo terminais, konstatuodama, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo, kad hipoteka užtikrinta prievolė iš dalies įvykdyta, yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia buvo atsakovės L. S. 2009 m. gruodžio 4 d. 4 500 Lt pavedimo T. G. paskirtis. Kolegija pažymi, kad ieškovas, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, pagal jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, privalėjo įrodyti, kad ši suma buvo skirta būtent paskolos dalies grąžinimui pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį. Ši aplinkybė, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyta. Paminėto mokėjimo paskirtis nurodyta – sąskaitos papildymas, mokėjimo suma neatitinka 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutarties sumos, paskolos sutartyje nenumatytas skolos grąžinimas dalimis, o atsakovų paaiškinimu nurodytas mokėjimas su 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartimi nėra susijęs, taigi byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos pakankamumo aspektu ir atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, nepatvirtina, kad šia įmoka buvo dengiama paskola pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį. Nenustačius, kad L. S. sumokėta 4 500 Lt suma buvo skirta paskolos dalies grąžinimui pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, tikslios šios sumos sumokėjimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamai bylai.

Kita apelianto argumentų dalis susijusi su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi netiesioginio ieškinio dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Ieškovo pareikštas netiesioginis ieškinys neatitinka nurodytos sąlygos, kadangi skolininkas S. S., kurio vardu reiškiamas netiesioginis ieškinys, neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę T. G.. Įstatyme numatyta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) negali būti vertinama kaip galiojanti ir vykdytina skolininko reikalavimo teisė CK 6.68 straipsnio prasme. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas netiesioginio ieškinio dalyje pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai, nenustačius netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygų, o kiti apelianto argumentai, susiję su šios ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumu, kolegijos neanalizuojami, kaip neturintys įtakos klausimo išsprendimui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apelianto ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovė T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą reiškia savarankiškus reikalavimus dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių panaikinimo (pakeitimo) (b.l. 108, t. II). Pirmosios instancijos teismo sprendimai apeliacine tvarka gali būti peržiūrimi tik pagal byloje dalyvaujančio asmens įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą. Atsakovė T. G. apeliacinio skundo įstatymų nustatyta tvarka nėra padavusi, o atsiliepime į apeliacinį skundą savarankiški reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) negali būti reiškiami. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atitinkamų atsakovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjai Ona GasiulytėVidas Stankevičius