Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) prašo:

pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - VMSA) 2015 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-150518-00527;įpareigoti atsakovę V. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti V. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas 2015 m. gegužės 18 d. leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-150518-00527, padarinius ir sutvarkyti statybvietę.teismo sprendime nustatyti, kad atsakovei V. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus neteisėtos statytos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovės V. M. T. lėšomis;jei atsakovė per prašomą terminą neįvykdys 3 punkte nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.

Remiantis CK 2.133 straipsnio 6 dalimi ir 2.136 straipsnio 2 dalimi, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo. Atsakovė V. M. T. savo konkliudentiniais veiksmais pritarė T. P. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimui. Taigi Inspekcijos ieškinyje nurodytas argumentas, jog nebuvo pateiktas statytojo įgaliojimas pateikti prašymą jo vardu įgaliotam asmeniui laikytinas formaliu trūkumu, nesudarančiu pagrindo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento panaikinimui.

STR „Statinio projektavimas“ 25 punktas numato, kokios techninio darbo projekto dalys yra rengiamos bendruoju atveju tipiniam statinio projektui, tuo tarpu 8 priedas, kaip nurodyta šio priedo 1 p., reglamentuoja techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju projektuojant pastatus, jų reikmėms skirtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, o rengiant techninį darbo projektą taip pat gali būti taikomos. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas vienbučio gyvenamojo namo statybai. Pagal STR „Statinio projektavimas“ 12.5 punktą vienu etapu rengiamas vienbučių gyvenamųjų namų techninis darbo projektas (projektas, sujungiantis techninį projektą ir darbo projektą - STR „Statinio projektavimas“ 6.4 punktas). Todėl techninio darbo projekto rengimui STR „Statinio projektavimas“ 25 punkto nuostatos netaikytinos, o 8 priedo nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra teisinio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš statytojo pateikti konkrečių ieškovės nurodomų statinio projekto dalių (konstrukcijų, pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo). Pažymi, kad techninio projekto rengimo atveju, kuomet taikomos STR „Statinio projektavimas“ 8 priedo nuostatos dėl techninio projekto sudedamųjų dalių, STR „Statinio projektavimas“ 24 punktas numato, kad bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos Reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į statinio specifiką. Taigi ši nuostata tik dar kartą patvirtina Inspekcijos ieškinio argumento, kad statytojas nepateikė statinio projekto dalių (konstrukcijų, pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) nepagrįstumą - statytojui nėra privaloma pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ieškovės nurodomų statinio projekto dalių tuomet, kai yra rengiamas vienu etapu vienbučio gyvenamojo namo statybai techninis darbo projektas.

STR „Statinio projektavimas“ 7.2.5.8 punkte įtvirtina, kad statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia ištrauką (brėžinį) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimą apie šio dokumento patvirtinimą. Inspekcijos nurodomas STR „Statinio projektavimas“ 7.2.5.8 punktas numato, jog ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą projektuotojui pateikiamas tik teisės aktų nustatytais atvejais, tačiau Inspekcija nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, kurios šiuo atveju numatytų aptariamą statytojo pareigą, be to, tai nėra reikalavimas projekto, pateikiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, sudėčiai ir liečia tik statytojo ir projektuotojo tarpusavio santykius. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš statytojų pateikti teritorijų planavimo dokumentų ištraukas, tuo labiau, kad teritorijų planavimų dokumentus turi pati statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kadangi teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas yra savivaldybės funkcija.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis ir teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo konkrečiu atveju buvo vadovautasi aukščiau minėtu sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliuoju planu, patvirtintu 2003-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825. Šis detalusis planas buvo patvirtintas tuomet, kuomet Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) užstatymo zonos apibrėžimo nebuvo. Remiantis Teritorijų planavimo (redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01) 2 str. 50 p., užstatymo tankumas - pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu. 1999 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 310 patvirtinto reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (galiojusio iki 2015-01-01, toliau - STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“) 23.1 punkte numatyta, kad pastato (statinio) užimtas žemės plotas skaičiuojamas taip: suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų plotai; balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami. Taigi, remiantis minėtu STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, išorinės sienos suprantamos kaip pirmo aukšto perimetras, konsolinių pastato dalių plotas nėra skaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detalųjį planą, kuriuo remiantis buvo rengiamas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektas, pagal pirmo aukšto perimetrą atstumai išlaikomi iki sklypo ribų. Taigi, įvertinus tai, kad detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis), o projektas buvo rengiamas remiantis detaliojo plano sprendiniais, numatančiais galimą užstatymo tankumą, į kurį konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami, šiuo atveju nėra reikalingi jokie sutikimai ir nėra jokio prieštaravimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimams.

