Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14917-592/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – VMSA) ir V. M. T. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unitectus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-150518-00527;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Dėl nepakankamų sprendimo motyvų

15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, neanalizavo inspekcijos nustatytų pažeidimų, kurie buvo padaryti išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nevertino byloje esančių įrodymų, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 1 d. ir 2 d. 4 p. pagrindais. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

16. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

17. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, išsamiai nurodyti atsakovų bei trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu argumentai, teismas, motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad iš esmės sutikdamas su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais jų nekartoja, skundžiamame sprendime nurodė sutrumpintus sprendimo motyvus, papildomai teismas motyvavo savo poziciją dėl argumentų, su kuriais nesutiko ar kuriuos atskirai aptarė sprendime. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesdamas ieškovės ieškinį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkte, yra nepagrįsti. Šią teismo išvadą pagrindžia ir skunde suformuluotas apeliantės prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos ieškinį tenkinti. Apeliacinėje instancijoje nereikšdama reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), apeliantė iš esmės pati pripažįsta, kad teisėjų kolegija, nagrinėdamas apeliacinį skundą, gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo pažeidimus, susijusius su nepakankama skundžiamo sprendimo motyvacija (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

18. Apeliantė apeliaciniame skunde statybos leidimo teisėtumą iš esmės grindžia tomis pačiomis ginčo santykiui taikytinomis teisės normomis bei ta pačia pozicija, kurią buvo nurodžiusi ieškinyje. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, t. y. kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, ieškovės nurodomi ginčijamo statybą leidžiančio dokumento trūkumai yra paneigti atsakovių bei trečiojo asmens argumentais bei byloje esančiais įrodymais ir yra esminiai, nesudarantys pagrindo ginčijamo statybą leidžiančiam dokumentui panaikinti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, įvertinęs šiuos įrodymus, atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Dėl ištraukos (brėžinio) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento

19. Apeliantė remdamasi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 (toliau – STR „Statinio projektavimas“) 7.2.5.8 punktu, tvirtina, kad projekto sudėtyje nėra ištraukos (brėžinio) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Apeliantės teigimu, turėjo būti pateiktas sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detalusis planas, patvirtintas 2003-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 bei Vilniaus miesto teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų, patvirtintas 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519.

20. Apeliantės nurodomas 2004-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.5.8 p. įtvirtina, kad statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia ištrauką (brėžinį) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimą apie šio dokumento patvirtinimą. Taigi, nėra reglamentuota, kokie dokumentai turi būti pateikiami atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą projektuotojui pateikiamas tik teisės aktų nustatytais atvejais ir šis punktas nereglamentuoja projekto turinio reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, statybą leidžiantį dokumentą išduodanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės reikalauti iš statytojo ar projektuotojo kartu su projektu ir prašymu statybos leidimui gauti pateikti teritorijų planavimo dokumentą, kadangi šis dokumentas yra patvirtintas ir turimas pačios Vilniaus miesto savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti pateikta ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl statinio techninio projekto sudedamųjų dalių

22. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė V. M. T. yra suprojektavusi ir gavusi leidimą statyti bei stato vienbutį gyvenamąjį namą. Tokias vienbučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas kaip šildymas, vėdinimas, vandentiekis, nuotekų šalinimas ar pan., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ (toliau – STR Gyvenamieji namai) 57 punktas reglamentuoja kaip galimas, bet ne privalomas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teisės aktai nenustato privalomų vienbučio gyvenamojo namo techninio darbo projekto dalių, kaip ir nenustato privalomai įrengtinų vienbučiam gyvenamajam namui funkcionuoti reikalingų vidaus inžinerinių sistemų. Teismo vertinimu, nesant reikalavimo privalomai įrengti tokias inžinerines sistemas, negali būti reikalavimo privalomai jas projektuoti.

23. Apeliantė, įrodinėdama, jog projektas neturi tokių sudedamųjų projekto dalių kaip konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo ar šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, remiasi STR „Statinio projektavimas“ 25 punktu ir 8 priedu. STR „Statinio projektavimas“ 25 p. numato, kokios techninio darbo projekto dalys yra rengiamos bendruoju atveju tipiniam statinio projektui, o 8 priedas, kaip nurodyta šio priedo 1 p., reglamentuoja techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju projektuojant pastatus, jų reikmėms skirtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, o rengiant techninį darbo projektą taip pat gali būti taikomos. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas vienbučio gyvenamojo namo statybai. Pagal STR „Statinio projektavimas“ 12.5 p. vienu etapu rengiamas vienbučių gyvenamųjų namų techninis darbo projektas (projektas, sujungiantis techninį projektą ir darbo projektą – STR „Statinio projektavimas“ 6.4 p.). Taigi, kaip matyti, techninio darbo projekto rengimui STR „Statinio projektavimas“ 25 p. netaikytinos, o 8 priedo nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Nežiūrint to, kad apeliantės nurodomos projekto sudedamosios dalys nėra privalomos atsakovės projekto atžvilgiu, pastebėtina, kad inspekcijos nurodomų konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, vėdinimo statinio projekto dalys, nors ir neprivalomos pateikti, yra nurodytos projekto sudėtyje, tik neatskiromis dalimis. Taigi, konstrukcijų sprendiniai yra inkorporuoti projekto bendroje techninėje specifikacijoje (1 t., b. l. 60–68), architektūros dalyje (1 t., b. l. 78–95), projekto aiškinamojo rašto 14 punkte (1 t., b. l. 56), projekte yra savarankiška lauko vandentiekio ir nuotėkų dalis (1 t., b. l. 140–150). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad projektas visiškai atitinka teisės aktų nustatytus vienbučio gyvenamojo namo projekto turinio reikalavimus, o apeliantės nurodomos konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo ar šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projekto sudedamosios dalys pagal teisės aktus nėra privalomos rengiant vienbučio gyvenamojo namo projektą.

Dėl statinio projektavimo atstumo nuo sklypo ribos ir raudonųjų linijų

25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 d. yra numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo konkrečiu atveju buvo vadovautasi sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 p. numatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą, detaliajam planui, parengtam iki 2014 m. sausio 1 d. (kaip ir nagrinėjamos bylos atveju), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., sąvokos netaikomos ir sklypų užstatymo tankumas teritorijose, kurioms iki 2014 m. sausio 1 d. parengti detalieji planai, skaičiuojamas vadovaujantis detaliojo plano rengimo metu galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nurodyta užstatymo tankumo sąvoka – nustatant pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykį su visu žemės sklypo plotu. 1999 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 310 patvirtinto reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (galiojusio iki 2015-01-01, toliau – STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“) 23.1 p. numatyta, kad pastato (statinio) užimtas žemės plotas skaičiuojamas taip: suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų plotai; balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami. Atsižvelgiant į tai, sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (aktualų nagrinėjam ginčui) – įvertinant pastatų pirmųjų aukštų ir požeminių dalių, išsikišusių virš žemės paviršiaus, horizontalių projekcijų, nustatomų pagal sienų išorines ribas, sumą; pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą – įvertinant pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalies išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių (konsolinė statinio dalis patenka į antžeminės dalies sąvoką). Įvertinus tai, kad detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d.), o projektas buvo rengiamas remiantis detaliojo plano sprendiniais, numatančiais galimą užstatymo tankumą, į kurį konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami, pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detalųjį planą, kuriuo remiantis buvo rengiamas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektas, pagal pirmo aukšto perimetrą 3 metrų atstumai išlaikomi iki sklypo ribų ir šiuo atveju nėra reikalingi jokie sutikimai.

26. Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34.2 p. yra numatyta, kad rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose. Kaip matyti iš projekto sudėtyje esančių teritorijų planavimo suvestinių skaitmeninių žemėlapių, sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą, ribojasi su Šeškinės Sodų gatve. Vienbutis gyvenamasis namas yra suprojektuotas taip, kad jo pirmas aukštas nepatenka į gatvės raudonąsias linijas, tik dalyje antro namo aukšto tūrio yra suprojektuota konsolė. Teismui akivaizdu, kad jokie statybos darbai gatvės raudonosiose linijose nebuvo ir nebus atliekami, tačiau, net jei ir būtų numatyta atlikti tam tikrus statybos darbus, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, jokie sutikimai (susitarimai) šiuo atveju nebūtų reikalingi. Be to, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“) 6.6. p. numatyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, o 59 p. numatyta, kad lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės elementai ir projektuojami tarp gatvės raudonųjų linijų. Pagal minėtame STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ pateiktą gatvių klasifikaciją Šeškinės Sodų gatvė yra D3 kategorijos, kuri taikoma susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose. Minimalus atstumas tarp tokios gatvės raudonųjų linijų yra 5 m (33 p.). Pagal sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detalųjį planą, kuris patvirtintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, gatvių juosta tarp raudonųjų linijų buvo numatyta 12 m. Per daugiau nei 10 metų nuo minėto detaliojo plano patvirtinimo situacija yra pasikeitusi: pakloti vandentiekio, buitinės nuotekynės, elektros tinklai. STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 33 p. numatyta, kad gatvės juostos plotis gali būti sumažintas, kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu aspektu ieškovė neįrodė, kad atsakovės V. M. T. projektas ir statomas statinys neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Dėl statinio projekto perdavimo tikrinti inžinerinių tinklų savininkams, valdytojams ar naudotojams

