- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-527-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company”
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1094-861/2020 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company” ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 240 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su J. K. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT385467 ir apdraudė turtą, (duomenys neskelbtini). 2018-11-16 apdraustasis turtas, t. y. kompiuteris, buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Ieškovė sumokėjo 240 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl atsakovė turi atlyginti 240 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas iš atsakovės priteisė ieškovės naudai 240 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (240 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės ir draudėjo J. K. 1990-01-01 buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją kartu suteikiant ir persiuntimo paslaugą, o vartotojas įsipareigojo naudoti elektros energiją, sumokėti už patiektą elektros energiją ir užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tarp ieškovės ir draudėjo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT385467, pagal kurią buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas. 2019-01-29 draudžiamojo įvykio tyrimo akte ieškovė nurodė, jog Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. GT385467 apdraustas turtas, kompiuteris sugedo dėl elektros įtampos svyravimo. Tos pačios dienos pranešimu ieškovė informavo draudėją apie sprendimą atlyginti 2018-11-16 įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė 2019-01-29 išmokėjo draudikui 240 Eur draudimo išmoką, 2019-02-14 pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo draudikui, kuria pareikalavo atlyginti 240 Eur sumą.
5. Teismas vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės sąlygas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, CK 6.248 straipsnio, CK 6.249 straipsnio 1 dalies), nuostatomis. Pažymėjo, kad pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pažymėjo, kad teismas turi nustatyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl kaltė nėra nustatinėtina.
6. Nustatė, kad 2018-11-16 adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atjungimo 10 kw tinkle, sutrikimo priežastis – trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. Atsakovė 2019-04-26 rašte patvirtina, kad buvo trumpalaikis elektros energijos pertrūkis. Aplinkybės, kad apie kompiuterio sugedimą atsakovė buvo informuota nedelsiant, atsakovė neneigė. Teismas vertino, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikas (duomenys neskelbtini) 2018-12-20 sprendime nurodė, kad žalos bylos administravimas atliktas ir sprendimas byloje priimtas. Kadangi su atsakove sudarytoje draudimo sutartyje buvo numatyta 3 000 Eur besąlyginė išskaita (franšizė), o nuostolių dydis jos neviršija, (duomenys neskelbtini) žalos bylos administravimą užbaigė ir draudimo išmokos nemokėjo. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) įvykį pripažino draudžiamuoju.
7. Vertino, kad UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 patikros akte nurodyta, jog kliento J. K. stacionariame kompiuteryje yra sugedusi motininė plokštė, detalė neremontuojama, analogiška ar tokia pat netiekiama, kadangi pasikeitęs procesoriaus lizdas bei laikinosios atminties tipas, reikia keisti tris detales: motininę plokštę, laikinąją atmintį, procesorių. Atsakovė 2019-04-26 raštu informavo ieškovę, kad atsakovei priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2018-11-16 nustatytas trumpas elektros energijos tiekimo pertrūkis, nurodė, kad laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą atnaujino per 1 min., nepažeidžiant sutartyje nustatyto termino. Teismas vertino, kad reikalaujama nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo, atlyginimo.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Vertino atsakovės teiginius, kad avarijų šioje elektros linijoje nebuvo, pažymėjo, jog nėra duomenų apie atsakovės nustatytą įžemėjimą ir jo (ne)pašalinimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovei teigiant, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog draudėjo turtas sugadintas būtent dėl 2018-11-16 įvykusio elektros šuolio, teismas argumentus, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius gali sukelti gedimai dėl vartotojo įjungiamos apkrovos, atmetė. Kadangi sutarties 7.7 p. įpareigoja vartotojus imtis priemonių nuostoliams išvengti, kai nutraukiamas elektros tiekimas, teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip tos srities profesionalė, neaptaria sutartyje konkrečių priemonių, kurios, jos nuomone, būtų tinkamai užtikrinančios apsaugą nuo elektros srovės įtampos svyravimų, ir sutartis aiškintina tos šalies naudai, kuri jas priėmė. Pažymėjo, kad atsakovė kaip savo srities profesionalė, nurodydama, jog galimai kompiuteris sugedo ne dėl elektros šuolio, o dėl draudėjo kaltės, privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas, jog draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų (CPK 185 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-168-803/2018).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo. Atsakovės argumentus, kad elektros energija buvo tiekiama kokybiška, nes nebuvo kitų vartotojų nusiskundimų, taip pat nenustatyta, kad būtų sugedę kiti draudėjo prietaisai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad tarp kompiuterio gedimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neatlikto tyrimo ir neįrodyto kokybiško elektros energijos tiekimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nutraukus elektros tiekimą, draudėjo kompiuteris sugedo, sugedimo faktą 2018-12-14 patvirtino UAB „Kilobaitas“, kitokių duomenų byloje nėra pateikta. Teismas darė išvadą, kad esant nustatytam priežastiniam ryšiui dėl žalos atsiradimo ir atsakovės nerūpestingo elgesio, atsakovei atsirado pareiga atlyginti draudėjui patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnis), o draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis).
