Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-907-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-907-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė
Ieškovas: A. Š., R. Š.
Atsakovas: M. Š.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-907-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02698-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š., R. Š. ir atsakovo M. Š. (procesinių teisių perėmėja Z. Š.) apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovų A. Š., R. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovams A. Š., R. Š. dėl laikino įvažiavimo ir servituto atlygintinumo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismo prašė nustatyti jiems teisę neterminuotai naudotis kelio servitutu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 164, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą: nustatyti S-4m. 274 kv. m ploto servitutą, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 164, ir S-4m. 235 kv. m ploto servitutą, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 206, iš viso 509 kv. m ploto kelio servitutą, esantį ribų posūkių taškuose (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms (ir žemės ūkio technika) bei naudotis pėsčiųjų taku, patekimui į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 165, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš ieškovų 70 Eur dydžio periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančiu įvažiavimu už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki tol, kol bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino įvažiavimo nustatymas; nustačius servitutą, priteisti solidariai iš ieškovų 70 Eur dydžio periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 4 m pločio, 274 kv. m servitutu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 164, mokėtiną iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nustatant laikiną įvažiavimą į ieškovams A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 165, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 164, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovai neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovai galėtų naudotis savo žemės sklypu. Šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Nors išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo, ieškovai neįrodė, kad vienintelė galimybė jiems patekti į savo žemės sklypą yra tik nustačius jų ieškiniu prašomą servitutą atsakovo žemės sklype pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą. NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 2SD-4706-(14.2.7.) ir NŽT atstovų paaiškinimai, Kelių direkcijos pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra bendro naudojimo 4 m pločio kelias, kuris išskaičiuotas iš žemės sklypo bendro ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams. Ieškovų sklypas ribojasi ne tik su atsakovo žemės sklypu, bet ir su valstybės ir kitų fizinių asmenų žemės sklypais. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai, be prašomo patvirtinti servituto atsakovo žemėje pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą, realiai svarstė ir kitus alternatyvius būdus patekti į savo sklypą per trečiųjų asmenų sklypus. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad vienintelis būdas ieškovams patekti į savo žemės sklypą yra nustatant servitutą atsakovo žemės sklype. Ieškovai neįrodė, kad prašomas nustatyti servitutas yra trumpiausias ir mažiausiai kainuojantis. Teismas nesutiko ir su ieškovų argumentu, kad prašomoje nustatyti servitutą vietoje anksčiau buvo kelias ir šis žemės sklypo ruožas nederlingas, todėl atsakovas jokiems poreikiams jo nenaudoja. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad visas atsakovo žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, prašomo nustatyti servituto vietoje seno kelio šiuo metu nėra, ten yra pieva, auga žolė ir ganosi karvė. Tai, kad atsakovas vykdo ūkinę veiklą ir gauna pajamas (išmokas, pajamas už pieno ir prieauglio pardavimą), patvirtina byloje pateikti dokumentai. UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtoje servituto schemoje nėra nurodyta, kiek servitutinis kelias būtų nutolęs nuo krašto kelio Nr. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė juostos ar briaunos, todėl nėra aišku, ar jis patenka į šio krašto kelio apsaugos zoną, ši schema nėra suderinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl nėra aišku, ar reikalingas leidimas įrengti naują inžinerinį statinį (servitutinį kelią), kuris atitiktų keliamus reikalavimus ir būtų saugus krašto kelio atžvilgiu, ar toks leidimas galėtų būti išduotas. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovų teisės net ir patenkinus šį ieškinį iš tiesų būtų apgintos ir ieškovai galėtų atsakovo žemės sklypo vietoje pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą įsirengti jų pageidaujamo dydžio servitutinį kelią, t. y. kad šis planas apskritai yra įgyvendinamas.

5. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas rėmėsi faktiniu ilgalaikiu ieškovų naudojimusi atsakovo žemės sklypo dalimi. Tai sudarė sąlygas užtikrinti normalų ginčo teisinių santykių funkcionavimą kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo išlaikyti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai. Atsakovas piniginės kompensacijos prašė motyvuodamas tuo, kad jomis jo nuosavybės teisės yra suvaržytos tokia pat apimtimi, kaip suvaržomos teismo sprendimu nustačius servitutą. Įstatymų leidėjas proceso įstatyme yra įtvirtinęs priemones, skirtas kompensavimui žalos, sukeltos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas jo patirtų realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių net neįrodinėjo, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už laikino įvažiavimo nustatymą atmestas.

6. Netenkinus ieškinio ir priešieškinio, tarp šalių nebuvo paskirstytos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovų ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį dėl kelio servituto nustatymo tenkinti visiškai; priimti naujai pateiktus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovams nebuvo žinoma, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2017 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 2SK-2108-( 14.2.110) pagrindu vienintelis kelias, kuriuo jie patekdavo į savo žemės sklypą, tapo atsakovo žemės sklypo dalimi, todėl jie negalėjo imtis jokių atsakomųjų veiksmų. Priešinga teismo išvada nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.

