- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1407-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31338-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl atsakovės valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės 2020 m. spalio 1 d. sprendimus, užfiksuotus 2020 m. spalio 1 d. posėdžio protokole Nr. 2020/10/01/V001 (toliau – ir Protokolas). Reikalavimą grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narys ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2020 m. spalio 1 d. įvyko atsakovės valdybos posėdis, kurio metu nutarta: „1) įpareigoti visus patalpų savininkus, kurie patenka į Statinio apžiūros akto Nr. DA305059 sąrašą, iki 2020 m. gruodžio 20 d. patiems organizuoti lodžijų slankiojančių konstrukcijų reguliavimo ir remonto darbus. Esant poreikiui, kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją UAB „Mano Būstas“; 2) visus patalpų savininkus informuoti apie pareigą periodiškai tikrinti konstrukcijų geometriją ir būklę. O taip pat apie materialinę atsakomybę dėl galimos žalos pasikartojus įvykiui; 3) įpareigoti pastato techninį prižiūrėtoją UAB „Mano Būstas“ išsiųsti pranešimus visiems apie (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams ir užtikrinti, kad visi remonto darbai būtų atlikti iki nustatytos datos.“
1.2. Ieškovo manymu, valdybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nesutinka su neteisėtu atsakovės valdybos sprendimu, pagal kurį pastato fasado slankiojančios konstrukcijos, priklausančios visiems namo bendrasavininkams, remonto ir apmokėjimo už jį pareiga yra priskirtina išimtinai ieškovui. Mano, jog atsakovė, konstatavusi, kad lodžijų stiklo slankiojimo konstrukcija ties ieškovo butu ir kitais butais neatitinka jai keliamų saugumo reikalavimų, privalo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti bendraturčių sprendimą dėl lodžijų remonto darbų organizavimo ir bendraturčių apmokėjimo už šiuos darbus. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, pastato išorinės konstrukcijos (taigi, ir ginčo lodžijos) priskiriamos prie bendro naudojimo objektų, todėl, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už jų remontą turi būti mokama iš kaupiamųjų lėšų, o išlaidos joms remontuoti turi būti paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje.
1.3. Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad jį priėmusios valdybos posėdyje iš 5 dalyvavusių asmenų 2 įgaliojimai buvo pasibaigę. Kvorumo, kuris pagal DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 5 dalį yra 2/3 visų bendrijos valdybos narių, objektyviai negalėjo būti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindė šiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Įstiklinta lodžija yra kiekvieno asmens privačios patalpos (buto) dalis ir į ją gali patekti tik tie asmenys, kuriems leidžia savininkas. Dėl lodžijų naudojimo (kurios yra privačios nuosavybės dalis) susitarimo tarp bendraturčių negali būti. Lodžijos langas, kuris matomas iš išorės, slankioja tarp tam tikrų bėgelių, o jo naudojimo dažnumas priklauso nuo tos lodžijos savininko valios ir veiksmų. Tik lodžijų savininkai žino jų konstrukcijų geometriją ir būklę, todėl jie turi jas tikrinti bei tinkamai prižiūrėti ir rūpintis.
2.2. Atsakovės nuomone, privačios lodžijos langų elementų reguliavimas ir rėmų remontas neturėtų būti laikomas nuolatinės techninės priežiūros darbais, kuriuos turi apmokėti visi namo bendraturčiai. Naudodamasis tokia konstrukcija lodžijos savininkas tenkina savo asmeninį poreikį.
2.3. Ginčijamas nutarimas nenustato ieškovui pareigos atlikti remontą savo lėšomis, nutarime nėra kalbama apie išlaidas ir jų apmokėjimą.
2.4. Atsakovė nesutiko, kad atsakovės valdyba neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamą nutarimą. Atsakovės narių visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 2019/10/02/001 nuspręsta, kad yra išrinkti 3 valdybos nariai, o naujos valdybos kadencija pratęsiama iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas šių sprendimų neginčijo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad bendraturčių pareiga rūpintis bendrąja daline nuosavybe yra įtvirtina įstatyme, kaip ir asmens pareiga rūpinti savo turimu turtu. CK 4.76 straipsnyje, reglamentuojančiame bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nurodyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėjo, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tos pačios normos 5 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pastaroji įstatyminė nuostata perkelta ir į ginčo namo bendrijos įstatus (20.1.1. punktas).