11. Patenkinus reikalavimą dėl 240 Eur žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog kompiuteris sugedo ne dėl elektros energijos šuolio. Nurodytoje teismų praktikoje ieškovas į bylą (priešingai nei šiuo atveju) buvo pateikęs defektinius aktus, kuriuose buvo nurodyta įrenginių gedimo priežastis ir atsakovė privalėjo pateikti inžinerinių žinių pagrindu parengtas išvadas. Atsakovė byloje akcentavo, jog draudėjo kompiuterio gedimo priežastis nėra nustatyta. Ieškovė nepateikė specialistų išvados apie prietaiso sugedimo priežastį bei laiką, nors jos pareiga įrodyti, jog kompiuteris sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog kompiuteris sugedo dėl elektros šuolio. Draudėjas sugedusį kompiuterį į servisą nunešė tik 2018-12-06, t. y. praėjus net 20 dienų po tariamo sugedimo, todėl labiau tikėtina, jog kompiuteris sugedo ne dėl elektros energijos tiekimo pertrūkio, o dėl kitų, nenustatytų priežasčių. Ieškovė turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu įrodymų surinkimu, prieš išmokant draudimo išmoką tinkamai ištirti sugedusį įrenginį, kad būtų nustatyta tikroji gedimo priežastis, tačiau to nedarė.
14. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį), nors jos byloje neįrodytos. Neįrodyta, kad dėl elektros energijos tiekimo pertrūkio buvo atsiradusių nenormalių ar neleistinų reiškinių operatoriaus elektros tinkle, dėl kurių galėjo sugesti draudėjo kompiuteris. Argumentai, susiję su priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos, nustatymo turėtų būti laikomi neįrodytais, o teismo vertinimas, jog tarp draudėjo kompiuterio gedimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, laikomas nepagrįstu.
15. Pažymi, kad vadovaudamasis deklaratyviais ieškovės teiginiais teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apie kompiuterio sugedimą atsakovė buvo informuota nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, jog skambučių garso įrašai saugomi 30 dienų, atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad toks skambutis apskritai buvo, bei nurodyti neva tai buvusio vartotojo telefoninio skambučio priežastį. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) reikalavimus, reikalinga dėl nuostolių atlyginimo kreiptis raštu, tačiau draudėjas to nepadarė. Atsakovė apie įvykio metu neva tai padarytus nuostolius raštu buvo informuota tik gavusi ieškovės 2019-02-14 pretenziją. Atsakovė susirinko visą turimą informaciją apie minėtą įvykį, rūpestingai įvertino turimus duomenis ir nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pretenziją. Todėl nesutinka su teismu, kad atsakovė tyrimo neatliko.
16. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovė turėjo įrodyti, jog įvykio metu elektros energija neatitiko kokybės reikalavimų, tačiau ji apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nepaaiškino, kas yra nekokybiška elektros energija, nenurodė, kokius teisės aktus bei kokias jų nuostatas atsakovė pažeidė, nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad teismas nenustatė, jog atsakovė būtų pažeidusi kokias nors teisės aktų nuostatas, netinkamai eksploatavusi elektros įrenginius. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė tiekė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią elektros energiją, tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai (paaiškinimai, schemos dėl apsaugų elektros tinkle buvimo, transformatorinės eksploatavimo žinialapis) patvirtina, jog teikiama elektros energija ir jos parametrai nepažeidė nustatytų reikalavimų.