7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog vienintelė galimybė jiems patekti į savo žemės sklypą yra tik nustačius prašomą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą. Ieškovų prašomas nustatyti servitutinis kelias buvo pats trumpiausias iš visų galbūt galimų kitų kelių, tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 24 d. surengto išvažiuojamojo posėdžio vietos apžiūros metu NŽT Alytaus skyriaus atstovės atlikti matavimai. Ieškovai negali teismo prašyti nustatyti tokį servitutinį kelią ir tokioje vietovėje, kurioje jo įrengti neturėtų finansinių galimybių ir teismo priimto sprendimo negalėtų vykdyti. Prašomas nustatyti servitutinis kelias liečia trijų žemės sklypų savininkų interesus. Viena jo dalis patenka į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovai ginčo dėl to nekelia. Atsakovo nurodyti kiti galimi variantai liestų kelių žemės sklypų savininkų interesus, kurių sutikimai dėl galimo servitutinio kelio nustatymo per jų žemės sklypus byloje nebuvo pateikti. Vien tai, kad byloje liudytoju apklaustas R. K. patvirtino, jog sutiktų su servitutinio kelio nustatymu jo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad per jo žemės sklypą ieškovams patekti į savo žemės sklypą būtų racionaliau. Svarstant šią galimybę būtinas O. V. sutikimas, nes nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki R. K. žemės sklypo privažiuoti tektų važiuoti per O. V. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos pačios lėšomis įrengtą kelio ruožą, išvažiuojamojo teismo posėdžio situacijos schemos 3 priede pažymėtą indeksais Nr. 1 - Nr. 3, kurio ilgis 198 m ir kuris vietos apžiūros metu buvo užtvertas specialiuoju kelio atitvaru (šlagbaumu). Tokiu būdu siekiant patekti į ieškovų žemės sklypą važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve yra analogiška situacija, kaip su atsakovo žemės sklypu. Atsakovo siūlomas pravažiavimo kelias eina per A. G. priklausančią namų valdą, kur vienoje kelio pusėje yra gyvenamasis namas, o kitoje pusėje ūkiniai pastatai. Situacija tokia pati, kaip ir dabar važiuojant per atsakovo sklypą, todėl neaišku, kiek ilgai A. G. leistų ten važinėti ir analogiško pobūdžio ginčo nagrinėjimas atsidurtų teisme.

7.3. Teismas netinkamai vertino liudytojo J. Š. sutikimą servitutiniam keliui nustatyti. Šio liudytojo sutikimu buvo pasinaudota ir ieškinys patikslintas, siūlant servitutinį kelią nustatyti ne per atsakovo M. Š. žemės sklypo vidurį, greta jo gyvenamojo namo, kur šiuo metu ieškovai patenka į savo žemės sklypą, bet atsakovo žemės sklypo pakraštyje, arti pagrindinio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, kelio Nr. 129, kur anksčiau buvo kelias-plentas.

7.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebendravo su besiribojančių sklypų savininkais dėl alternatyvių servitutų vietų nustatymo ir tokios galimybės nebuvo svarstomos. Ieškovai svarstė visas galimybes, tačiau nei vienas kaimynas, įskaitant ir atsakovą, su jokiais siūlymais nesutiko, išskyrus J. Š. Vien tai, kad per visų kitų besiribojančių sklypų savininkų žemės sklypus ketinant nustatyti servitutinį kelią jis būtų bene dvigubai ilgesnis, sudaro objektyvų pagrindą išvadai, kad ieškovams patekti į savo žemės sklypą yra vienintelis būdas – nustatant servitutą atsakovo žemės sklype. Ieškovai ėmėsi priemonių įsirengti atskirą nuovažą nuo pagrindinio kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-AIytus-Merkinė ir atskirą kelią per kaimyno J. Š. ir ieškovo R. Š. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos išaiškino, kad tokios galimybės nenumato norminiai teisės aktai. Ieškovai atsakovui geranoriškai siūlė tartis dėl kelio įrengimo bet kurioje kitoje atsakovui patogioje ir priimtinoje vietoje su sąlyga, kad ieškovams išliks galimybė naudotis ta pačia nuovaža nuo pagrindinio kelio, tačiau atsakovas kompromisų neieškojo. Nurodydamas, kad ieškovai gali servitutinį kelią nusistatyti per trečiųjų asmenų žemės sklypus, atsakovas į bylą jokios servitutinės schemos nepateikė ir objektyviais įrodymais nepagrindė, kodėl servituto nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus bus racionalesnis ir mažiau pažeidžiantis trečiųjų asmenų interesus. Atsakovas įrodymais nepatvirtino, kuo servituto nustatymas per jo žemės sklypą pažeistų jo teises. Vien tai, kad išvažiuojamojo posėdžio metu prašomame nustatyti servitutinio kelio ruože atsakovas demonstratyviai pririšo ganytis savo vienintelę telyčią, nesudarė pagrindo spręsti, kad jo interesai bus žymiai pažeisti. Ieškovai įrodė, kad jų siūlomas servitutinio kelio nustatymas pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą yra optimaliausias ir racionaliausias būdas, leidžiantis ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Priešinga teismo išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

7.5. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 2SD-4706-(14.2.7.), NŽT Alytaus skyriaus atstovų paaiškinimai, Kelių direkcijos pateikti duomenys, patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra bendro naudojimo 4 m pločio kelias, kuris išskaičiuotas iš žemės sklypo bendro ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia išvada padaryta netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus. Kelių direkcijos pateiktuose duomenyse nėra nurodytas ieškovams galimas patekimas per (duomenys neskelbtini) gatvę. NŽT Alytaus skyrius teiginys, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės patekimas į ieškovų žemės sklypą yra galimas, nebuvo patvirtintas įrodymais. Kelių direkcija ir NŽT Alytaus skyriaus atstovė vieningos nuomonės dėl ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto nenurodė, todėl teismas tai turėjo nustatyti tinkamai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Išvažiuojamojo posėdžio metu visi posėdyje dalyvavusieji matė, kad A. G. žemės sklypas, per kurį neva galimas patekimas į ieškovų žemės sklypą, yra suartas, kelio žymių nematyti.

