Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-725/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-21
Bylos Nr.
1-183-725/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54179-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
V. V.
Kaltinamasis
E. D., M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-183-725/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54179-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,nukentėjusiajam V. V.,kaltinamajam E. D., M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą (automobilių remontas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2006 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375 Lt) bauda;

- 2007 m. kovo 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 MGL (895 Lt) dydžio bauda;

- 2007 m. liepos 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2007 m. kovo 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 7 MGL (895 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

- 2011 m. birželio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

- 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinus su 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas;

- 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus su 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

- 2015 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. sausio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas. 2017 m. gruodžio 4 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinai 1 metams 7 mėnesiams 15 dienų,

- 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

- 2021 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. 2021 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

- 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta galutine subendrinta bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir 90 parų areštas. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 95-568, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir M. K. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos lygtinai 2 metams 4 mėnesiams 20 dienų, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. ir M. K. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 03.35 val., veikdami bendrininkų grupėje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto (duomenys neskelbtini) durų, kilusio konflikto metu, M. K. vieną kartą kumščiu tyčia sudavus V. V. į veido sritį ties lūpa, E. D. vieną kartą kumščiu sudavus V. V. į dešinės pusės žandikaulį, M. K. vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam į nosį, ko pasėkoje V. V. nukritus, kaltinamiesiems bendrais veiksmais, ne mažiau kaip tris kartus kojomis spyrus V. V. į galvos sritį, padarant nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus kairės akies vokuose, nosyje, lūpose su poodinėmis kraujosruvomis, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste bei sulaužant nukentėjusiojo dantų protezus ir sudaužant kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. kaltinamasis su M. K. nuvežė mergaitę pas nukentėjusįjį V. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), susirinkti rūbų. Į laiptinę, suvedusi durų kodą, pirma ėjo mergaitė. Mergaitė skambino durų skambučiu, duris atidarė nukentėjusysis ir ją įsileido. E. D. su M. K. liko stovėti už durų. Stovėdami girdėjo, kaip ta mergaitė ir V. V. šaukia vienas ant kito necenzūriniais žodžiais. E. D. pasakė pastariesiems nusiraminti, pasakė V. V., kad ant mergaitės taip kalbėti negalima, ir tada tarp jo ir V. V. kilo konfliktas. Kai V. V. pradėjo stumdyti M. K. ir sudavė jam į nosį (vėliau E. D. teigė, kad trenkė į skruostą ir pastūmė), M. K. užsiėmė už veido ir pasitraukė prie sienos. Tada E. D. trenkė V. V., nepamena, kiek kartų jam trenkė, bet galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, galėjo suduoti 5–6 smūgius. Taip pat E. D. atrodo, kad jis vieną kartą V. V. spyrė. M. K. nukentėjusiajam nedarė nieko. Po konflikto kai jie išeidinėjo, nukentėjusysis sukniubo ar atsisėdo, greičiausiai nuo E. D. smūgio V. V. nukrito. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Ta mergaitė pasiėmė daiktus ir išėjo paskutinė. Kaltinamasis su draugu nuvežė ją į kaimą pas jos mamą. Bevažiuojant jie sustojo parduotuvėje, nes kaltinamasis nurodė norėjęs išgerti alkoholio. Parduotuvėje kaltinamasis pirko koldūnų ir butelį degtinės. Gali būti, kad už viską mokėjo I. B.. Kai prasidėjo konfliktas, E. D. nurodė su M. K. buvę buto tarpduryje. E. D. nurodo abejojąs, ar nukentėjusysis turėjo telefoną, nes jis turėjo iškristi. Kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su padaryta žala dėl telefono sudaužymo, sutinka su padaryta žala dėl dantų protezų sulaužymo, pripažino, kad fizinį skausmą nukentėjusysis pajuto, moralinė žala jam buvo padaryta, bet mano, kad moralinė žala galėtų būti 1000 eurų. Kaltinamasis nurodė, kad po įvykio viską atsiminė geriau nei dabar. I. B. iki įvykio nebuvo labai adekvati, jos elgesys buvo įtartinas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. D. parodė (2 t., b. l. 146–147), kad daktarė minėjo, kad greitąją pagalbą I. B. iškvietė jos mama, ją žadėjo paguldyti į psichiatrijos skyrių. Gydytojai leidus išsivežti I. B., ji elgėsi nelabai ramiai, rėkavo, isterikavo, psichavo, elgėsi kaip bachūras, buvo gerokai neblaivi.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. jam paskambinusi iš ligoninės I. B. verkė, prašė paimti ją iš ten, nes turėjo būti paguldyta į psichiatrijos skyrių. M. K. su E. D. pasiėmę I. B., jos prašymu nuvažiavo pas V. V. pasiimti I. B. daiktų. Apie 4 val. atvažiavus, užlipus laiptais į 3 ar 4 aukštą, jie skambino į duris, kol galiausiai tas duris V. V. atidarė ir I. B. įlindo į butą susirinkti daiktų. Kaltinamasis nurodė nematęs, kas vyko bute. V. V. stovėdamas prie durų, šaukė ant I. B., kad ji daro betvarkę. Kaltinamasis prašė leisti I. B. susirinkti daiktus. Tada kaltinamasis M. K. su V. V. apsistumdė ir M. K. nuo V. V. gavo į akį. Po to E. D. patraukė V. V. nuo M. K. bei sudavė V. V. vieną ar kelis smūgius. Viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis M. K. nurodė nežinąs, kiek smūgių sudavė E. D. V. V., nes M. K. tuo metu buvo užsimerkęs, nes buvo gavęs į akį. M. K. mano, kad E. D. V. V. sudavė du smūgius, paskui matė, kaip V. V. buvo suklupęs, galėjo būti, kad nugriuvo. Kai V. V. buvo mušamas, M. K. stovėjo laiptinėje 1–2 metrų atstumu nuo jų. Po įvykio M. K. su E. D. išėjo pirmi, o I. B. išėjo paskui. Ji buvo pasiėmusi nedidelį maišelį su keliais drabužiais Po įvykio visi važiavo į (duomenys neskelbtini) kebabinę, esančią K. M. prospekte, E. D. pirko koldūnų, I. B. mokėjo už maistą grynais pinigais.