Pažymi, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34.2 punkte yra numatyta, kad rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose. Kaip matyti iš projekto sudėtyje esančių teritorijų planavimo suvestinių skaitmeninių žemėlapių, sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą, ribojasi su Šeškinės Sodų gatve. Vienbutis gyvenamasis namas yra suprojektuotas taip, kad jo pirmas aukštas nepatenka į gatvės raudonąsias linijas, tik dalyje antro namo aukšto tūrio yra suprojektuota konsolė. Todėl jokie statybos darbai gatvės raudonosiose linijose nebuvo ir nebus atliekami, tačiau, net jei būtų ir numatyta atlikti tam tikrus statybos darbus, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, jokie sutikimai (susitarimai) šiuo atveju nebūtų reikalingi.

Dėl kelio apsaugos zonos pažeidimo nurodo, kad remiantis 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 434 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kelio apsaugos zona yra specialioji žemės naudojimo sąlyga. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalį nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Nekilnojamojo turto registro išrašas pateiktas kartu su ieškiniu), statytojai V. M. T. priklausančiam sklypui Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - kelio apsaugos zonos, taigi ir su šia apsaugos zona susiję draudimai nėra taikomi. Remiantis vienbučio gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini), projekto sudėtyje esančiais dokumentais, matyti, kad toks ieškinio argumentas yra visiškai nepagrįstas: suderinimų nuorašai bei suvestinis inžinerinių tinklų planas patvirtina, jog projektui pritarė tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek AB „Lesto“, tiek AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas.

Dėl projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nurodo, kad Patikrinimo akte Duomenų apie SLD išdavimą 1.5 punkte bei iš projekte esančio projektuotojo draudimo poliso, kartu su prašymu Statybos leidimui gauti buvo pateiktas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas Nr. CG 201012 draudimo laikotarpiui nuo 2015-01-22 iki 2016-01-21, matyti, jog kartu su prašymu Statybos leidimui gauti buvo pateiktas projektuotojo draudimo polisas, galiojęs prašymo Statybos leidimui gauti pateikimo metu. Į šį draudimo poliso apsaugos laikotarpį pateko laikas, kuomet projektuotojas pateikė prašymą Statybos leidimui gauti (2015-05-06), taip pat pateko ir laikas, kada Statybos leidimas buvo išduotas (2015-05-18). Projektuotojas turėjo galiojantį civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą tiek projektavimo, tiek ir Statybos leidimo išdavimo procedūrų metu.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimas turi būti atliktas per 20 darbo dienų. Ieškovės nenurodoma, jog patikrinimo terminas būtų pratęstas, todėl patikrinimas turėjo būti baigtas vėliausiai 2016 m. gruodžio 15 d. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punktu, statybą leidžiančio dokumento apskundimui nustatomas 2 mėnesio terminas. Jeigu Inspekcija Statybos leidimo teisėtumo tikrinimą būtų atlikusi per įstatymų nustatytą terminą, Statybos leidimo apskundimo terminas būtų pasibaigęs 2017 m. vasario 15 d. Tokiu būdu ieškovė yra praleidusi Statybos leidimo apskundimo terminą, kadangi ieškinys teisme gautas 2017-02-27.

Vertinant apskundimo terminą ir jo skaičiavimo pradžią turėtų būti atsižvelgiama ne į faktinę patikrinimo pabaigos dieną (kuri nurodoma 2017-01-09), o į įstatymų nustatytą privalomą maksimaliai galimą patikrinimo trukmę ir jo pasibaigimo datą (2016-12-15).

Pagal galiojančią ir ginčo padariniams taikytiną Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 dalies redakciją, jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, kaip ir savavališkos statybos atveju, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis. Tokios pačios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pastaruoju metu formuojamoje teismų praktikoje. Kasacinis teismas pripažįsta, kad taikydamas minėtas Statybos įstatymo nuostatas teismas neturi pareigos ex officio nustatinėti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai. Tačiau, esant byloje pareikštam reikalavimui dėl kaltų asmenų nustatymo, teismas tokį reikalavimą privalo spręsti byloje dėl statybos padarinių pašalinimo.

Atsakovė V. M. T. nėra ir negali būti atsakinga už ieškovės nurodytus tariamus Statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimus. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 13 dalies, 14 dalies, STR Leidimai 8, 9 punktų reikalavimus, savivaldybės administracija yra atsakinga ir privalėjo patikrinti ir informuoti statytoją (projektuotoją) apie trūkstamus, ne visus Statybos leidimui gauti pateiktus dokumentus, paskelbti subjektus, kurie privalo pagal kompetenciją tikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir patikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Nesant atsakovei atsakingai už Statybos leidimo išdavimo procedūras, ji negali būti atsakinga ir būti įpareigota jos lėšomis pašalinti statybos padarinius. Atitinkamai negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl baudos skyrimo už įpareigojimų pašalinti statybos padarinius nevykdymą.

Trečiasis asmuo UAB “UNITECTUS“ atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį, iš esmės atsikirstamas analogiškais argumentais kaip ir atsakovai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė atsiliepimo į ieškinį.