7.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai turėjo pareigą pateikti prašomo nustatyti servituto pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą sąnaudas ir paskaičiavimus apie kitus galimus servitutus, todėl laikė, kad ieškovai neįrodė, jog jų prašomas nustatyti servitutas yra trumpiausias ir mažiausiai kainuojantis. Servitutinio kelio sąnaudoms tiksliai paskaičiuoti reikalinga lokalinė sąmata, tai reikalauja papildomų lėšų, dėl to būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos. Jeigu bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, reikalavimas, kad tas pačias aplinkybes patvirtintų kiti, papildomų laiko ir piniginių lėšų reikalaujantys įrodymai, neatitinka ekonomiškumo principo, suponuoja perteklinį reikalavimą, juolab kad rengiantis bylos nagrinėjimui parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nei atsakovui, nei teismui nekilo abejonių dėl UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengto servituto schemos sąnaudų. Teismas nurodo, kad lokalinės sąmatos turėjo būti pateiktos ir dėl kitų galimų servitutinių kelių, tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos nesant tam būtinybės būtų žymiai išaugusios, nes vienos lokalinės sąmatos parengimas ieškovams kainavo 50 Eur.

7.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Geoginta“ parengta servituto schema negali būti įgyvendinta. Jos matininkas G. R. yra atitinkamos kvalifikacijos specialistas, turintis atitinkamą licenciją ir ne vienerių metų darbo patirtį, todėl jo parengta servituto schema abejoti nebuvo pagrindo. Schemoje aiškiai nurodyti visi reikalingi atstumai, žymėjimai ir koordinatės. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas. Prašomo nustatyti kelio servituto vieta nėra esamame kelyje, todėl būtina schema, kurioje būtų nustatytas kelio servituto plotis. Pagal CK 4.119 straipsnio reikalavimus, kelio servituto plotis turėtų būti 4 m. Schemoje pažymėta krašto kelio apsaugos juosta, už jos – prašomas nustatyti servitutinis kelias. Atsakovas deklaratyviais teiginiais nurodė, kad galbūt servitutinė schema parengta nesilaikant norminių teisės aktų, kad neišlaikyti reikalingi atstumai nuo krašto kelio. Konstatuodamas, kad UAB „Geoginta“ parengta servituto schema negali būti įgyvendinta, teismas savo išvados nepagrindė ir nemotyvavo. Ieškovų pateikta servituto schema atitinka visus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-527/2009).

7.8. Ieškovams kelio servitutas objektyviai būtinas, nes nėra jokio kito būdo jiems patekti į savo žemės sklypą. Šią faktinę aplinkybę pripažino atsakovas ir konstatavo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, tačiau tarp šalių kilusio ginčo neišsprendė.

7.9. Teismo atliktas netinkamas įrodymų vertinimas neatitinka CPK 176-224 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (pvz., „pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Geoginta“ parengta servituto schema negali būti įgyvendinta“ ar pan.) nėra tinkamas sprendimo motyvavimas.

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą – atsakovui iš ieškovų priteisti 1238 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1200 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 38 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai ir neatitinka CPK normų. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pasisakė lakoniškai: „Ieškinys ir priešieškinis atmetami, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos“. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Kadangi atsakovas negalėjo žinoti proceso baigties, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustačius servitutą priteisti solidariai iš ieškovų 70 Eur dydžio periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 4 m. pločio, 274 kv. m servitutu, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 164), mokėtiną iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos. Priešieškinio pareiškimą sąlygojo ta aplinkybė, kad ieškovai ne tik siekė neteisėtai nusistatyti servitutą per atsakovo sklypą, tačiau siūlė už tai simbolinę vienkartinę 200 Eur dydžio kompensaciją. Priešieškinis buvo tiesiogiai susietas su ieškiniu, jis galėjo būti tenkinamas tik patenkinus ieškinį. Nepareiškęs priešieškinio, atsakovas nebūtų galėjęs realizuoti savo teisės siekti teisingos kompensacijos tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas. Iš esmės bylą laimėjo atsakovas, tačiau teismas, formaliai taikydamas CPK 93 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pats turėtų pasidengti žymias teisines išlaidas, patirtas dėl to, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, vilkino procesą, nerinko ir neteikė bylai svarbių įrodymų, klaidino teismą. Ieškovai viso proceso metu elgėsi nesąžiningai – teikė teismui tendencingą, neaktualią informaciją, kelis kartus prašė atidėti teismo posėdžius, neinformuojant teismo ir kitos proceso šalies iš anksto. Visus bylai svarbius įrodymus iš esmės rinko teismas ir atsakovas, o ieškovai tik dėstė savo samprotavimus bei klaidino, kad nėra kitų galimybių patekti į jų sklypą, esą ten, kur prašoma nustatyti servitutą, yra seno plento žymės ir ta žemė jokiai ūkinei veiklai nenaudojama ir pan.

Atsiliepimas

9. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Jeigu teismas skundžiamu sprendimu būtų pagrįstai atmetęs ieškinį ir atsakovo priešieškinį, tokio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų būtų teisinga. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas rėmėsi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, taip pat priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tektų tai šaliai, kuri atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovai šiuo metu neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo ir dėl to objektyvi būtinybė servitutui nustatyti egzistuoja. Vadinasi, ieškovai į teismą dėl kelio servituto nustatymo kreipėsi pagrįstai.

9.2. Ieškovai ginčo procesiniuose santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, į bylą teikė tik tuos įrodymus, kurie buvo tiesiogiai susiję su pareikštu reikalavimu, apklausti kvietė tik tuos liudytojus, kurie liudijo aplinkybes, tiesiogiai susijusias su ieškinio reikalavimu. Ieškovai neskundė teismo priimamų procesinių spendimų, priešingai nei atsakovas, teikęs du atskiruosius skundus. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu teikė į bylą trečiųjų, į bylą neįtrauktų, asmenų nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų registro duomenis ir tos pačios vietovės visą eilę viešoje internetinėje erdvėje aptiktų planų, teismui nepadėjo bylos išspręsti teisingai, apsunkino įrodymų tyrimą ir vertinimą. Atsakovas neįrodė, kad ieškovai racionaliomis sąnaudomis į savo žemės sklypą galėtų patekti per kitus gretimus žemės sklypus.