Kaltinamojo nuomone, važiuoti pas kitą žmogų pasiimti daiktų 4 valandą ryto yra normalu, nes jis tokiu laiku keliasi į darbą. Kai važiavo pas V. V. į namus, I. B. buvo jau nurimusi, nes ligoninėje buvo gavusi vaistų. Būdamas įvykio vietoje, M. K. nurodė matęs, kad I. B. kažką kuitė spintoje. Kaltinamasis M. K. nurodė, kad I. B. yra buvusi V. V. mergina, jie kartu gyveno, gal todėl V. V. buvo toks piktas.

Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiojo dantų protezai negali kainuoti dvigubai daugiau nei 2016 metais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis negalėjo nukentėjusiajam nieko sulaužyti ir jam žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies, kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 21 d., apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis tuo metu miegojo. Vakare jam buvo skambinusi I., sakė, kad atvažiuos, tačiau nukentėjusysis sakė jai nevažiuoti, nes jis pavargęs, jam reikia pailsėti, ir jis nuėjo miegoti. Praėjus kažkiek laiko po I. skambučio, nukentėjusysis išgirdo skambutį į duris. Per akutę pamatė, kad už durų stovi I.. Apsirengus ir atidarius duris, iš tamsos iššoko du vaikinai ir griebė už durų rankenos, kad atsidarytų duris. Nukentėjusysis rankeną traukė į save, kad uždaryti duris. Tuo momentu į butą įėjo I.. Nukentėjusysis liepė jai kuo greičiau susirinkti daiktus ir išeiti. Nukentėjusysis viena ranka buvo paėmęs už durų rankenos, o kita ranka – už varčios, todėl M. K. pradėjo lankstyti nukentėjusiajam pirštus, kad šis paleistų duris. Nukentėjusysis pradėjo stumti, liepė nelįsti. Tada M. K. sudavė nukentėjusiajam, esančiam tarpdury, per rankas. Nukentėjusysis pradėjo atsimušinėti smūgius. Pamatęs, kad jam jau taikomasi duoti į nosį, pirmą smūgį nukentėjusysis atrėmė, o kitą smūgį gavo į veidą ties lūpa. Tada pasipylė ir daugiau smūgių – smūgius gavo ir iš kairės, ir iš dešinės, trečias smūgis buvo iš užpakalio. Nukentėjusiajam pasidarė silpna, neatsimena kaip nugriuvo, nukentėjusysis neteko sąmonės, atsibudo nežino po kiek laiko, kraujo baloje – kraujas bėgo iš lūpos ir iš nosies, visi drabužiai buvo kruvini. Smūgiai buvo ir į krūtinę, ir nugarą. Spyrius gavo ir gulėdamas ant pilvo. Kai atgavo sąmonę, surado kišenėje telefoną, bet jis nuo smūgių buvo sulūžęs – ekrane nieko nesimatė, bet signalas buvo, todėl nukentėjusysis paskambino 112. Po įvykio buvo sulaužyti nukentėjusiojo dantų protezai, jie galėjo sulūžti nuo smūgio į veidą. Minėtus protezus nukentėjusysis darėsi privačioje klinikoje, jie kainavo brangiai – 2016 metais nukentėjusysis mokėjo 350 Eur už dantų protezus. Po įvykio kreipusis į kliniką dėl protezų, jam buvo paaiškinta, kad dabar kainuos dvigubai brangiau. Todėl protezus įvertino 700 Eur. Į šią kainą įeina ir švietimas, ir nuotraukos, ir paruošimas. Taip pat prašo 100 Eur už telefoną – telefonas buvo mygtukinis „Nokia“, nukentėjusiojo pirktas prieš pusę metų už 150 Eur, po įvykio buvo skilęs ekranas – ekrane nieko nesimatė. Įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, šoką, dėl sulaužytų protezų buvo sunku bendrauti, dėl to ir bendravo mažiau, negalėjo normaliai valgyti. Dar ir dabar nukentėjusysis vartoja vaistus, kad miegotų. Miego sutrikimai prasidėjo po įvykio, pradėjo sapnuoti košmarus. Dėl nemigos, nervinės įtampos gulėjo ligoninėje. Šios problemos tęsiasi nuo to įvykio. Po įvykio sutriko atmintis – viską pamiršta, anksčiau atsimindavo geriau.

