Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Aplinkybę, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs, žalos administravimo metu patvirtino ir pati atsakovė. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta. Todėl atsakovė, neatlikdama savo tiesioginių pareigų, t. y. neužtikrinus kokybiško elektros energijos tiekimo ir dėl ko atsirado turtinė žala, privalo ją atlyginti.

6. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis dėl gedimo 10 kV kabelinėje linijoje TR-167 L-306, 2021 m. birželio 16 d. nuo 22:01:56 iki 22:40:00 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas 2 (dviem) transformatorinėms, iš viso 349 vartotojams. Pašalinus gedimus, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas atnaujintas 22:40:00, t. y. elektros energijos tiekimas Vartotojui buvo atnaujintas per ne ilgiau kaip 39 minutes.

7. Atsakovė pažymi, kad nei pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su vartotojais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nenutrūkstamai – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Tiek teisės aktai, tiek Sutartis numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Sutarties 23 punkte nustatyta, kad atsakovė gali sustabdyti savo prievolių vykdymą, nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 135 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Todėl atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju visiškai atitiko šių nurodytų Sutarties nuostatų ir teisės aktų reikalavimus.

8. Nagrinėjamu atveju Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė Vartotojui užtikrins antros (II) patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimą (žr. Sutarties 1 priedą – Nuosavybės ribų aktą), kas taip pat reiškia, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi Vartotojui elektros energiją tiekti nepertraukiamai. Pagal sudarytos Sutarties sąlygas atsakovės pareigų apimtį apibrėžia įsipareigojimas atnaujinti nutrauktą elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip per 2,5 (dvi su puse) valandos, ką atsakovė tinkamai įgyvendino. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju Vartotojui elektros energijos tiekimas 2021 m. birželio 16 d. buvo nutrauktas nuo 22:01:56 iki 22:40:00, t. y. ne ilgiau kaip 39 minutes. Todėl atsakovė nepažeidė nei Sutarties, nei teisės aktų reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju, minėtas elektros energijos tiekimo kabelinės linijos gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje. Ši dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų objektus dalių, tačiau Vartotojas tiesiogiai prie šios 10 kV linijos nėra prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai iš šios linijos negauna. Elektros energija keliaudama iki Vartotojo Objekto pereina per kitas tinklo dalis, transformatoriuose transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama vartotojams. Vartotojas elektros energiją gauna iš transformatorinės TR-167 elektros linijomis L-PP984-1 ir L-PP984-2 (2011 m. gruodžio 21 d. Objekto prijungimo prie atsakovės skirstomųjų tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 41030-11-C889, kuriame nurodytas Vartotojo tinklų prijungimo elektrinis adresas), kurioje nebuvo jokių gedimų. Iš atsakovės pridėtų elektros tinklų schemų matyti, kad elektros kabelinės linijos gedimo vieta yra iki transformatorinės TR-167, todėl neleistinų reiškinių Vartotojui tiesiogiai tiekiamos elektros energijos skirstomojo tinklo dalyje sąlygoti negalėtų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais, atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Tai patvirtina ir faktas, jog transformatorinėje TR-167, iš kurios jau tiesiogiai Vartotojas gauna elektros energiją, yra sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Pridedamoje transformatorinės TR-167 schemoje pažymėti 2 (du) viršįtampių ribotuvai POLIM-D12-03 10 kV tinklo dalyje (iki transformatoriaus) bei 2 (du) viršįtampių ribotuvai LOVOS-10/440 0,4 kV tinklo dalyje (už transformatoriaus). Nurodytų apsaugos aparatų paskirtis – apsaugoti elektros įrenginius nuo žalingo viršįtampių ir kitų reiškinių poveikio. Byloje nėra duomenų, jog apsaugos įrenginiai 2021 m. birželio 16 d. būtų buvę sugadinti, taigi nėra ir pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju kabelinės linijos gedimas 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, dėl kurio buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas Objektui, galėtų sąlygoti neleistinus reiškinius linijoje, kuria elektros energija jau tiesiogiai tiekiama Vartotojui.

10. Vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Pagal šį standartą leistinas įtampos svyravimo intervalas yra nuo 207 V iki 253 V. 24. Objekte suvartotai elektros energijai apskaityti yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (toliau – EAP) Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kaupia duomenis apie fiksuotą elektros energijos įtampą. Atsakovė pateikia duomenis apie Vartotojo Objekte įrengtame EAP Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus elektros energijos įtampos duomenis visose trijose fazėse laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Iš jų matyti, kad įtampa fazėse L1, L2, L3 laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 17 d. atitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 keliamus reikalavimus. Atsakovė pateikia duomenis apie Vartotojo Objekte įrengtame EAP Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus elektros energijos įtampos duomenis visose trijose fazėse laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Iš šių matyti, kad įtampa fazėse L1, L2, L3 laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 17 d. atitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 keliamus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Dėl kabelinės linijos gedimo 10 kV skirstomojo tinklo dalyje elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2 (dviem) transformatorinėms, iš viso 349 vartotojams, tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl sugadintos įrangos atsakovė nėra gavusi.

11. Ieškovės įvardinta 1 302,98 Eur dydžio nuostolių suma, išmokėta kaip draudimo išmoka, ieškinyje nėra niekaip išsamiau argumentuota. Į bylą yra pateikta tik 2021 m. liepos 22 d. UAB „Elektronikos labirintai“ PVM sąskaita faktūra ELA Nr. 30945, kurioje nurodoma mokėtina suma – 285,50 Eur. Duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas ir jų dydį byloje nėra.

12. Ieškovės pateikti ieškinio priedai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad Vartotojo įrangos gedimas atsirado dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2021 m. liepos 22 d. UAB „Elektronikos labirintai“ Defektavimo aktą Nr. 21/D003, kuriame pateikiamas techninės įrangos, kurią sudaro Alpha Tetrex 500 (8 vnt.), Mustek PowerMust 800 (6 vnt.), D-Link DGS-1024D (1 vnt.) (toliau – Įranga), sąrašas ir aprašoma jos būklė ir/ar ypatybės, buvusios šio defektinio akto surašymo dieną. Minėtame dokumente nėra jokios informacijos apie Įrangos gedimų technines priežastis, aiškių ir konkrečių jas patvirtinančių duomenų, formuluojamos prielaidomis pagrįstos išvados, Įrangos būklės aprašymas paremtas ne specialiomis žiniomis, bet eiliniam bet kokios elektroninės įrangos vartotojui prieinamais metodais ir priemonėmis atlikta apžiūra. Minėtame defektiniame akte tiesiog konstatuojama faktinė Įrangos būklė ir/ar ypatybės defektinio akto surašymo dieną, o ne identifikuojami konkretūs Įrangos gedimai ir to priežastys. Taip pat ieškovė nepateikia jokių duomenų apie minėtą Įrangą, iš kurių būtų galima spręsti, kaip buvo vykdoma Įrangos eksploatacija, ar buvo ankstesnių gedimų, ar eksploatuojant buvo laikytasi gamintojo reikalavimų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie Įrangos techninę priežiūrą, ar ji buvo atliekama, jei taip, kada paskutinį kartą ji tikrinta, kokia buvo jos būklė iki 2021 m. birželio 16 d. (ieškovės teigimu – 2021 m. birželio 17 d.) įvykio ir, ar nurodytai Įrangai buvo būtinas pastovus elektros energijos tiekimas, ar minėto įvykio metu ji buvo prijungta prie elektros tinklo. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog Įranga sugedo dėl laikino elektros energijos tiekimo nutraukimo į Objektą 2021 m. birželio 16 d. (ieškovės teigimu – 2021 m. birželio 17 d.), ir kad dėl to atsakinga atsakovė. Be to, defektinis aktas surašytas 2021 m. liepos 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 mėn. Po buvusio elektros energijos tiekimo į Objektą laikino nutrūkimo. Iš 2021 m. liepos 22 d. defektinio akto turinio neaišku, kokį išsilavinimą turi asmuo, nustatęs gedimo priežastį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Vartotojas būtų ėmęsis priemonių tam, kad, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtų išvengta nuostolių atsiradimo. Todėl žalos atsiradimo priežastimi negali būti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl negalimas ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos konstatavimas.

13. Teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.

18. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad šia draudimo sutartimi apdraustas turtas ir jo apimtis yra nežinomi, neidentifikuota, koks turtas draudžiamas, ar nekilnojamasis, ar kilnojamasis. Išmoką išmokėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o draudėjas yra Nacionalinė teismų administracija, nepateikta informacija, kodėl. Tiekimas nutrauktas būtent 2021 m. birželio 16 d., o ne 2021 m. birželio 17 d. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Tiekimas nutrūko 39 minutes. Gedimo vieta pažymėta geltona spalva, mėlyna spalva – transformatorinė, iš kurios tiekiama elektra, raudonai pažymėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas. Šis vartotojas priskirtas antrai kategorijai, tai matyti iš sutarties priedo (ribų akto). Atsakovė įsipareigojo atnaujinti tiekimą per 2,5 val., taigi trukmė nebuvo viršyta. Nuo gedimo vietos iki vartotojo turi pereiti transformatorius, šiuo atveju Vartotojas elektrą gauna iš TR-137. Šioje transformatorinėje gedimų nebuvo. Joje yra viršįtampių ribotuvai, jų yra keturi, prieš ir po transformatoriaus. Dublike iškėlė abejones dėl įtampos. Tiek 2021 m. birželio 16 d., tiek 2021 m. birželio 17 d. įtampa buvo leistinose normos ribose. Atsakovė pateikė atskirus 2 skaitiklių duomenis apie užfiksuotą įtampą. Elektra tiekiama daugeliui vartotojų iš šios transformatorinės, o iš kitų vartotojų pretenzijų nebuvo gauta. Ieškovė nėra pateikusi jokių aiškių dokumentų dėl žalos dydžio. 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra pagrindžia tik labai nedidelę žalos sumos dalį, likusi dalis nepagrindžiama. Defektavimo aktu negalima remtis, jis grindžiamas prielaidomis, nėra paremta specialiosiomis žiniomis, neužfiksuota jokių konkrečių techninių priežasčių. Nėra duomenų apie įrangos techninę būklę iki nutrūkstant elektros tiekimui, kokio amžiaus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

20. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės kaip draudikės teisės atgręžtine tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės kaip už žalą atsakingo asmens.

21. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

22. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas Nacionalinė teismų administracija sudarė verslo draudimo sutartį Nr. 118027267 ir 640890436, draudimo laikotarpis – 2020 m. rugsėjo 14 d.–2021 m. rugsėjo 13 d., draudimo objektai neišvardyti.

23. Vartotojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir AB „Lesto“ 2012 m. vasario 1 d. sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties pagrindu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ objektui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekė elektros energiją.

24. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ žalą kildina iš 2021 m. birželio 17 d. draudžiamojo įvykio, kuomet sutrikus elektros energijos tiekimui, buvo padaryta žala turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu, ieškovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išmokėjo 1 302,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis (atsiliepimo priedas Nr. 3), dėl gedimo 10 kV kabelinėje linijoje TR-167 L-306, 2021 m. birželio 16 d. nuo 22:01:56 iki 22:40:00 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas 2 (dviem) transformatorinėms, iš viso 349 vartotojams, įskaitant ir pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame įsikūręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiam vartotojui elektros energija yra tiekiama iš transformatorinės TR-167, taigi gedimas buvo fiksuotas elektros skirstomojo tinklo dalyje, esančioje iki šios transformatorių pastotės.

25. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl išmokos išieškojimo“, prašydama atlyginti ieškovei 1 302,98 Eur dydžio draudimo išmoką. 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu UAB „Smart Claims“, veikdama atsakovės įgaliojimo pagrindu, atsisakė patenkinti minėtą ieškovės pretenziją.

26. Ieškovės teigimu, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykio metu buvo apdraustas ieškovės verslo turto draudimu. Teismas šioje byloje 2022 m. gruodžio 14 d. priimtoje nutartyje ieškovei, be kita ko, pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokie objektai ir kokia apimtimi buvo apdrausti 2020 m. rugpjūčio 19 d. draudimo sutartimi Nr. 118027267 ir 640890436, taip pat įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, dėl kurių draudimo išmoka išmokėta ne draudėjui, o vartotojui (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Šiuo teismo siūlymu ieškovė nepasinaudojo – nepateikė teismui įrodymų, kad būtent turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apdraustas ieškovės pateikta draudimo sutartimi (draudimo sutarties priedo ar kitų įrodymų apie konkretų apdraudžiamą turtą). Taigi teismas šia aplinkybe negalėjo įsitikinti, todėl ieškovė laikytina neįrodžiusia, kad nagrinėjamu atveju ji yra perėmusi nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės (CPK 178 straipsnis).

27. Didesnio pavojaus šaltiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Galimi didesnio pavojaus šaltiniai nurodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nebaigtiniame sąraše – tai transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl priskirtina didesnio pavojaus šaltiniams.

28. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – tai, jog žala padaryta didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

29. Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodė, jog remiantis CPK 225 straipsnio 1 punktu, priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, teismas išaiškino ieškovei tenkančią pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Tačiau ieškovė šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, procese elgėsi pasyviai, teismo posėdyje nedalyvavo (CPK 178 straipsnis).

30. Civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne; didesnio pavojaus šaltinio valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Atsižvelgiant į tai, bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės atsakovės paaiškinimai, kad buvo laikomasi visų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatų.

31. Taigi šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, t. y. kad apdrausta įranga sugedo dėl atsakovės kaip elektros energijos tiekėjo veiklos. Ieškovei įrodžius, jog žalą sukėlęs veiksnys yra elektros energijos tiekėjo veikla, iš esmės būtų nustatytos dvi būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys. Atitinkama linkme formuojama ir teismų praktika (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-527-280/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1989-936/2021).

32. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė aplinkybės, kad žalą sukėlė didesnį pavojų aplinkiniams keliantis veiksnys.

33. Pagal sudarytos Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo atnaujinti nutrauktą elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip per dvi su puse valandos, šiuo atveju tą padarė per 39 minutes, taigi minėtą įsipareigojimą atsakovė tinkamai įvykdė. Ieškovė neįrodė ir savo prielaidos, kad žalą galėjo sukelti neleistini įtampos svyravimai, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad aktualiu metu (2021 m. birželio 16–17 d.) nebuvo nustatyta neleistinų įtampos svyravimų atsakovės valdomame elektros tinkle, iš kurio elektra tiekiama Objektui.

34. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šiuo atveju ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.

35. Ieškovė šioje byloje įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, rėmėsi UAB „Elektronikos labirintai“ 2021 m. liepos 22 d. surašytu Defektavimo aktu Nr. 21/D003, kuriame išvardyta defektuojama įranga (Alpha Tetrex 500, Mustek PowerMust 800, D-Link DGS-1024D), nurodant defektavimo metu nustatytus gedimus, tai, jog įranga neremontuotina, pažeistas (neveikiantis) akumuliatorius. Tačiau šiame defektavimo akte, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, nėra nurodoma išvardytos įrangos gedimo priežastis, akte nenurodytos jokios kitos aplinkybės, leidžiančios spręsti, jog įranga sugedo sutrikus elektros tiekimui ir konkrečiu metu. Vien tik pats įrangos sugedimo faktas negali patvirtinti, kad gedimas įvyko atjungus elektrą ir dėl to yra atsakinga atsakovė.

36. Nenustačius fakto, jog ieškovė turi reikalavimo teisę, taip pat nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio), atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nesant pagrindo civilinės atsakomybės taikymui, negali būti patenkintas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atsakovė šioje byloje nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

39. Valstybė šioje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.