9.3. Atsakovas nepagrįstai remiasi CPK 94 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos tik kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Šalies argumentai

9.4. Atsakovo į bylą 2020 m. lapkričio 17 d. pateiktame patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų siekiant taikiai išspręsti ginčą iki teismo, renkant ir teikiant informaciją apie kitus galimus privažiavimus, susirašinėjant su atsakingomis institucijomis. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos, nes atsakovas nedėjo jokių pastangų tarp šalių kilusį ginčą spręsti taikiai. Ieškovai atsakovui pateikė dvi servitutinio kelio projektines schemas, davė laiko jas apsvarstyti, už prašomą servitutinį kelią siūlė piniginę išmoką ar mainais dalį savo žemės sklypo atsakovui patogioje derlingoje vietoje. Ieškovai siūlė ginčą spręsti pasinaudojant teisminės mediacijos procesu, tačiau atsakovas tik išnaudodavo jam skirtą laiką ir visais atvejais pateikdavo kategorišką atsakymą, kad nesutinka, jog per jo žemės sklypą ieškovai patektų į savo žemės sklypą ir nemato galimybės ginčą išspręsti taikiai. Tokio procesinio elgesio negalima laikyti mėginimu ginčą spręsti taikiai – ir teismo posėdžių metu girdimi atsakovo ir jo atstovės tie patys besikartojantys kategoriški atsakymai.

Atsiliepimas

9.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis laimėjo bylą. „Pralaimėjęs moka" taisyklė neturėtų būti suabsoliutinama. Jeigu pralaimėjusi bylą šalis materialiniuose ir procesiniuose ginčo santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, tokia šalis, nepaisant bylos pralaimėjimo fakto, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis). Principo „pralaimėjęs moka" taikymas gali nesiderinti su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagal kuriuos, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, reikėtų įvertinti konkrečias jų susidarymo priežastis ir atsižvelgti į nerūpestingą ir nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju ieškovai tiek materialiniuose, tiek ir procesiniuose ginčo santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, o atsakovas nėra bylą laimėjusi šalis, todėl jo skundžiama pirmos instancijos teismo sprendimo dalis yra teisinga.

10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Sklypas, per kurį prašoma nustatyti servitutą, patenka į kelio apsaugos zoną. Nors pateiktoje servituto schemoje nėra nurodytas atstumas nuo krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, tačiau pagal mastelį matyti, kad tas atstumas yra apie 8,30 metro. Akivaizdu, kad ketinant statyti inžinerinį statinį kelio apsaugos zonoje, ieškovų pateikta servitutų schema turėjo būti suderinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri patikėjimo teise valdo šį kelią, tačiau tokio suderinimo nėra. Tikėtina, kad ieškovai servitutų schemos su šia institucija nederino suprasdami, kad jiems nebus leista statyti kito kelio šalia esančio intensyviai apkrauto krašto kelio, nes tai trukdys numatytam kelio plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymosi ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. Tokiu būdu net ir tenkinus ieškinį ieškovų siekiamas teisinis rezultatas nebus pasiektas, nes jie negaus leidimo statyti kitą kelią prie pat krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė.

10.2. Viso proceso metu ieškovai buvo atstovaujami kvalifikuotos teisininkės, kuri jiems turėjo paaiškinti, kokios įrodinėjimo priemonės naudojamos atitinkamo pobūdžio bylose, juolab kad tiek teismas, tiek atsakovas kėlė klausimą, kokie yra servituto įrengimo kaštai, kokias kitas galimybes patekti į savo sklypą ieškovai išnaudojo. Tuo metu ieškovai buvo kategoriški: iki 2020 m. rugsėjo 24 d. tvirtino esą kitų galimybių apskritai nėra, o nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. tvirtino esą kitos galimybės per daug kainuos, bus nepatogu važiuoti, nesutiks kiti asmenys. Jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikė, todėl naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui ne tik pavėluotas, bet ir laikytinas piktnaudžiavimu teise.

10.3. Jei teismas nutartų įrodymus priimti, atsakovas pasisakė dėl jų vertinimo: neaišku, pagal ką parengta lokalinė sąmata privažiavimo kelias prie sklypo Nr. 2, nes jokia kita servitutų schema ar kitoks brėžinys į bylą nepateikti; nurodė kitus neatitikimus ir sąmatų parengimo tendencingumą; nėra net servituto schemos, kurioje būtų aiškiai pažymėta planuojamo kelio trasa. Ieškovų teiginys, kad planuojamo servituto vietoje yra seno plento žymės, yra paneigtas. Atsakovas nesutinka, kad būtų priimti savo O. V. ir A. G. paaiškinimai. Juose gausu informacijos, kurią šie asmenys galėjo gauti tik iš ieškovų – kaimynų sklypų kadastro numeris ir pan. Akivaizdu, kad šiuos raštus surašė net ne šie asmenys, o ieškovų atstovė, ir jie juos tik pasirašė ieškovų įgąsdinti, kad kitaip bus nustatytas servitutas per jų sklypus. NŽT atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad A. G. nėra atlikęs savo sklypo kadastrinių matavimų ir kad juos atlikus jo sklypas bus padalintas į dvi dalis, kadangi iš sklypo ploto išskirtas bendrojo naudojimo kelias. Taigi, kadastriniai matavimai šio asmens sklypui yra reikalingi bet kokiu atveju ir jis nepagrįstai remiasi tuo, esą turės juos darytis, jei bus nustatytas servitutas per jo sklypą. Kiti šių kaimynų surašyti teiginiai apie nepatogumus, sumažėjusias pajamas ir pan. lygiai taip pat tinka ir atsakovui.