Nukentėjusysis nurodė, kad suklupęs jis dengėsi rankomis, kad jam nesudaužytų galvos. Konfliktas vyko su M. K., kai gavo smūgį ranka iš nugaros, kas sudavė, nematė, tačiau už nugaros nukentėjusiajam stovėjo E. D., o M. K. stovėjo priekyje.

Nukentėjusysis stovėjo šonu pasisukęs į duris, apžergęs slenkstį, 45 laipsnių kampu. Nukentėjusysis nežino, ar vienas asmuo jį spardė, tačiau galėjo būti, kad spardė abu.

Nukentėjusysis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55–57), kuriuose nukentėjusysis parodė, kad lieknesnis vyrukas (M. K.) dešinės rankos kumščiu sudavė V. V. į veidą – lūpą. Nukentėjusiajam ranka užsimojus ir norint tam vyrukui suduoti atgal, iš už nugaros stovintis stambesnis vyrukas (E. D. ) vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinės pusės žandikaulį, tuomet priešai stovintis lieknesnis vyrukas (M. K.) vėl vieną kartą kumščiu sudavė V. V. į nosį, nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas ir nukentėjusysis suklupo. Tuomet abu vyrai spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Nuo smūgių V. V. labai skaudėjo, trumpam buvo praradęs sąmonę, nes prabudęs nei vieno jau nematė.

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusysis parodė, kad dabar įvykio aplinkybes prisimena jau kaip per miglą, galėjo būti taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nusprendė, kad jį spardo abu asmenys, nes spyrius gavo iš skirtingų šonų.

Nukentėjusysis nurodė, kad jis taip pat mosikavosi, norėjo suduoti smūgį, tačiau jam nepavyko, jo mosikavimasis buvo gynybiniai veiksmai, kad atstumti smūgius.

Vakare prieš šį įvykį nukentėjusysis buvo išgėręs 100 g brendžio.

Liudytoja I. B., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad su V. V. anksčiau santykiai buvo draugiški, dabar nebendrauja, su M. K. susitikus, draugiškai pabendraudavo, kelis kartus yra kartu išgėrę, E. D. matė tik vieną kartą – tą pačią dieną, kai įvyko konfliktas su V., kai vežė liudytoją namo į kaimą. Įvykis buvo 2019 m. gruodžio 21 d. Būdama namuose, liudytoja išgėrė, mama jai iškvietė greitąją ir policiją, ir liudytoja buvo išvežta į Kauno trečiąją ligoninę. M. K. ją iš ligoninės paėmė. Liudytoja paprašė dar užsukti pas V. V., kur buvo likę liudytojos drabužiai, nes liudytoja prieš tai buvo laikinai pas V. V. apsistojusi. Liudytoja, M. K. ir E. D. gal pusę keturių nakties atvažiavo prie V. V. namų. Visi ėjo pas V. V.. Liudytoja paskambino į duris, V. V. labai greitai jas atidarė. Liudytojai paprašius atiduoti rūbus, šis pradėjo rėkti, kad liudytojos daiktų nėra, liudytoja prieštaravo jam, klausė, kodėl jis meluoja. E. D. pradėjo su V. V. ginčytis, M. K. stovėjo prie liudytojos. Paskui V. V. pasakė, kad jos drabužius turi. Tada liudytoja, M. K. ir E. D. įėjo į butą. Kol liudytoja V. V. spintoje ieškojo savo drabužių, M. K. ir E. D. buvo bute. Tuo metu E. D. susiginčijo su V. V.. Liudytoja negali pasakyti, kas pirmas trenkė – ar V. V., ar tas kitas vyras (E. D.).

Po įvykio liudytoja įvykio aplinkybes atsiminė geriau, dabar sunku atsiminti, tyrėjui davė teisingus parodymus, nieko nemelavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25–27, 30–31), kuriuose liudytoja I. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. ji buvo išvežta į ligoninę, nes, būnant girtai, jai kažkas užėjo ir jos mama iškvietė jai medikus. Būnant ligoninėje, jai paskambino M. K., kurio ji paprašė, kad jis ją iš ligoninės išsivežtų. M. K. atvažiavo su draugu. I. B. jį dar paprašė užsukti pas V. V. pasiimti ten likusių savo daiktų. V. V. namų laiptinės durys buvo atidarytos, užkilus į ketvirtą aukštą, koridoriaus durys buvo užrakintos. M. K., išsitraukęs kažkokį metalinį daiktą, jį užkišo už durų ir duris atlupo. Koridoriumi priėjus prie V. V. buto, liudytoja skambino skambučiu ir baladojo į duris, kol V. V. jas atidarė. Ji pasakė, kad atėjo atsiimti suknelės ir batų. Kadangi V. V. teigė, kad bute liudytojos drabužių nėra, M. K. ir jo draugas pradėjo V. V. mušti, liudytoja tiksliai nematė, kas ir kaip mušė, ji tik girdėjo grumtynių garsus ir matė, jog jie grumiasi. I. B. nesikišo, smūgių suskaičiuoti negalėjo, nes buvo labai girta. Iš sekcijos ji pasiėmė suknelę, iš spintos – batus ir išėjo į laiptinę, netrukus išėjo ir M. K. su draugu. Jie planavo vykti pas I. B. į kaimą. Prieš tai jie užsuko į užkandinę, pirko maisto. Liudytoja neprisimena, ką tiksliai pirko, nežino, kodėl vaišino M. K. ir jo draugą, neprisimena, kiek sumokėjo, ar mokėjo grynais, ar kortele.