27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, nes projektas nebuvo perduotas tikrinti inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai, savininkams, valdytojams ar naudotojams, nors, remiantis projektu, projektuojamo statinio inžinerinės sistemos turėjo būti jungiamos prie esamų inžinerinių tinklų pagal išduotas projektavimo sąlygas.

28. Faktą, kad atsakovės projektas yra suderintas su vandens ir nuotekų, energijos, dujų inžinerinių tinklų savininkais (valdytojais), patvirtina atsakovės statinio projekto dalys „Suderinimų nuorašai“ (1. t., b. l. 73) bei Suvestinis inžinerinių tinklų planas (1 t., b. l. 148), kuriuose aiškiai nurodoma, jog projektui pritarė tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek AB „Lesto“ bei AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas. Aplinkybė, kad šie suderinimai buvo gauti „popieriniame variante“, o ne per informacinę sistemą „Infostatyba“, nereiškia, kad tokių suderinimų išvis nebuvo ir kad tai lemtų ginčijamo statybos leidimo panaikinimą. Be to, remiantis teismų suformuota praktika, vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti šį leidimą, spręsdamas statybos leidimo panaikinimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybės tuo aspektu, ar prašyme panaikinti statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą, atlikdamas tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-807-2004 (Biuletenis Nr. 6, p. 212-216).

Dėl statytojo įgaliojimo prašymui Statybos leidimui gauti

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad projektuotojas UAB „Unitectus“ pateikė prašymą Statybos leidimui gauti neturėdamas atsakovės, kaip statytojos, išduoto įgaliojimo ir tai sudaro pagrindą naikinti šio prašymo pagrindu išduotą Statybos leidimą. Tokiai apeliantės pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

30. Byloje pateiktas atsakovės V. M. T. patvirtinimas (pritarimas) projektuotojo UAB „Unitectus“ pateiktam prašymui Statybos leidimui gauti (2 t., b. l. 41). Teismo vertinimu, būtent šis atsakovės patvirtinimas (pritarimas) projektuotojo veiksmams statybos leidimo išdavimo procese sukuria atsakovei teises ir pareigas, susijusias su projektuotojo pateiktu prašymu statybos leidimui gauti. Kaip teisingai pastebėjo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovė V. M. T. savo veiksmais (tai patvirtina ir jos atsiliepimas į ieškinį) pritarė projektuotojo UAB „Unitectus“ ir projekto vadovo T. P. veiksmams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad be atsakovės rašytinio įgaliojimo pastarajam pasikreipus dėl statybos leidimo išdavimo naikintinas ginčo statybos leidimas (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 2 dalis).

Dėl projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo

31. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad projekto sudėtyje nepateiktas projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas, nors jis turėjo būti pateiktas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Statybos įstatymą, galiojusį statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

32. Visų pirma, projektuotojo UAB „Unitectus“ draudimo polise Nr. CG 102012 yra nurodyta, jog draudimo sutartis pratęsta, ankstesnio poliso Nr. CG 200362. Byloje taip pat yra pateikta projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso Nr. CG 200362 kopija (2 t., b. l. 43–44), patvirtinanti projektuotojo turėtą draudimo sutartį laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2015-01-09, t. y. laikotarpiu, atitinkančiu statinio projektavimo laikotarpį. Taigi, projektuotojas turėjo galiojantį civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą tiek projektavimo, tiek ir statybos leidimo išdavimo procedūrų metu. Antra, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad inspekcija savo ieškinio pagrindo dėl projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atsisakė, teikdama paaiškinimus ir galutinai formuluodama ieškinio reikalavimus 2017-05-10 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 120). Taigi, atsisakius šio pagrindo juo grįsti apeliacinį skundą draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis bei CPK 312 straipsnis.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė V. M. T. pateikė įrodymus, kad patyrė 1128,00 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės jos naudai priteistina 1128,00 Eur. Byloje nėra duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) atsakovei V. M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1128,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.