10.4. Priešingai ieškovų teiginiams, teismas šioje byloje itin atidžiai rinko ir tyrė įrodymus: buvo išvažiuojamasis teismo posėdis, prašyta įvairių duomenų iš VĮ Registrų centro, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, apklausti liudytojai. Patys ieškovai byloje elgėsi pasyviai, vengė teikti įrodymus, jų paaiškinimai neatitiko tiesos kriterijaus. Ieškovai faktiškai neturi privažiavimo prie jų sklypo, tačiau yra kitų galimybių, kuriomis jie net nebandė pasinaudoti siekdami jiems patogiausio varianto – servituto per atsakovo sklypą. Vien ieškovų patogumas ar kaštai nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę, ypač sumokant tik simbolinę 200 Eur kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype bei nepriteisė atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

14. Ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – O. V. 2021 m. vasario 24 d. patvirtinimą/paaiškinimą dėl servitutinio kelio nustatymo; A. G. 2021 m. vasario 24 d. patvirtinimą/paaiškinimą dėl servitutinio kelio nustatymo su priedais - Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu ir kadastro žemėlapio ištraukas; dvi lokalines sąmatas.

15. Anot apeliantų, A. G. 2021 m. vasario 24 d. paaiškinimas ir prie jo pridedami dokumentai patvirtina, kad A. G. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013 m. gruodžio 20 d. kaip vientisą žemės sklypą, kuriame nėra pažymėtas 4 m pločio kelias link ieškovų žemės sklypo. Jeigu A. G. žemės sklypą skirtų kelias, kuris, kaip teigiama, išskaičiuotas iš to sklypo ploto, jam turėtų būti suformuoti du atskiri žemės sklypai. A. G. savo patvirtinime/paaiškinime nurodė, kad minėtas žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, iš to gaunamos pajamos. A. G. patvirtina, kad ieškovai ne kartą buvo į jį kreipęsi dėl servitutinio kelio nustatymo, tačiau jis paaiškino, kad nemato galimybės per jam priklausantį žemės sklypą įrengti kelią ieškovų patekimui į jiems priklausantį žemės sklypą. Pateikiamas O. V. 2021 m. vasario 24 d. patvirtinimas/paaiškinimas, jog ji nesutinka, kad per jos žemės sklypą būtų patenkama į R. K. žemės sklypą ir į ieškovų žemės sklypą, kad ji savo lėšomis yra įsirengusi kelią ir neketina juo dalintis su kitais asmenimis. O. V. taip pat patvirtinta, kad ieškovai buvo kreipęsi į ją dėl galimo servitutinio kelio nustatymo, tačiau ji jiems nurodžiusi, kad niekada su tuo nesutiktų.

16. Apeliantai teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai su besiribojančių sklypų savininkais dėl alternatyvių servitutų vietų nustatymo nebendravo ir tokios galimybės nebuvo svarstomos, bei kad į ieškovų žemės sklypą yra galimas patekimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.

17. Su apeliaciniu skundu pateikiamos dvi lokalinės sąmatos, kurios, pasak apeliantų, papildomai patvirtina, kad prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą buvo ekonomiškiausias ir racionaliausias, nes ieškovams pinigine išraiška tai kainuotų apie 20 125,66 Eur. Kaip pavyzdys pateikiama kita lokalinė sąmata, parengta atsižvelgiant į atsakovo nurodytą neva alternatyvią galimybę ieškovams į žemės sklypą patekti nuo esamos nuovažos krašto kelyje (43,17 km kairėje pusėje) arba vietinės reikšmės 6 m pločio kelio per ieškovų žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ją kelias eitų greta melioracijos griovio per durpyną, nes viduryje dirbamo, žemės ūkio paskirties žemės sklypo niekas kelio netiesia. Šio kelio įrengimas ieškovams pinigine išraiška kainuotų apie 82 637,24 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus.

18. Kadangi pateiktais naujais įrodymais apeliantai siekia pagrįsti, jog prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą yra ekonomiškiausias ir racionaliausias, o kitos galimybės patekti į ieškovų sklypą nėra, nes nustatyti kelio servitutą per kitus sklypus nesutinka jų savininkai, dėl CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme spręstina atsižvelgiant į apeliacijos tikslą pirmiausiai įvertinti, ar buvo galimas ieškovų ieškinio reikalavimo patenkinimas, t. y. ar pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Geoginta“ parengta servituto schema apskritai gali būti įgyvendinta.

19. Kelio servitutą ieškovai prašė nustatyti pagal patikslintame ieškinyje, pateiktame 2020 m. balandžio 28 d., išdėstytą reikalavimą (UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą) (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1). Nurodė, kad servitutą prašo nustatyti atsakovo sklypo dalyje, kuri yra arčiausiai valstybinės reikšmės kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, lygiagrečiai pastarajam keliui, šis sklypo ruožas iki nutiesiant minėtą kelią buvo naudojamas kaip pagrindinis kelias-plentas, iki šių dienų yra išlikę jo žymės, kelio servitutas užims 274 kv. m.

20. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jis ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), J. Š. sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), paties ieškovo R. Š. sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), A. G. sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), O. V. sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), R. K. sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybei priklausančia žeme (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys ir ieškovai siektų realizuoti savo teisę naudotis servitutiniu keliu, jie toje vietoje turėtų įrengti apytiksliai 70 m (70,64) ilgio ir 4 m pločio (4 m pločio ties pagrindiniu plentu) kelią, skirtą važiuoti žemės ūkio technikai ir kitoms transporto priemonėms. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama kelių apsaugos zonose statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai. UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtoje servituto schemoje nėra nurodyta, kiek servitutinis kelias būtų nutolęs nuo krašto kelio Nr. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė juostos ar briaunos, todėl nėra aišku, ar jis patenka į šio krašto kelio apsaugos zoną, schema nėra suderinta su šį kelią prižiūrinčia Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl nėra aišku, ar reikalingas leidimas įrengti naują inžinerinį statinį (servitutinį kelią), kuris atitiktų keliamus reikalavimus ir būtų saugus krašto kelio atžvilgiu, ir ar toks leidimas galėtų būti išduotas, juolab kad Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. spalio 30 d. rašte nurodė, jog patekimas (privažiavimo kelias) iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), galėtų būti įrengiamas arba nuo esamos nuovažos krašto kelyje (43,17 km kairėje pusėje), arba nuo vietinės reikšmės 6 m pločio kelio per ieškovo R. Š. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), arba jo nuomojamą 25 metams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų pažeistos teisės net ir patenkinus šį ieškinį iš tiesų būtų apgintos ir jie galėtų atsakovo žemės sklypo vietoje pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servituto schemą įsirengti pageidaujamo dydžio servitutinį kelią.

22. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus apie tai, kad atsakovo teiginiai apie servituto schemos parengimą galimai nesilaikant norminių aktų ir neišlaikant atstumo nuo krašto kelio yra deklaratyvūs, o teismo išvada nepagrįsta ir nemotyvuota.

23. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje nurodytus sąvokų apibrėžimus, kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Taigi UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtoje servituto schemoje numatomas įrengti servitutinis kelias, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, atitinka šiame įstatyme apibrėžtą kelio – inžinerinio statinio – sąvoką.

24. Nėra ginčo dėl to, kad servitutinis kelias yra suprojektuotas lygiagrečiai krašto keliui Nr. 129. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 12 straipsnį, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona (kelio apsaugos zona – abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla). Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtoje servituto schemoje atstumas nuo krašto kelio briaunos iki joje nurodytų ribų posūkių taškų, kur numatoma įrengti servitutinį kelią, nepažymėtas. Apeliantai neteisingai teigia, kad atsakovo teiginiai apie dėl šios priežasties neįgyvendinamą servituto schemą yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija sutinka su labiau tikėtinu atsakovo teiginiu, kad pagal servitutų schemos mastelį 1:2000 tas atstumas sudaro tik apie 8 metrus. Papildomai tai patvirtina NŽT parengta išvažiuojamojo teismo posėdžio situacijos schema (2020 m. spalio 23 d. DOK-37679), iš kurios matyti vizualiai akivaizdi disproporcija tarp atstumo nuo krašto kelio Nr. 129 briaunos ir projektuojamo servitutinio kelio (pagal įstatymą ji turėtų būti ne mažiau kaip 50 m), lyginant su atstumu tarp taškų 1-2 (66 metrai) ir 2-3 (61 metras). Kita vertus, kelio apsaugos zonos reikalavimų laikymosi įrodinėjimą apeliantai nepagrįstai siekia perkelti atsakovui (įrodinėja tas, kuris teigia, jog kelio apsaugos zonos reikalavimų laikymasis nėra pažeistas). Remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statyti statinius kelių apsaugos zonose leidžiama Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai. Taigi, servituto schemoje visų pirma turi būti pažymėta krašto kelio Nr. 129 apsauginės juostos matmenys, antra, projektuojamam keliui patenkant į apsauginę zoną, jo įrengimui turi būti pateiktas kelio valdytojo pritarimas. Abiejų elementų joje nėra.

25. Priešingai, nei teigia apeliantai, dėl nurodytų aplinkybių UAB „Geoginta“ parengta schema neatitinka nei įstatymų, nei apeliantų minimos kasacinio teismo praktikos, išdėstytos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009. Pastarojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl reikalavimų apibrėžiant servituto turinį, pažymėjo, jog servituto planas turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo priimamos nutarties 24 punkte, schema neatitinka įstatymų reikalavimų dėl joje nepažymėtos krašto kelio apsaugos zonos ir jos nesuderinimo su krašto kelio valdytoju.

26. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų minima kasacinio teismo nutartis yra priimta byloje, kurioje servituto planas (schema) apskritai nebuvo pateiktas, todėl byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju priimti tokį procesinį sprendimą nėra nei minėtuose įstatymuose numatyto pagrindo, nei procesinio tikslo – siekdami nuginčyti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl negalimumo nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą schemą, apeliantai privalėjo pateikti savo argumentus įrodančius duomenis apie krašto kelio apsaugos zonos ribas ir jų matmenis, schemos suderinimą su krašto kelio valdytoju ar jo patvirtinimą, kad toks suderinimas galimas, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įrodymų, patvirtinančių sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Dėl to jų argumentai apie schemos tinkamumą vien todėl, kad ją parengė atitinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį turintis matininkas ar kad joje numatyto servitutinio kelio įrengimas būtų pats pigiausias, yra niekiniai. Pastebėtina, kad 2020 m. lapkričio 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdis ieškovų atstovės prašymu buvo atidėtas ir dėl to, kad ji nurodė papildomai užklaususi Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo ir dar nėra gavusi atsakymo. Šio atsakymo ieškovai nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (teisėjų kolegijos manymu, neatmestina, kad dėl šios nutarties 24 punkte nurodytų aplinkybių atsakymas, jei ir buvo gautas, apeliantams galėjo būti nenaudingas).