Po parodymų pagarsinimo liudytoja patvirtino, kad galėjo būti, kad ateidami jie atlupo laiptinės duris, jei sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad jas atlupo M. K., tai reiškiasi taip ir buvo. Liudytoja nurodė mačiusi, kad tas vyras (E. D.) įspyrė V. V..

Liudytoja L. B., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad M. K. yra buvęs jos bendradarbis, santykiai darbe buvo normalūs, dabar su juo nebendrauja, E. D. nepažįsta. 2019 m. gruodžio 20 d. ar 21 d., prieš Kalėdas, M. K. ir E. D. parvežė dukrą I. B. namo. Tą dieną ji gal buvo (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad su dukra nesutaria, nes ji turi savo charakterį, neaugina savo vaiko. Dukra jai papasakojo, kad V. V. negrąžino jai daiktų (ji prieš tai gyveno pas V. V.), taip pat, kad V. V. įspyrė, sulaužė dantų plokštelę, V. V. nuo smūgio prarado sąmonę. Pasiskambinus V. V., šis liudytojai papasakojo, kad kažkas išlaužė buto duris, jis buvo sumuštas, kažkoks vyras jam trenkė ir jis prarado sąmonę, dingo jo pinigai, kad I. B. pasiėmė raktą. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams įvykio aplinkybes papasakojo teisingai. Gali būti, kad šiuo metu yra iš tų įvykių ką nors pamiršusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė (1 t. b. l. 91–92, b. l. 98), kad 2019 m. gruodžio mėn. jai paskambino V. V. ir papasakojo, kad I. B. jį su dviem draugais sumušė ir pavogė 900 eurų iš seifo. I. B. jai pasakojo, kad tą dieną buvo užėjusi su M. K. ir jo draugu pas V. V. pasiimti savo daiktų, kur vyrai V. V. sumušė, o ji dabar nekaltai kaltinama vagyste, nors ji neėmė iš jo nei cento.

Liudytojas K. J., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Įvykis galėjo būti 2019 m. gruodžio mėn. Jų namo 4 aukšte durys iš laiptinės į bendrą koridorių visą laiką buvo rakinamos. Atsikėlus vieną rytą, visi pamatė, kad durų spyna sugadinta – sulankstyta (ne sulaužyta), liudytojas bandė ją taisyti, bet detalės buvo palenktos ir liudytojui jų ištiesinti nepavyko, todėl įdėjo savo spyną. Iš vakaro spyna buvo tvarkinga. Duryse buvo įdėta paprasta, buitinė spyna, ji buvo tam, kad nevaikščiotų bet kas. Paprastas žmogus iš gatvės neatidarytų durų be laužimo. Spyna buvo tvarkinga ir savo paskirtį atitiko. Minėtas duris galima išlaužti stumiant iš koridoriaus į laiptinės pusę, liudytojas abejoja, ar būtų galima išlaužti jas iš lauko pusės, nes yra slenkstis, stakta. Liudytojas nurodė galimai matęs mėlynę V. V. po akimi, tačiau tuo metu su juo nebendravo, todėl apie mėlynę nieko neklausė.

2019 m. gruodžio 23 d specialisto išvadoje Nr. G3422/2019(02) nurodyta, kad V. V. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairės akies vokuose, nosyje, lūpose su poodinėmis kraujosruvomis, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, visi kiti išvardinti sužalojimai, išskyrus nosies sumušimą su nosies kaulų lūžiu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Traumos metu galimai sulaužytą dantų protezo plokštelę reikės atstatyti. Sužalojimai lūpose padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir (ar) spardant. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smūgiais ir atitinka nurodytą laiką (1 t., b. l. 116–117).

2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad prieškambaryje bei kambaryje ant grindų yra trys raudonos spalvos dėmes (1 t., b. l. 39–46).

2020 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas nukentėjusiojo V. V. 2019 m. gruodžio 21 d. 3.39 val. pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuriai V. V. pranešė, kad pas jį į butą įsiveržė ir sumušė du nepažįstami ir viena pažįstama, kad kraujuoja, jam sužalojo veidą, viskas įvyko prieš keturias–penkias minutes (1 t., b. l. 130–131).