17. Nurodo, kad gedimo elektros linijoje, kuria elektros energija tiekiama draudėjui, nustatyta nebuvo. Vartotojų atjungimų žinialapyje nurodyta, kad linija 2018-11-16 13:29 buvo atjungta įžemėjimo paieškai, ją atjungus, nustatyta, kad linijoje įžemėjimo nebuvo, todėl elektros energijos tiekimas nepraėjus nei minutei vėl buvo įjungtas. Atsakovės darbuotojai, gavę signalą apie įžemėjimą, siekdami nustatyti jo vietą ir išvengti galimos avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle, turėjo elektros liniją atjungti ir nustatyti, ar linija įžemėja. Tokie darbai buvo neplaniniai, vartotojai apie galimą elektros energijos tiekimo atjungimą nėra iš anksto įspėjami Taisyklių 138 punkte nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai Taisyklių 136 punkte nustatyta teisė atsakovei nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo pertrūkis savaime neįrodo/nesąlygoja draudėjo elektros prietaiso (kompiuterio) gedimo. Tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, 0,4 kV viršįtampių ribotuvai ASA 280-5 ir 10 kV įtampos iškrovikliai Polim-D12. Tuo atveju, jei elektros skirstomajame tinkle būtų fiksuotas nenormalus reiškinys, suveiktų automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą), toks elektros energijos atjungimas truktų ilgiau nei 1 minutę. Atsakovės darbuotojai veikė atsakingai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ėmėsi priemonių įžemėjimo, kuris neaptiktas laiku, gali sukelti gedimą, vietai nustatyti. Įžemėjimo šioje elektros linijoje nebuvo, gedimo taip pat, todėl 1 minutės elektros energijos tiekimo pertrūkis negalėjo būti elektros prietaiso gedimo priežastimi.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company” prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė įrodinėjo, jog žala atsirado dėl to, kad atsakovė pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir kliento elektros prietaisas sugedo dėl viršįtampio, o atsakovė įrodinėjo, kad jos tiekiama elektra buvo kokybiška ir atitiko keliamus reikalavimus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau ji pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Atsakovė nepateikė matavimo protokolų, ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Atsakovė siekia įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės perkelti ieškovei, nors akivaizdu, kad ieškovė ar jos draudėjas neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės. Atsakovė pripažįsta, kad atjungė elektrą įžemėjimo paieškai, o įjungus elektrą, nebeveikė elektros prietaisas. UAB „Kilobaitas“ patvirtino sugedimo faktą. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tiekti kokybišką elektros energiją (elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties 6.1.1. p.).
19. Teigia, kad reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio, kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis).
20. Pažymi, kad atsakovė yra savo srities profesionalas (CK 6.38 str. 2 d.), kuris neaptaria konkrečių priemonių, kurios pagal jį būtų tinkamai užtikrinančios apsaugą nuo elektros įtampos svyravimų. Atsakovė privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų (CPK 185 str.). Atsakovė nedelsiant buvo informuota apie įvykį, ji apie tai informavo savo civilinės atsakomybės draudiką, kuris įvykį pripažino draudžiamuoju. Atsakovė jokių tyrimo veiksmų nesiėmė. Draudėjas neturi pareigos papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir draudėjo J. K. 1990-01-01 buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją kartu suteikiant ir persiuntimo paslaugą, o vartotojas įsipareigojo naudoti elektros energiją, sumokėti už patiektą elektros energiją ir užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tarp ieškovės ir draudėjo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT385467, pagal kurią buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas. 2018-11-16 adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atjungimo 10 kw tinkle, sutrikimo priežastis – trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. 2019-01-29 draudžiamojo įvykio tyrimo akte ieškovė nurodė, jog Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. GT385467 apdraustas turtas - kompiuteris - sugedo dėl elektros įtampos svyravimo. Ieškovė 2019-01-29 išmokėjo 240 Eur draudimo išmoką draudėjui, 2019-02-14 pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo draudikui, kuria pareikalavo atlyginti 240 Eur sumą. Atsakovei atsisakius žalą atlyginti, ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, su kuo apeliantė nesutinka.
24. Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui buvo reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
25. Apeliantė nurodo, kad draudėjo kompiuterio gedimo priežastis bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, taip pat neįrodyta, kad dėl elektros energijos tiekimo pertrūkio buvo atsiradusių nenormalių ar neleistinų reiškinių operatoriaus elektros tinkle, dėl kurių galėjo sugesti draudėjo kompiuteris. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį).
26. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
27. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.
28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 patikros aktas, kuriame nurodyta, jog kliento J. K. stacionariame kompiuteryje yra sugedusi motininė plokštė, detalė neremontuojama, analogiška ar tokia pat netiekiama, kadangi pasikeitęs procesoriaus lizdas bei laikinosios atminties tipas, reikia keisti tris detales: motininę plokštę, laikinąją atmintį, procesorių, patvirtina, kad nutraukus elektros tiekimą draudėjo kompiuteris sugedo.
29. Apeliantės nuomone, į bylą ieškovė nepateikė specialistų išvados apie prietaiso sugedimo priežastį bei laiką, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog kompiuteris sugedo dėl elektros šuolio.
30. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais sutinka. Byloje yra pateiktas tik 2019-01-29 draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, surašytas ieškovės atstovo, kuriame nurodoma, jog dėl elektros įtampos svyravimo sugedo kompiuteris, bei minėtas UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 techninės patikros aktas, kuriame neįvardinta kompiuterio sugedimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame patikros akte nurodomas gedimas kliento žodžiais: „neįsijungia, vaizdo nerodo“, akte nenurodytos jokios kitos aplinkybės, leidžiančios spręsti, jog kompiuteris sugedo sutrikus elektros tiekimui ir konkrečiu metu.
31. Tuo tarpu draudiko atstovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nėra atitinkamos srities specialistas ir draudžiamojo įvykio tyrimo akte galėjo konstatuoti tik prietaisų sugedimo faktą, tačiau ne gedimo priežastį.
32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie neaiškumai pirmosios instancijos teisme turėjo būti pašalinti bei turėjo būti aiškinamasi, ar kompiuteris sugedo dėl elektros tiekimo trūkumų ar dėl kitų priežasčių.
33. Nagrinėjamu atveju buvo reikalinga nustatyti, ar trumpalaikis (1 minutės) elektros energijos tiekimo pertrūkis galėjo sąlygoti UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 techninės patikros akte nurodytus kompiuterio gedimus. Vien tik pats kompiuterio sugedimo faktas negali patvirtinti, kad gedimas įvyko atjungus elektrą ir dėl to yra atsakinga atsakovė.
34. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoju nebuvo apklaustas pats draudėjas J. K., kuriam turėjo būti geriausiai žinomos kompiuterio sugedimo aplinkybės, nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti, dėl ko ir kada kompiuteris sugedo.
35. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys).
36. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad 2018-11-16 adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atjungimo 10 kw tinkle, sutrikimo priežastis – trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. Teismas pripažino, kad elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo. Vertino, kad avarijų elektros linijoje nebuvo, byloje nėra duomenų apie nustatytą įžemėjimą ir jo (ne)pašalinimą.
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiama, ar atsakovės veiksmai galėtų būti vertinami kaip neteisėti, konkretizuojant, kokius teisės aktų reikalavimus ar sutarties nuostatas atsakovė pažeidė ar kaip konkrečiai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė pateikė Vartotojų atjungimų žinialapį, kuriame nurodyta, kad linija 2018-11-16 buvo atjungta įžemėjimo paieškai, linijoje įžemėjimo neaptikus elektros energijos tiekimas nurodyta linija nepraėjus nei minutei vėl buvo įjungtas.
38. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog atsakovė kaip savo srities specialistė veikė neapdairiai ir nerūpestingai, apsiribojo atsakovės argumentų pakartojimu bei nurodymu, kad su jais nesutinka, pažymėjo, kad atsakovė turėjo pateikti išvadas, jog draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų.
39. Sprendžiant ieškovės pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti faktiniai duomenys, dėl kokių priežasčių sugedo draudėjo kompiuteris, tinkamam įstatymo taikymui šias aplinkybes reikia papildomai ištirti ir nustatyti.
40. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
41. Teismo vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą.
42. Kadangi bylos apeliacinėje instancijoje negalima išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje klausimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.