27. Faktą, kad šioje schemoje numatytas servitutinis kelias negali būti nustatytas, pagrindžia ne tik jau išdėstyti motyvai, bet ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. spalio 30 d. raštas Nr. (12 E) 2E-. Siejant jame nurodytas aplinkybes su NŽT parengta išvažiuojamojo teismo posėdžio situacijos schema matyti, kad nėra teisės aktais pagrįstos galimybės panaikinti esamą nuovažą ir įrengti apeliantų pageidaujamą naują nuovažą pagal servitutinio kelio schemą nuo krašto kelio Nr. 129 į sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, kad naujos nuovažos gali būti rengiamos vadovaujantis kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR), patvirtinto LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1 -11/3-3, reikalavimais. (duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų ir tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus ((duomenys neskelbtini) punktas). Nėra galimybės panaikinti esamą ir įrengti naują nuovažą, nes žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) jau ribojasi su vietinės reikšmės (6 m pločio) keliu, numatytu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šis kelias yra nurodytas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane (2018 m.) (pridedama iškarpa iš reformos projekto). Todėl tiek techninis, tiek teisinis patekimas (įvažiavimas ir išvažiavimas) į šį žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra galimas ir įrengtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 2SD-4706-(14.2.7) matyti, kad tai yra A. G. priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės esantis bendro naudojimo kelias, išskaičiuotas iš bendro šio asmens žemės ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo, kituose ieškovų sklypo šiaurinėje dalyje esančiuose sklypuose privažiavimo kelių nėra numatyta. Taigi apeliantai nepagrįstai teigia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nebuvo patvirtinta įrodymais (CPK 185 straipsnis).

28. Cituojamame Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte taip pat nurodoma, kad teismo prašyme nurodytas ieškovų žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su krašto keliu, todėl į jį nuovažos nuo krašto kelio įrengti nėra galimybių. Tos pačios aplinkybės yra nurodytos ir minimos institucijos 2019 m. balandžio 5 d. rašte atsakant į ieškovų kreipimąsi, pateiktame prie pirminio ieškovų ieškinio, bei 2020 m. kovo 13 d. atsakyme Nr. (12.1)2-1457 į teismo raštą.

29. Tuo vadovaujantis atmestini apeliantų argumentai, jog kelio servitutui nustatyti jie pasirinko ilgametę faktinę nuovažą, kuri nėra atsakovo nuosavybė, trumpiausią kelio ruožą buvusio senojo kelio-plento vietoje, mažiausiai besiribojančių sklypų savininkų teises varžantį žemės sklypo ruožą bei turėjo rašytinį J. Š. sutikimą prašomam kelio servitutui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad kelio-plento buvimą toje vietoje paneigia išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta apžiūra ir NŽT parengta apžiūros schema, todėl nereikšminga ir apeliantų nurodyta aplinkybė, jog toje vietoje esančioje pievoje apžiūros metu atsakovas galimai tyčia buvo pririšęs telyčią.

30. Remiantis visais išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują ieškinį tenkinantį sprendimą vien dėl atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės, kad ieškovams kelio servitutas yra objektyviai būtinas patekimui į jiems priklausantį žemės sklypą, yra nepagrįstas – tai, kad dėl servituto būtinumo nėra ginčo, nereiškia teismo pareigos patvirtinti įstatymų reikalavimų neatitinkančią servitutinio kelio schemą. Dėl to pripažintini nereikšmingais pirmosios instancijos teismo argumentai apie ieškovų neįrodytas prašomo nustatyti servituto sąnaudas ir ekonomiškumą bei apeliantų argumentai apie tai, kad prašomas nustatyti servitutinis kelias yra pats optimaliausias ir racionaliausias, trumpiausias ir pigiausiai įrengiamas. Dėl tų pačių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netenkina ir apeliantų prašymo priimti tuos teiginius patvirtinančias lokalines sąmatas (CPK 180 straipsnis).

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog vienintelis būdas ieškovams patekti į savo žemės sklypą yra tik nustatant servitutą atsakovo žemės sklype – byloje pateiktas NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 2SD-4706-(14.2.7.), NŽT atstovų paaiškinimai, Kelių direkcijos pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra bendro naudojimo 4 m pločio kelias, kuris išskaičiuotas iš žemės sklypo bendro ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovų sklypas ribojasi ne tik su atsakovo, bet ir su valstybės ir kitų fizinių asmenų žemės sklypais (J. Š., R. K., O. V., A. G.), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai realiai svarstė ir kitus alternatyvius būdus patekti į savo sklypą per kitų asmenų sklypus, priešingai – liudytojai J. Š. ir R. K. patvirtino, kad sutinka su servitutinio kelio nustatymu jų sklypuose, NŽT Alytaus skyriaus atstovė nurodė, kad į juos dėl servituto nustatymo ieškovai nesikreipė. Naujus įrodymus – O. V. 2021 m. vasario 24 d. patvirtinimą/paaiškinimą dėl servitutinio kelio nustatymo ir A. G. 2021 m. vasario 24 d. patvirtinimą/paaiškinimą dėl servitutinio kelio nustatymo su priedais – apeliantai teikia siekdami paneigti minėtas teismo išvadas bei pagrįsti apeliacinio skundo teiginius, kad kitos galimybės patekti į ieškovų sklypą nėra, nes nustatyti kelio servitutą per kitus sklypus nesutinka jų savininkai.