2020 m. balandžio 1 d. Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VS vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus I. B. ir M. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų skambučių ir trumpųjų žinučių išklotines, nustatytas jų tarpusavio bendravimas nusikaltimo padarymo dieną ir buvimo vietos nusikaltimo padarymo metu, tarp jų užfiksuota, kad jų telefonai veikė bazinėje stotyje, į kurios veikimo zoną patenka nukentėjusiojo V. V. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144–147).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino, teigdamas nesudavęs nukentėjusiajam nė vieno smūgio, kaltinamasis E. D. teigė smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs tik jis vienas ir pripažino vienas sudavęs visus nukentėjusiojo nurodytus smūgius, dėl ko tokį kaltinamojo E. D. įvykio aplinkybių pateikimą teismas vertina kaip jo dalinį prisipažinimą, tačiau abiejų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. V., liudytojų I. B., L. B., K. J. parodymais bei byloje surinkta rašytine medžiaga.

Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pamačius už durų stovinčią I. B. bei atidarius duris, iš tamsos iššoko du vaikinai ir griebė už durų rankenos, kad atsidarytų duris. Nukentėjusysis rankeną traukė į save, kita ranka laikydamasis už varčios, kad uždaryti duris. M. K. pradėjo lankstyti nukentėjusiajam pirštus, kad šis paleistų duris. Nukentėjusysis bandė jį stumti, liepė nelįstų. Tada M. K. sudavė nukentėjusiajam, esančiam tarpdury, per rankas, tada bandė suduoti į nosį, bet nukentėjusysis smūgį atrėmė, tada kitą smūgį sudavė į veidą ties lūpa. Konflikto su M. K. metu, taip pat gavo smūgį ranka iš nugaros, kas sudavė, nukentėjusysis nematė, tačiau už nugaros nukentėjusiajam tuo metu stovėjo E. D., o M. K. stovėjo priekyje. Po to nukentėjusysis gavo ir daugiau smūgių – ir iš kairės, ir iš dešinės. Dėl silpnumo nukentėjusysis buvo nukritęs, netekęs sąmonės, spyrius gavo ir gulėdamas ant pilvo. Jį spardė abu asmenys, nes spyrius gavo iš skirtingų šonų. Atsibudo kraujo baloje – kraujas bėgo iš lūpos ir iš nosies.

Nukentėjusysis taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kad M. K. dešinės rankos kumščiu sudavė V. V. į veidą – lūpą. Nukentėjusiajam ranka užsimojus ir norint tam vyrukui suduoti atgal, iš už nugaros stovintis E. D. vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinės pusės žandikaulį. Tuomet priešais stovintis M. K. vėl vieną kartą kumščiu sudavė V. V. į nosį, nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas ir nukentėjusysis suklupo. Tuomet abu vyrai spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Nuo smūgių V. V. labai skaudėjo, trumpam buvo praradęs sąmonę, nes prabudęs nei vieno jau nematė.

Be to, ir nuvykęs apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus, nukentėjusysis V. V. vėlgi nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tai yra, kad 2019 m. gruodžio 22 d. į butą įsiveržė du nepažįstami vyriškiai ir pažįstama moteris pasiimti paliktų daiktų, bandant juos išstumti iš buto, abu vyriškiai kumščiais ir kojomis sudavė smūgius į galvą, kairę koją, nuo smūgių nukentėjusysis buvo parkritęs, trumpam praradęs sąmonę, buvo sulaužyta dantų plokštelė (1 t., b. l. 116, lapo antra pusė).

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. V. parodymais, kurie yra išsamūs, logiški, iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Iš esmės tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė taip pat ir skambindamas Bendrajam pagalbos centrui bei nuvykęs pas medicinos ekspertus (1 t., b. l. 116–117). Nukentėjusysis V. V. nei su kaltinamuoju M. K., nei su kaltinamuoju E. D. iki įvykio nebuvo pažįstami, taigi nukentėjusysis iki įvykio neturėjo jokių piktumų kaltinamųjų atžvilgiu, taigi ir priešiškų nusistatymų nepagrįstai kaltinamuosius apkalbėti. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo abu kaltinamieji.

Be to, nukentėjusiojo V. V. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytoja I. B., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. ir E. D. trenkė vienas kitam, prisimena mačiusi, kad Eitvydas D. V. V. įspyrė. Kartu liudytoja paaiškino, kad teisiamojo posėdžio metu jai jau sunku atsiminti įvykio aplinkybes, po įvykio liudytojas įvykio aplinkybes atsiminė geriau, tyrėjui davė teisingus parodymus, nieko nemelavo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad M. K. ir jo draugas E. D. pradėjo V. V. mušti, liudytoja tiksliai nematė, kas ir kaip mušė, tačiau ji girdėjo grumtynių garsus ir matė, jog visi minėti asmenys grumiasi. Taigi, liudytoja I. B. patvirtino nukentėjusiojo V. V. nurodytas aplinkybes, kad jis buvo mušamas abiejų kaltinamųjų.

