Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1439-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-05
Bylos Nr.: 2A-1439-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas: AB bankas „SNORAS“
Atsakovas: L. B.

Kategorijos

42.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija:42.3.; 42.10., 90. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB bankas „SNORAS“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3312-463/2010 pagal ieškovo AB bankas „SNORAS“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB bankas „SNORAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 4115,78 Lt likusių mokėjimų pagal sutartį, 1575,74 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, remdamasis Pirkimo išsimokėtinai kortelių sutartimis: 2006-09-25 Nr. SL060706V990939 ir Nr. SL080508V990527, sudarytomis su atsakove L. B., suteikė jai kreditą su sąlyga, kad atsakovė laiku grąžins panaudoto kredito sumą, kas mėnesį mokėdama sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui delspinigius pagal minėtas sutartis. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai. Ieškovas teigia, jog 2010-10-13 ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 4115,78 Lt likusių mokėjimų, 1575,74 delspinigių. Bendra reikalavimo suma sudaro 5691,52 Lt. Ieškovas savo reikalavimo teisę bandė įgyvendinti derybų kelių, siuntė atsakovei raštiškas pretenzijas, pranešimus apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis. Tačiau taikios derybos su atsakove nedavė jokių rezultatų, nes atsakovė neatsiskaito su ieškovu gera valia (LR CK 1.138 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.71 str.3 d., 6.73 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2010-12-01 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės L. B. 4115,78 Lt įmokų ir 535,95 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 4651,73 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-10-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,76 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB bankui „SNORAS“; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės L. B. 1,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovo AB banko „SNORAS“ 0,33 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytas 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060706V990939 ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080508V990527, ieškovas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei apskaičiuotas palūkanas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir įmokų bei palūkanų nemokėjo. Ieškovo mėginimai derybų keliu įgyvendinti savo reikalavimo teisę, siunčiamos raštiškos pretenzijos ir trumposios žinutės rezultatų nedavė. Atsakovė gera valia skolos nepadengė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pagal CK 6.249 str. 1 d. pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Atsakovės įsiskolinimą bankui 2010-10-13 sudarė 4115,78 Lt likusių mokėjimų pagal 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060706V990939 ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080508V990527. Atsakovė nevykdė savo sutartinių prievolių pagal 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060706V990939 ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080508V990527, sutartyse nustatytais terminais nemokėjo įmokų ir įsiskolino ieškovui 4115,78 Lt įmokų, todėl teismas konstatavo, jog ieškinys dalyje dėl 4115,78 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartyje Nr. SL060706V990939 ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartyje Nr. SL080508V990527 9.11 p. yra nurodytos 6 proc. dydžio sutartinės palūkanos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas pripažino pagrįstu. Pagal 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL060706V990939 ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL080508V990527 9.10 punktus, atsakovė, laiku nesumokėjusi ieškovui įmokų, moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku, todėl padarė išvadą, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procento dydžio delspinigių priteisimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060706V990939 9.10 punktą skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną jų suma sudaro 1944,46 Lt, o pagal Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080508V990527 – 735,28 Lt, t.y. iš viso pagal abi sutartis – 2679,74 Lt. Ieškovas, savo iniciatyva sumažinęs delspinigius, prašė priteisti 1575,74 Lt. Teismas padarė išvadą, kad sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 procento, iš atsakovės ieškovui priteistina 535,95 Lt delspinigių (LR CK 1.136 str., 1.138 str., 6.1 str., 6.4 str., 6.6 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.189 str., 6.210 str., 6.886 str., 6.889 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas AB bankas „SNORAS“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikini Trakų rajono apylinkės teismo 200-12-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad delspinigių skaičiavimo lentelėje pagal Sutartį Nr. SL060706V990939 paskaičiuoti delspinigiai sudaro 5029,29 Lt, pagal Sutartį Nr. SL080508V990527 – 1857,39 Lt. Atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei siekį, kad prievolė būtų įvykdyta kuo greičiau, prašoma delspinigių suma buvo sumažinta ir pagal abi sutartis prašoma priteisti 1575,74 Lt. Teismas, sumažindamas ieškovo prašomą priteisti sumą pagal abi sutartis nuo 1575,74 Lt iki 535,95 Lt, pažeidė LR CK 6.73 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju teismas, konstatavęs, kad tarp ginčo šalių sudarytose sutartyse nustatyti 0,1 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli, nenurodė, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių konkrečios nagrinėjamos bylos atveju sumažino sutarties netesybas iki 0,02 proc. Teismas, mažindamas prašomą priteisti delspinigių sumą, nenustatinėjo ieškovo faktiškai patirto nuostolių dydžio, o tik iškėlė prielaidą, kad ieškovo nuostolius pakankamai kompensuos 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovas pažymi, jog sutarties laisvės principas, leidžia laisva valia sudaryti sutartį, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Lietuvos Aukščiausias Teismas (2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010) išaiškino, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Teismas, nustatydamas, ar yra pagal LR CK 6.73 str., 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Trakų rajono apylinkės teismas, formaliai vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus, nenagrinėjo prievolės vykdymo pažeidimo aplinkybių, ieškovo patirtų nuostolių dydžio, tačiau rėmėsi prielaida, kad 0,02 proc. dydžio netesybos turėtų būti pakankamos ieškovo patirtiems minimaliems nuostoliams atlyginti. Atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2009 m. liepos mėn., nors jai buvo siunčiami pranešimai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, tačiau ji į pranešimus nereagavo (LR CK 6.73 str., 6.258 str.).

Atsakovė L. B. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tiek Europos Sąjungos (1993-05-05 Europos Bendrijų Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse), tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

LR CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008) ar net visai visuomenei (2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra fizinis asmuo, sudariusi 2006-09-25 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060706V990939 (b.l. 5) ir Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080508V990527 (b.l. 3-4), pagal kurias kredito kortelių su nustatytu kredito limitu išdavimo tikslas - patenkinti fizinio asmens asmeninius poreikius, todėl tokiam fiziniam asmeniui taikytinas specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas (CK 6.193 straipsnis).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad banko su fiziniu asmeniu sudarytos pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartys dėl kredito kortelių su nustatytu kredito limitu išdavimo gali būti kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys, nes jos atitinka bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus ir yra skirtos fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti.

Ieškovo nustatyta standartinės sutarties, prie kurios prisijungė atsakovė, kaip vartotoja, sąlyga (9.10 punktas) dėl atsakovės prievolės mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną neatitinka teisėtų vartotojo interesų, todėl teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo sandorio vykdymo, yra aktyvus ir turi pats savo iniciatyva ginti vartotojo interesus.

Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį, susijusį su vartotojo teisėmis ir ginčas kyla iš vartojimo sandorio, todėl vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai, tarp jų teismo pareiga ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, šiuo atveju taikytini.

Ta aplinkybė, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, savaime nereiškia, kad vartotojui sudarius vartojimo sutartį prisijungimo būdu, galima priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną, nes tokio dydžio delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į šalių padėtį vartojimo teisiniuose santykiuose, kuriuose gali būti nepaisoma sutarties laisvės principo.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad būtina priteisti 1575,74 Lt sumai sutartinius delspinigius, kuriuos ieškovas pats sumažino, įvertinęs delspinigių skaičiavimo lentelėje pagal Sutartį Nr. SL060706V990939 paskaičiuotų delspinigių 5029,29 Lt dydį ir pagal Sutartį Nr. SL080508V990527 – 1857,39 Lt dydį, nes teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintinas faktas, kad buvo sudarytos vartojimo sutartys, todėl jų sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Įstatymas draudžia paslaugos tiekėjui naudotis išimtine teise aiškinti vartojimo sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.). Šalių sudarytose sutartyse nurodytas 9.10 punktas dėl atsakovės prievolės mokėti bankui 0,1 procento delspinigių nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną dydis laikytinas neatitinkančiu kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningas. Toks delspinigių dydis ir 1575,74 Lt delspinigių priteisimas, įvertinus 4115,78 Lt skolos dydį, pažeistų atsakovės, kaip vartotojos, interesus, apsunkinant jos padėtį neproporcingai, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. 0,1 procento delspinigių nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną dydis yra pernelyg didelis, nustatantis neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Ta aplinkybė, kad atsakovas, kaip vartotojas, nėra aktyvus teisinių santykių dalyvis, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, nes tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ginti vartotojų teises ir yra svarbus didelei visuomenės daliai.

Socialinių ekonominių procesų pasekmių šalyje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti visus prašomus 1575,74 Lt delspinigius, nes pirmosios instancijos teismo priteista 535,95 Lt delspinigių suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5, 6.70, 6.71 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo proceso šalių teisės įgyvendinti savo procesines teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.39 str. 1 d., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.73 str. 2 d., 6.193 str., 6.261 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas neįgijo pareigos atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė