Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-505-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2A-505-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00145-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius (pran.)
Atsakovas
R. D.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. MockevičiusTeisėja A. Petkevičienė Civilinė byla Nr. 2A-505-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00145-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4, 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovui R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4085,50 Lt skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-01-08 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. J., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad R. J. buvo pripažintas šio eismo įvykio kaltininku. Atkreipė dėmesį į tai, kad atlygino 8171,00 Lt nuostolius, susijusius su automobilio „(duomenys neskelbtini) sugadinimu. Teigė, kad 2009-11-19 tarp ieškovo, tarpininkaujant UADDB „Draukeda“, ir atsakovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad atsakovas nurodė, jog apdrausta transporto priemonė nenaudojama ir nebus naudojama taksi paslaugoms, tačiau eismo įvykio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo naudojama taksi veiklai. Mano, kad atsakovas privalėjo apie draudimo rizikos pasikeitimą pranešti draudikui raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Ieškovo vertinimu, jis turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. dėl draudimo įvykio išmokėtos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Atsakovas R. D. pateikė teismui prieštaravimus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. preliminaraus sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. galutiniu sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo 21,38 Lt teismo išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovas, drausdamas automobilį ne kaip taksi, bet asmeniškai naudoti skirtą automobilį, pasiekė, jog draudimo įmoka būtų mažesnė, tačiau, nuslėpdamas teisingą informaciją nuo draudiko ir nepateikdamas visų dokumentų, prisiėmė sau riziką dėl dalies žalos atlyginimo atsitikus draudiminiam įvykiui. Teismas sprendė, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra pasibaigęs, kadangi jis baigėsi 2011-02-09, o teisė pareikšti ieškinį ieškovui atsirado 2010-02-10.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą apeliantas R. D. prašo jį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas ieškovo ieškinį priėmė pažeisdamas CPK normas, o 2011 m. vasario 21 d. preliminarus sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo ir teisėtumo principus. Pažymima, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Apelianto manymu, 2011-04-27 teismo posėdžio protokolas pažeidžia teisėtumo, objektyvumo ir realumo principus. Nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl senaties termino. Teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, objektyvus ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto R. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos galutinis sprendimas nepagrįstas, tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (LR CPK 306 str. 1 d. 3 p.), o atkartoja dalį savo prieštaravimuose dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. preliminaraus sprendimo nurodytų teiginių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo teiginiai dėl ieškovo ieškinio priėmimo ir jo nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka, taip pat 2011-04-27 teismo posėdžio protokolo teisėtumo nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo skunde kelia prieš tai minėtus klausimus, teisėjų kolegija nurodo, jog, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka (4 b. l.), taip pat ieškovas nurodė faktinį ieškinio pagrindą (2–4 b. l.) ir pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (10–20 b. l.).

Pagal CPK 171 straipsnį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Nors apeliantas teigia, kad 2011-04-27 teismo posėdžio protokolas surašytas neteisingai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tik 2011-05-24 apeliantas pateikė prašymą dėl protokolo kopijos išdavimo (83 b. l.). Kadangi apeliantas nepasinaudojo savo teise pareikšti rašytines pastabas dėl minėto protokolo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skundo teiginiai dėl 2011-04-27 protokolo laikytini deklaratyviais.

Teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. preliminarus sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo ir teisėtumo principus, kadangi apeliantas savo prieštaravimuose jau išreiškė savo poziciją dėl pateikto ieškovo ieškinio ir minėto sprendimo, o apeliaciniu skundu skundžiamas būtent Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. galutinis sprendimas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ir teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog terminas ieškiniui pateikti nebuvo pasibaigęs. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2010-02-09 mokėjimo nurodymu pervedė 8171 Lt išmoką nuostoliams dėl eismo įvykio atlyginti (29 b. l.), o 2011-02-09 išsiuntė teismui ieškinį (31 b. l.). Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius dėl senaties termino.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVytautas Kursevičius