Taip pat nukentėjusiojo V. V. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir netiesioginė įvykio liudytoja L. B., parodžiusi, kad po minėto įvykio į namus grįžusi dukra I. B. jai papasakojo, kad su M. K. bei E. D. nuvykus pas V. V. ir V. V. negrąžinus jai daiktų, V. V. atžvilgiu buvo naudotas smurtas – jam buvo įspirta, sulaužyta jo dantų plokštelė, V. V. nuo smūgio prarado sąmonę. Liudytoja L. B. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 91–92, b. l. 98), kuriuose ji parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. jai paskambinęs V. V. papasakojo, kad I. B. su dviem draugais jį sumušė, o dukra I. B. jai taip pat patvirtino, kad tą dieną buvo užėjusi su M. K. ir jo draugu pas V. V. pasiimti savo daiktų, kur vyrai V. V. sumušė. Taigi ir iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ir nukentėjusysis V. V. paskambinęs jai po įvykio nurodė, kad buvo sumuštas I. B. draugų, ir pati liudytojos dukra praėjus nedaug laiko po šio įvykio, apie jį pasakodama mamai – liudytojai L. B., patvirtino, kad V. V. sumušė kartu su ja buvę asmenys.

Akivaizdu, kad iškart po įvykio nukentėjusysis skambindamas I. B. mamai – liudytojai L. B., norėdamas pasiskųsti I. B. ir jos draugų elgesiu, kaip jau buvo minėta anksčiau – nepažinodamas I. B. draugų ir neturėdamas jokio išankstinio nusistatymo jų atžvilgiu, nuoširdžiai nurodė minėtai liudytojai nukentėjusįjį sukrėtusį kaltinamųjų smurtinį elgesį jo atžvilgiu, kurio jis visiškai nesitikėjo.

Tuo tarpu teismas netiki kaltinamojo M. K. parodymais, kad jis nukentėjusiajam nė vieno smūgio nesudavė, bei kaltinamojo E. D. tvirtinimu esą smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs tik jis vienas ir vienas sudavęs nukentėjusiajam visus, abiems kaltinamiesiems kaltinimuose nurodytus, smūgius, kadangi yra neįtikėtina, kaip gulinčiam nukentėjusiajam spyrius į abu kūno šonus vienu metu gali suduoti vienas asmuo. Teismas taip pat laiko neįtikėtinais kaltinamojo M. K. paaiškinimus, kad po tariamai jam V. V. suduoto smūgio jis nukentėjusiajam nieko nedarė. Iš bylos duomenų (kaltinamojo M. K. sulaužytų namo ketvirto aukšto koridoriaus durų), nukentėjusiojo parodymų matyti, kad abu kaltinamieji buvo karingai nusiteikę padėti I. B. atsiimti pas nukentėjusįjį buvusius pastarosios daiktus, tuo tikslu jie veržėsi į nukentėjusiojo butą. Todėl neįtikėtinas atrodo kaltinamojo M. K. elgesys, kad po tariamai V. V. jam suduoto smūgio, jis nebuvo įniršęs ir piktas ir tik stovėjo ir nieko nedarė, nes jam tariamai labai skaudėjo, tačiau po įvykio dėl galimai jam suduoto stipraus smūgio niekam nesiskundė ir joks sužalojimo laipsnis jam nebuvo nustatytas. Be to, kaltinamojo E. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra skirtingi: Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. D. teigė, kad tai V. V. sudavė po smūgį jam ir M. K., tuo tarpu E. D. vieną kartą sudavė V. V. į nosį, dėl ko šiam pradėjo bėgti kraujas, tačiau V. V. nenukrito; teisiamojo posėdžio metu E. D. jau teigė, kad, kai V. V. pradėjo stumdyti M. K. ir sudavė jam į nosį, tada E. D. trenkė V. V., galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, tai yra galėjo suduoti 5–6 smūgius, taip pat gali būti, kad jis vieną kartą V. V. spyrė, nuo jo smūgio V. V. greičiausiai nukrito. Nors kaltinamasis E. D. prisipažino naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo E. D. teigimu teisme, kad M. K. smurto V. V. atžvilgiu nenaudojo. Teismo nuomone, tokius, kaltinamąjį M. K. teisinančius parodymus, kaltinamasis E. D. duoda kaltinamojo M. K. prašymu, šiam suprantant, kad jo pripažinimo kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam prisidėtų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, nuo dalies kurios atlikimo jis buvo atleistas lygtinai. Be to, teismas kaltinamųjų parodymų nelaiko nuoširdžiais ir patikimais, kuriais teismas turėtų remtis, kadangi jų parodymai ir dėl kitų įvykio metu nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, patekimo būdo į V. V. gyvenamojo namo ketvirtojo aukšto koridorių, yra skirtingi tiek tarpusavy, tiek su liudytojos I. B. parodymais, tiek su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis: kaltinamieji E. D. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad koridoriaus durys nebuvo užrakintos, jos buvo atidarytos, niekas jų nelaužė; liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ketvirto aukšto koridoriaus durys buvo užrakintos, bet M. K. užkišo už durų kažkokį metalinį daiktą ir duris atlupo; liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų namo (duomenys neskelbtini) durys iš laiptinės į bendrą koridorių visą laiką buvo rakinamos, atsikėlus vieną rytą, visi pamatė, kad durų spyna sugadinta – sulankstyta, liudytojui jos sutaisyti nepavyko, nes detalės buvo palenktos ir liudytojui jų ištiesinti nepavyko. Taigi šis liudytojas patvirtino liudytojos I. B. parodymus, kad spyna M. K. buvo sugadinta metaliniu daiktu.