32. Teisėjų kolegija šiuos įrodymus priimti atsisako, nes jie nei patvirtina, nei paneigia apeliantų siekiamas pagrįsti aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Visų pirma, pateikti fizinių asmenų rašytiniai paaiškinimai negali būti vertinami kaip liudytojų parodymai, nes tam, kad asmens paaiškinimai turėtų liudytojo parodymų įrodomąją galią, būtina laikytis CPK 192 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos tvarkos. Ieškovai neprašė apklausti liudytojais A. G. ir O. V. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, taigi nėra ir CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų jų paaiškinimus priimti apeliacinio proceso metu. Nėra procesinio tikslo skirti bylą nagrinėti žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir minimus liudytojus apklausti – jei ir būtų galima pritarti apeliantų teiginiams, jog A. G. ir O. V. prieštarauja servituto nustatymui jų sklypuose, pagal teismų praktiką, jei būtų nustatytos visos CK 4.126 straipsnyje ir kituose įstatymuose įtvirtintos sąlygos teisės į svetimą daiktą įgyvendinimui, vien tik tarnaujančiojo daikto savininko nesutikimas negalėtų būti pagrindu atsisakyti nustatyti servitutą. Tačiau tam, kad nesutikimo pagrįstumą teismas galėtų bent preliminariai įvertinti, viešpataujančio daikto savininkas (ieškovai) turėtų pateikti alternatyvų galimo servituto planą (planus). Ieškovai tokių planų neteikė, pareigą pateikti kitokius servituto nustatymo planus nepagrįstai perkeldami atsakovui, nereiškusiam priešieškinio dėl servituto nustatymo pagal jo siūlomą schemą, taigi tokios pareigos ir neturėjusiam. Tai, kad ieškovų žemės sklypas jau ribojasi su vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, nurodyti 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte Nr. (12 E) 2E- ir NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 2SD-4706-(14.2.7). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad šio privažiavimo realiai nebėra (atsakovo teigimu, A. G. ieškovų prašymu jį užarė prieš vietos apžiūrą), tai nesudaro pagrįstos vados patvirtinti UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengtą servitutinio kelio schemą, neatitinkančią specialiųjų įstatymų reikalavimų (nesuderintą su Lietuvos automobilių kelių direkcija), ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes, kaip minėta, jokie reikalavimai kitiems besiribojančių sklypų savininkams dėl servituto nustatymo įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti, nepateikti kitų galimų servitutinių kelių planai, pirmosios instancijos teisme liudytojai R. K., J. Š. ir NŽT atstovė paneigė ieškovus domėjusis galimybėmis pasidaryti kelią per jų sklypus ar per valstybinę žemę, o ieškovai pripažino, kad su A. G. ir O. V. tuo klausimu nėra kalbėjęsi.

33. Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai nėra aktualūs pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui, todėl plačiau neanalizuotini (tai, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2SK-2108-(14.2.110) buvo patvirtinti atsakovo žemės sklypo matavimai ir išnyko nuosavybės atkūrimo dokumentuose pažymėtas 4 m pločio vidaus kelias patekimui į ieškovų sklypą bei nebuvo nustatytas servitutas, yra faktas, šio akto teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nereikšmingos apeliantų nurodytos aplinkybės, jog jie apie tai nežinojo; J. Š. sutikimas ginčo servituto nustatymui nelemia kelio servituto schemos teisėtumo; tai, kad teismas netenkino ieškovų reikalavimo nustatyti servitutą pagal jų pageidaujamą schemą, nereiškia, jog teismas neišsprendė šalių ginčo; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų ieškinio ir atsakovų priešieškinio, be pagrindo visiškai atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus ieškovų reikalavimo nustatyti kelio servitutą atsakovo sklype, šis ieškinio reikalavimas buvo išspręstas atsakovo, prašiusio atmesti ieškinį, naudai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Atsakovas 2020 m. sausio 23 d. pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 200 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų už atsakymo į prašymą/pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo parengimą pagal 2019 m. birželio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. LK00010/2019, 100 Eur šios pagalbos išlaidų už informacijos rinkimą, analizę, papildomą atsakymą į prašymą/pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo pagal tos pačios datos sąskaitą Nr. LK00018/2019, 700 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje pagal 2019 m. gruodžio 4 d. sąskaitą Nr. LK00030/2019, pateikė sąskaitų apmokėjimo įrodymus. 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2020 m. vasario 25 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo; 2020 m. birželio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos). Atsakovo priešieškinis pateiktas 2020 m. gegužės 22 d. 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovas pateikė duomenis apie tai, bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Nurodė, kad už teisines paslaugas sumokėtos sumos detalizuotos sąskaitose pirmiau nurodytose sąskaitose už teisinę pagalbą bei 2020 m. spalio 2 d. sąskaitoje Nr. LK00031/2020, jų apmokėjimą patvirtina pridedami mokėjimo nurodymai; 900,00 Eur išlaidų patirta nagrinėjant bylą teisme ir 300,00 Eur siekiant taikiai išspręsti ginčą iki teismo, renkant ir teikiant ieškovams informaciją apie kitus galimus privažiavimus, susirašinėjant su atsakingomis institucijomis, sumokėta 38 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. spalio 5 d. atsakovas sumokėjo 200 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų pagal sąskaitą Nr. LK00031/2020 už atstovavimą byloje ir procesinių dokumentų parengimą. Tos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis dėl apmokėjimo už naudojimąsi laikinu servitutiniu keliu buvo pateiktas 2020 m. gegužės 22 d., spręstina, kad jo parengimas nėra susijęs su 2019 m. teisinės pagalbos sąskaitomis, todėl 1000 Eur išlaidos už 2019 m. advokato padėjėjos suteiktą pagalbą ir 200 Eur išlaidos už atstovavimą byloje 2000 metais laikytinos pagrįstomis (iš viso 1200 Eur). Tai, kad šalims byloje nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįstomis atsakovo dėl to patirtas išlaidas. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tenkintas, todėl 38 Eur dėl to patirtos išlaidos nepriteistinos. Į ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, dėl kurių, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgtina, kadangi tokių argumentų teismo sprendime nėra.

37. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į bylą pateiktus duomenis UAB „Geoginta“ 2020 m. kovo 17 d. parengta servituto schema negali būti įgyvendinta, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo išvada atmesti ieškovų ieškinį nekeistina. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas pakeistinas, jo rezoliucinę dalį papildant taip: „Priteisti iš ieškovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. Š. procesinių teisių perėmėjai Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį papildant taip:

„Priteisti iš ieškovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. Š. procesinių teisių perėmėjai Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėEgidijus Tamašauskas