5. Teismo nuomone, įstatymo nuostatų perkėlimas į bendrijos valdybos 2020 m. spalio 1 d. priimtus sprendimus nesąlygoja išvados ir nepatvirtina, kad ieškovo kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisės ginčijamais sprendimais buvo pažeistos. Pažymėjo, kad sprendimuose naudojamos formuluotės yra bendro pobūdžio, iš teisės aktų perkeltų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisių ir pareigų pakartojimas, nenumatantis didesnės atsakomybės nei tai numato atitinkami teisės aktai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nei viena iš šalių negalėjo atsakyti į klausimą, kokias konkrečias kitas pasekmes sukeltų sprendimuose nurodytų teisių ir pareigų nevykdymas nei tai reglamentuota teisės aktais. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad jokios žalos dėl nurodytų ginčijamų sprendimų jis nepatyrė nei nurodytu 2020 m. spalio 1 d. – 2020 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu, nei vėliau. Teismas nurodė, jog iš 2021 m. balandžio 30 d. namo administratoriaus elektroninio laiško matyti, kad ieškovui priklausančios lodžijos išorinės konstrukcijos buvo remontuotos bei apmokėtos CK 4.82 straipsnyje nustatyta tvarka ir proporcijomis.
6. Tam, kad būtų ginama pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas, turi būti konstatuotas arba pažeidimo, arba teisės ginčijimo faktas. Ginčo byloje į ginčijamus sprendimus buvo perkeltos įstatyme įtvirtintos bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisės ir pareigos, už kurių nevykdymą nebuvo numatyta kitokia, nei įstatymu įtvirtinama atsakomybė, todėl teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti nei teisės pažeidimo, nei teisės ginčijimo fakto. Tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad pareikštas reikalavimas pagal nurodytą jo pagrindą nenagrinėtinas teisme, todėl byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
7. Teismas sprendė, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes (i) ieškovas turėjo įvertinti riziką, teigdamas ieškinį ir formuluodamas ieškinio dalyką nurodytu ieškinio pagrindu, kai toks reikalavimas nesukelia teisinių pasekmių, dėl ko nenagrinėtinas teisme, ir (ii) atsakovė, turėdama atstovą advokatą, nesinaudojusi procesine teise inicijuoti bylos nutraukimo ar neatsikertant, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme, turi prisiimti patirtų išlaidų neatlyginimo riziką.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
8. Ieškovas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria teismas nutraukė bylą, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad skundžiamame atsakovės valdybos sprendime atsakovė tik perkėlė (pakartojo) CK 4.76, 4.83 straipsnių nuostatas apie bendraturčių pareigas rūpinantis bendru turtu. Buvo nuspręsta, kad butų savininkai patys savo lėšomis privalo suremontuoti lodžijos, su kuria ribojasi savininko butas, fasado stiklo slankiojimo mechanizmą ir būtent savininkui perkeliama asmeninė atsakomybė už žalą, jei tokia bus padaryta iškritus šiam stiklui. Atsakovė pareigą rūpintis bendru turtu, remontuoti jį iš bendrų lėšų, perkėlė asmeniškai ieškovui, nurodydama atlikti šį remontą iš asmeninių lėšų ir asmeniškai atsakyti už konstrukcijos trūkumus. Ginčijamo sprendimo 2 punkte atsakovė įspėjo apie atsakomybę, t. y. perkėlė konkretiems gyventojams (įskaitant ieškovą), atsakomybę už bendro turto (konstrukcijų) netinkamą priežiūrą, jei pasikartotų incidentas (stiklo iškritimas). Skundžiamame valdybos sprendime nurodytos aptakios daugiareikšmės frazės ir sąvokos, tačiau šio sprendimo esmė ir tikslas nurodyti atsakovės procesiniuose dokumentuose bei pasisakymuose teisme – atsakovė vertina, kad ieškovas privalo remontuoti lodžijos stiklą savo lėšomis ir asmeniškai atsakyti už konstrukcijos saugumą.
8.2. Atsakovė vertina, kad fasado stiklo slankiojimo mechanizmas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, be to pateikia CK nuostatoms prieštaraujantį nurodymą ieškovui asmeninėmis lėšomis remontuoti ginčo objektą remiantis CK neegzistuojančiu pagrindu – ieškovo naudojimusi bei patekimu prie konstrukcijos tik per ieškovo butą. Skundžiamame valdybos sprendime nėra CK 4.76, 4.83 straipsnio nuostatų atkartojimo.
8.5. Teismas neatsižvelgė, kad remontą ir apmokėjimą atsakovė atliko tik todėl, kad ieškovas atsisakė vykdyti skundžiamą valdybos sprendimą. Liudytojas M. K. teigė, kad bendrija, priklausomai nuo šios bylos baigties, spręs ar teikti ieškovui regreso reikalavimą kompensuoti bendrijai šias išlaidas.
8.6. Byloje yra ginčas dėl ieškovo teisių pažeidimo – neteisėto atsakovės valdybos įpareigojimo ieškovui savo lėšomis suremontuoti lodžijos, esančios ties ieškovo butu, stiklo slankiojimo mechanizmą ir asmeniškai atsakyti už galimą žalą dėl šios konstrukcijos trūkumų. Ieškovas prašė teismo pripažinti tokio pobūdžio įpareigojimus (valdybos sprendimą) neteisėtais ir negaliojančiais. Teismas neteisingai konstatavo skundžiamo valdybos sprendimo esmę ir nepagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja ieškovo teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovo atskiruoju skundu, mano, jog jo atskirasis skundas atmestinas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiamas atsakovės valdybos sprendimas nepažeidė ieškovo teisių. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Neįrodžius, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, jog jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo įvardinti kaip konkrečiai jo teisės buvo pažeistos.
9.2. Skundžiamo valdybos sprendimo 1 punktas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. gruodžio 20 d., tačiau ieškovas jo neįvykdė; 2 punktas yra bendro pobūdžio ir įpareigoja patalpų savininkus periodiškai tikrinti konstrukcijų geometriją bei būklę. Reguliariai lodžijų konstrukcijų priežiūrai nereikalingas nuolatinis namo administratoriaus dalyvavimas. Skundžiamo atsakovo valdybos sprendimo 1 punkte nurodyta savininkams, esant poreikiui, galimybė kreiptis paslaugos į namo administratorių. Kiti įvardintų tvarkytinų lodžijų savininkai tai padarė patys ir dėl išlaidų kompensavimo į bendriją nesikreipė. Už tokios lodžijos priežiūros pareigos vykdymą neturėtų būti mokama visų savininkų lėšomis.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovas neteisingai teigia, kad skundžiamo atsakovo valdybos sprendimo 2 punktas perkelia savininkui atsakomybę, jeigu kas nors atsitiks su lodžijos langu. Valdyba nėra kompetentinga paskirstyti atsakomybę prieš trečiuosius asmenis visais atvejais. Kiekvienas atvejis, jeigu toks nutiktų, ir jo priežastys turėtų būti vertinami atskirai. Pasak atsakovės, tai yra bendro pobūdžio priminimas, kuriame nurodytos aptakios daugiareikšmės frazės ir sąvokos.
9.4. Skundžiamo valdybos sprendimo 3 punktu nustatytas įpareigojimas namo administratoriui, todėl jokių ieškovų teisių ar pareigų nepažeidžia.
9.5. Ieškovas nustatytu terminu nesiėmė jokių veiksmų vykdyti skundžiamą nutarimą, todėl nepatyrė jokių išlaidų. Ieškovas kreipėsi į namo administratorių, matydamas poreikį atlikti lodžijos tvarkymo darbus, kurie ir buvo atlikti. Ieškovas dėl to išlaidų nepatyrė.
9.6. Ar atskirais atvejais tam tikrus darbus turės atlikti ir jų išlaidas prisiimti patys savininkai, ar tai bus darbai, kuriuos turės apmokėti visi bendraturčiai, priklausys nuo tų darbų pobūdžio, todėl neginčijamos pareigos savaime kitokios nei nustato įstatymai, skundžiamas atsakovo valdybos sprendimas nesukuria ir nenustato.
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo priteisti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš M. M. bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tai proceso stadija, kurioje nedalyvauja atsakovas, todėl jis negali naudotis kokia nors procesine teise. Jeigu ieškinys priimamas ir iškeliama civilinė byla, toliau procesinius sprendimus joje priima teismas. Šalys turi teisę, bet ne pareigą, teismui pasiūlyti taikyti tam tikrą teisę, bet teismas niekaip neįpareigotas šalių nuomonės klausyti. Teisėjai nematė pagrindo bylą nutraukti anksčiau nei galutiniu procesiniu sprendimu, todėl negalima reikalauti, kad atsakovė ar jos atstovas būtų pasiūlę tai daryti. Atsakovė negali būti nukentėti finansiškai už nepasinaudojimą šia teise.
10.2. Atsakovė visą laiką įrodinėjo, kad procesas neturi prasmės, nes skundžiamo atsakovės nutarimo sprendimų laikas buvo pasibaigęs, ieškovui jie jokios įtakos nepadarė ir atitiko teisės reikalavimus. Tai, kad teismas proceso metu nevertino tokių argumentų, negalima teigti, jog atsakovė nenurodė argumentų, iš kurių teismas galėjo padaryti išvadas dėl bylos nutraukimo.
10.3. Būtent ieškovas pradėjo procesą, kurio neturėjo būti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
7. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad į ginčijamus sprendimus buvo perkeltos įstatyme įtvirtintos bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisės ir pareigos, už kurių nevykdymą nebuvo numatyta kitokia, nei įstatymu įtvirtinama, atsakomybė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti nei teisės pažeidimo, nei teisės ginčijimo fakto. Pažymėjo, kad įstatymo nuostatų perkėlimas į bendrijos valdybos 2020 m. spalio 1 d. priimtus sprendimus nesąlygoja išvados ir nepatvirtina, kad ieškovo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, teisės ginčijamais sprendimais buvo pažeistos.
9. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamame valdybos sprendime atsakovė perkėlė CK 4.76, 4.83 straipsnių nuostatas apie bendraturčių pareigas rūpinantis bendru turtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai apeliantės pozicijai.
10. Minėta, kad Bendrijos valdyba 2020 m. spalio 1 d. posėdyje priėmė sprendimus: 1) įpareigoti visus patalpų savininkus, kurie patenka į Statinio apžiūros akto Nr. DA305059 sąrašą, iki 2020 m. gruodžio 20 d., patiems organizuoti lodžijų slankiojančių konstrukcijų reguliavimo ir remonto darbus. Esant poreikiui, kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją UAB „Mano būstas“; 2) visus patalpų savininkus informuoti apie pareigą periodiškai tikrinti konstrukcijų geometriją ir būklę. O taip pat apie materialinę atsakomybę dėl galimos žalos pasikartojus įvykiui; 3) įpareigoti pastato techninį prižiūrėtoją UAB „Mano būstas“ išsiųsti pranešimus visiems (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams ir užtikrinti, kad visi remonto darbai būtų atlikti iki nustatytos datos.
11. Akivaizdu, jog ginčijamų valdybos nutarimų bei skundžiamoje nutartyje cituojamų teisės normų nuostatos (CK 4.76, 4.83 straipsniai (šios nutarties 4 punktas)) nesutampa. Valdybos nutarime Nr. 1 aiškiai išskiriama grupė asmenų, kuriems nustatytas konkretus įpareigojimas (patalpų savininkai, kurie patenka į Statinio apžiūros akto Nr. DA305059 sąrašą įpareigoti organizuoti lodžijų slankiojančių konstrukcijų reguliavimo ir remonto darbus). Nutarimu Nr. 2 nutarta informuoti savininkus apie pareigą tikrinti konkretų objektą, pažymint apie materialinę atsakomybę dėl galimos žalos.
12. Taigi nutarimuose nustatyti faktiniai (konkretūs) įpareigojimai, informacija apie pareigas bei atsakomybę (kurios teisingumą ieškovas kvestionuoja), o ne teisės aktų nuostatos.
13. Ginčo dėl to, kad į ginčo nutarimo Nr. 1 punkte minimą sąrašą patenka ir ieškovo butas, nėra; t. y. įpareigojimas nustatytas ir ieškovui. Ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas – pripažinti negaliojančiais atsakovės 2020 m. spalio 1 d. sprendimus, užfiksuotus 2020 m. spalio 1 d. posėdžio protokole. Toks reikalavimas susijęs su ieškovo teisėmis bei pareigomis.
14. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad nei viena iš šalių negalėjo atsakyti į klausimą, kokias kitas pasekmes sukeltų sprendimuose nurodytų teisių ir pareigų nevykdymas, nei tai reglamentuota teisės aktais; kad ieškovas pripažino, jog jokios žalos dėl nurodytų ginčijamų sprendimų jis nepatyrė, nesudaro pagrindo nenagrinėti ieškovo reikalavimų. Minėta, kad ginčas kilo dėl nutarimuose nustatytų pareigų priskyrimo konkretiems butų savininkams (šiuo atveju ieškovui), o ne dėl kilusios žalos. Kita vertus, nutarimas Nr. 2 formuluotė dėl informacijos savininkams apie jų pareigas (atsakomybę) orientuota ir į ateitį.
15. Aplinkybės, kad nutarimas nesukėlė ieškovui turtinių pasekmių (atsakovė iš bendrų lėšų (per administratorių) atliko ieškovo buto lodžijos stiklo slankiojimo mechanizmo remontą), taip pat nereiškia, kad išnyko ieškovo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčo dalyko, ar kad teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių.
16. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
17. Taigi tik ištyrus bendrijos (šiuo atveju jos valdybos) funkcijas, jai nustatytas teises ir pareigas, santykį su butų bei kitų patalpų savininkais, galima nustatyti, ar ginčijamais nutarimais buvo pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai. Tačiau tokiu atveju sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, jį atmetant ar tenkinant, o ne nutraukiant bylą.
26. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškovo reikalavimą laikė nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka, todėl yra pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria teismas nutraukė bylą, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Panaikinus skundžiamą nutartį ir nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovės atskirojo skundo dėl jai nepriteistų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas neturi prasmės, todėl dėl jo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Iš naujo išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas paskirstys šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.