Taigi teismas kaltinamųjų parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Todėl teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji E. D. ir M. K. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 03.35 val., veikdami bendrininkų grupėje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto (duomenys neskelbtini) durų, M. K. tyčia sudavus V. V. du kartus į veido sritį, E. D. vieną kartą kumščiu sudavus V. V. į dešinės pusės žandikaulį, bendrais veiksmais, ne mažiau kaip tris kartus kojomis spyrus nukentėjusiajam V. V. į galvos sritį, tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų. Remiantis specialisto išvada, nukentėjusiajam nustatytas nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (visi kiti sužalojimai, išskyrus šį, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu). Kadangi kaltinamieji fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo bendrai, todėl tokiais savo bendrais veiksmais abu kaltinamieji nukentėjusiajam V. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji sąmoningai suduodami smūgius nukentėjusiajam V. V. į įvairias kūno dalis bei į ypatingai svarbią kūno dalį – galvą, turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo V. V. sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia). Kadangi tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo V. V. sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamieji E. D. ir M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas nemano, kad yra kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog E. D. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sutinka, kad iš esmės kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtindamas nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, ir šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą. Tačiau atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, tuo tarpu E. D. davė parodymus neatvirai, nenuoširdžiai, stengdamasis nupasakoti įvykius sau palankesniu aspektu (tariamai abu kaltinamuosius pirmas puolė ir kaltinamajam M. K. pirmiausia sudavė nukentėjusysis), vengdamas nurodyti kito kaltinamojo veiksmus (bandė patvirtinti melagingą kaltinamojo M. K. versiją, nors kitais įrodymais ši kaltinamojo M. K. versija bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta). Be to, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tuo tarpu kaltinamasis po įvykio nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle, net nebandė spręsti jokių klausimų dėl nukentėjusiojo įvykio metu patirtos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Todėl teismas mano, kad kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą, kartu siekiant pateisinti, sušvelninti savo atliktus veiksmus, vengiant nurodyti kito kaltinamojo atliktus veiksmus bei tariamas gailėjimasis dėl atliktų veiksmų ir formalus atsiprašymas nėra atviras ir nuoširdus, o tik deklaratyvus.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdama recidyvistu.

Kaltinamasis E. D. teistas (2 t., b. l. 114–118; 3 t., b. l. 89–103), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 138–139), vykdo individualią veiklą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 108), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas (2 t., b. l. 110), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kad E. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (2 t., b. l. 113).

Nors kaltinamasis E. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau jis yra teistas, tarp jų ir už analogiško pobūdžio bei apysunkius nusikaltimus, šiuo metu teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos: byla Nr. 1-174-1049/2022, kaltinant E. D. nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, bei byla Nr. 1-495-1049/2022, kaltinant E. D. nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis (2021 m. lapkričio 11 d., baudžiamoji byla Nr. 1-385-1132/725, nuosprendis įsiteisėjęs), kuriuo E. D. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi nors šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą E. D. padarė prieš priimant 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. kovo 23 d. bei 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų procesinius sprendimus, tačiau kaltinamojo elgesys rodo, kad po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis ir toliau darė įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikaltimus, kas rodo, kad kaltinamasis jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl kaltinamajam E. D. skirtina inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas. Atsižvelgus, kad nors nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra tik kaltinamojo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės, tačiau kaltinamasis iš esmės savo nusikalstamus veiksmus pripažino, bylos nagrinėjimo metu gailėjosi taip pasielgęs, pripažino nukentėjusiajam padarytą žalą bei jo pareikštą civilinį ieškinį, todėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei už šį nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir 90 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

2021 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą. 2021 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2021 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis (pakeisti kaltinamajam E. D. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į kardomąją priemonę – suėmimą) buvo palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 5 d. 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi E. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis M. K. teistas (2 t., b. l. 51–53, 55–70), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 71), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 48), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (2 t., b. l. 50).

Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau praeityje yra teistas, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nesunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo atlikimo vietos, kas rodo, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, todėl kaltinamajam M. K. skirtina inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas. Atsižvelgus, kad nors nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra tik kaltinamojo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės, tačiau nuo šio nusikaltimo padarymo praėjo jau nemažas laiko tarpas, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis naujų nusikaltimų nepadarė, dirba, todėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimesnis už šį nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtina bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2 metais 4 mėnesiais 20 dienų).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2 800 Eur žalos atlyginimo, iš kurio dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 24–26). Nukentėjusysis ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamos veikos metu kaltinamieji jam sulaužė dantų protezo plokštelę, kuri 2016 metais jam kainavo 350 Eur, dėl ko jis turės iš naujo atlikti dantų protezavimą, tačiau kainos, palyginti su 2016 metais, yra labai išaugusios ir, odontologų tvirtinimu, tai kainuos mažiausiai dvigubai – 700 Eur. Į šią kainą įeina visos su dantų protezavimu susijusių paslaugų ir darbų išlaidos. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu papildė, kad šiuo metu jis yra įsidėjęs apatinę dantų protezo dalį, kas jam kainavo 280 Eur, o viršutinė dalis turi būti žymiai brangesnė. Taip pat buvo sulaužytas nukentėjusiojo naudotas, įvykio metu kelnių kišenėje buvęs telefonas „Nokia“, kuris buvo pirktas naujas, prieš pusmetį iki įvykio, ir nukentėjusysis už jį buvo mokėjęs apie 150 Eur. Todėl dėl telefono sudaužymo jis patyrė 10 Eur žalą.

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, nes dėl sulaužytos dantų protezo plokštelės negali valgyti kietesnio maisto, gali valgyti tik sutrintą maistą, tyreles, be to, neturint dantų, sunku susikalbėti su žmonėmis, jam pačiam nesmagu tokioje būsenoje su jais bendrauti. Po įvykio nukentėjusįjį vargina miego sutrikimai, sapnuoja košmarus, ko anksčiau nebūdavo, tai tęsiasi iki šiol, yra padidėjusi vidinė įtampa. Todėl jis patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur.

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. V. dėl kaltinamųjų M. K. bei E. D. padarytų nuskalstamų smurtinių veiksmų sulūžo nukentėjusiojo dantų protezo plokštelė. Teismas sutinka, kad remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, visos naujos tokios dantų protezų plokštelės kaina – 700 Eur yra galima, protinga ir teisinga, kaltinamasis E. D. taip pat su nukentėjusiojo prašomu protezo kainos dydžiu sutinka. Be to, teismas neturi pagrindo nesutikti, kad įvykio metu buvo sulaužytas nukentėjusiojo prieš pusmetį iki įvykio pirktas telefonas „Nokia“ – skilo ekranas ir telefonas nebetinkamas naudojimui, už kurį nukentėjusysis buvo mokėjęs apie 150 Eur. Todėl nukentėjusiojo prašomas priteisti 100 Eur už telefoną yra protingas ir pagrįstas dydis. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 800 Eur turtinė žala, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis V. V. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, po įvykio nukentėjusysis susiduria su įvairiais nepatogumais, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes dėl sulaužytos dantų protezo plokštelės negali valgyti kietesnio maisto, gali valgyti tik sutrintą maistą, tyreles, be to, neturint dantų, sunku susikalbėti su žmonėmis, jam pačiam nesmagu tokioje būsenoje su jais bendrauti, taip pat po įvykio nukentėjusįjį vargina miego sutrikimai, jis sapnuoja košmarus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. V. atmestina. Viso nukentėjusiajam V. V. iš kaltinamųjų E. D. ir M. K. solidariai priteistinas 1 800 eurų civilinis ieškinys.

Civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidų, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, 111,90 Eur sumai (1 t., b. l. 123–125) yra pagrįstas, nes žala Kauno teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų E. D. ir M. K. veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo, kaltinamojo E. D., liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – 111,90 Eur sumai ir priteistinas iš kaltinamųjų E. D. ir M. K. solidariai, kadangi jie sužalojo V. V. bendrais nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Kaltinamajam E. D. 2021 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje gauta 2021 m. gruodžio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.33) PT-9010, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatams V. G. ir E. M. teikiant antrinę teisinę pagalbą E. D. šioje byloje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 252,62 Eur (4 t., b. l. 66–69).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. D. šiuo metu yra suimtas, pajamų negauna, be to, šiuo nuosprendžiu jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kas rodo, kad iš darbo santykių pakankamų pajamų jis dar greit neturės, iki suėmimo vykdė individualią veiklą ir gaudavo nepastovias pajamas, likvidaus turto neturi, išlaiko mažametį vaiką, todėl teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo E. D. nepriteistinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstami veikai nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, esantis byloje (1 t., b. l. 129), bei kompaktinis diskas su telefono numerių išklotinėmis, esantis byloje (1 t., b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir 90 parų areštu, ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. sausio 21 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2 metais 4 mėnesiais 20 dienų), ir paskirti galutinę bausmę – 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos, bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kaltinamajam M. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. K. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus M. K. vykdyti bausmę, perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam V. V. priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos, viso 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur) iš kaltinamųjų E. D. ir M. K. solidariai. Kitą nukentėjusiojo V. V. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 111,90 Eur (vieną šimtą vienuolika Eur 90 ct) iš kaltinamųjų E. D. ir M. K. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (252,62 Eur) už kaltinamajam E. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš kaltinamojo E. D. nepriteisti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu bei kompaktinį diską su telefono numerių išklotinėmis, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė