- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-1989-936/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18629-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydamas priteisti iš atsakovo 240 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su J. K. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą, (duomenys neskelbtini). 2018-11-16 dėl elektros įtampos svyravimų buvo apgadintas apdraustasis turtas – kompiuteris. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 240 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovo, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovo civilinė atsakomybė už jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 str. nuostatų. Elektros prietaisų gedimus sąlygojantys staigieji įtampos pokyčiai ar kryčiai trunka dalis ar net šimtąsias sekundės dalis, todėl atsakovo pripažinimas dėl tiekimo pertrūkio 1 min. yra pakankamas žalai atsirasti. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to buvo sugadintas elektros energijos vartotojo turtas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją (CK 6.246 str. 1 d.), atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp atsakovo ir J. K. 1990-01-01 buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo tiekti elektros energiją kartu suteikiant ir persiuntimo paslaugą, o vartotojas įsipareigojo naudoti elektros energiją, sumokėti už patiektą elektros energiją ir užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Ieškovas 2019-02-14 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo draudikui, kuria pareikalavo atlyginti 240 Eur sumą už neva tai 2018-11-16 (duomenys neskelbtini), įvykusį draudžiamąjį įvykį, kurio metu buvo apgadintas draudėjui J. K. priklausantis turtas (kompiuteris). Atsakovas 2019-04-26 raštu Nr. 4551146 dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R19/0019635 informavo ieškovą, kad atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), 2018-11-16 nustatytas trumpas elektros energijos tiekimo pertrūkis. Atsakovas laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą atnaujino per 1 minutę. Atsakovas nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes, atsakovas neturi teisinio pagrindo atlyginti žalą ieškovui. Teigė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi nei sutartinių įsipareigojimų, nei jokio kito teisės akto reikalavimų atsakovas savo veikimu ar neveikimu nepažeidė. Ginčo atveju elektros energijos tiekimo pertrūkis įvyko dėl trumpalaikio elektros energijos atjungimo įžemėjimo paieškai. Pabrėžė tai, kad įvykio metu atsakovo darbuotojams nutraukus elektros energijos persiuntimą, atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1, 82 p.). Elektros energijos tiekimas objektui buvo visiškai atstatytas per 1 minutę. Ši aplinkybė, vadovaujantis paminėtų taisyklių 152.9 p., suponuoja tai, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas per 24 valandas. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė fakto, jog draudėjo elektros įrangos gedimą sąlygojo elektros energijos tiekimo nutraukimas. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Kilobaitas“ kompiuterio techninės apžiūros akte nėra nurodyta kompiuterio gedimo priežastis. Ieškovas apskritai nepateikė jokių papildomų dokumentų, įrodančių ieškovo nurodomą priežastį, kad apdrausto turto, t. y. kompiuterio, gedimą tiesiogiai lėmė būtent elektros energijos tiekimo pertrūkis ar elektros įtampos svyravimai. Atsakovas nurodė, kad trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis nesąlygoja elektros prietaisų gedimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, ar draudėjo objekto vidaus elektros tinklas buvo įrengtas, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat, ar buvo įgyvendintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 10, 56.2 ir 56.8 punktuose nurodytos draudėjui tenkančios pareigos. Tuo atveju, jei draudėjas nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl saugaus elektros įrenginių eksploatavimo, jis netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, dėl kurių atsiradimo jis yra atsakingas (Taisyklių 152.6 punktas). Triplike papildomai atkreipė dėmesį, jog atsakovo civilinės atsakomybės draudiko ADB Compensa Vienna Insurance Group sprendime žalos byloje Nr. 9088399-1 žalos bylos administravimą užbaigti ir draudimo išmokos nemokėti nėra nurodyta, kad įvykis yra draudžiamasis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl ieškovui nereikia įrodinėti neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pabrėžė, kad byloje ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, nes pateiktoje UAB „Kilobaitas“ pažymoje tai nėra nurodyta.
Liudytojas J. K. nurodė, kad įvykio dieną buvo trumpam išėjęs iš namų ir paliko stacionarų kompiuterį „miego“ režime. Grįžęs po 15 minučių, rado neveikiantį kompiuterį. Supratęs, kad buvo dingusi elektra, skambino į ESO dispečerinę, kuri patvirtino elektros dingimą, tuomet susiekė su draudiku T. L. nurodė, kad dėl elektros šuolio sudegė kompiuterio motininė plokštė. Paaiškino, kad dėl kompiuterio taisymo kreipėsi tik po 20 dienų, nes tuo laiku tęsėsi pokalbiai su ESO ir BTA. Nurodė, kad kompiuteris buvo apie 5 metų senumo, pakeistos detalės liko „Kilobaite“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjo J. K. buvo sudaryta 2018-01-07 Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2018-01-14 iki 2019-01-13 buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Tarp atsakovo ir J. K. 1990-01-01 buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo tiekti elektros energiją kartu suteikiant ir persiuntimo paslaugą, o vartotojas įsipareigojo naudoti elektros energiją, sumokėti už patiektą elektros energiją ir užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
2018-11-16 AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle, sutrikimo priežastis – trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. Neplaninis trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai vyko nuo 2018-11-16 13:29 val. iki 2018-11-16 13:29 val. ir nuo 2018-11-16 13:33 val. iki 2018-11-16 13:33 val.
J. K. 2018-11-18 kreipėsi į atsakovo civilinės atsakomybės draudiką ADB Compensa Vienna Insurance Group (žalos bylos Nr. 9088399-1), nurodydamas, kad po elektros dingimo, elektros šuolio, vykusio 2018-11-16 maždaug 13:30 val., neveikia kompiuteris. Pranešime apie žalą turtui nurodoma, kad įvykis užregistruotas avarinėje tarnyboje – paskambinta ESO, taip pat apie įvykį pranešta gyvenamojo namo Antakalnio g. 58 pirmininkei.
ADB Compensa Vienna Insurance Group 2018-11-20 sprendimu žalos byloje Nr. 9088399-1 pranešė J. K., kad atsižvelgiant į tai, kad padaryti nuostoliai neviršija su atsakovu sudarytoje draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos (3000 Eur), ADB Compensa Vienna Insurance Group priėmė sprendimą žalos bylos Nr. 9088399-1 administravimą užbaigti ir draudimo išmokos nemokėti.
Ieškovas, atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, dėl 2018-11-16 įvykio apskaičiavo ir 2019-01-31 išmokėjo draudėjui J. K. 240 Eur dydžio draudimo išmoką. 2019-01-19 Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. GT/18/003355 nurodoma, kad kompiuteris sugedo dėl elektros įtampos svyravimo.
UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 Techninės patikros akte nurodoma, kad J. K. stacionariame kompiuteryje yra sugedusi motininė plokštė MSI H61M-P22 (B3) LGA1155. Detalė neremontuojama, analogiška ar tokia pat netiekiama. Kadangi pasikeitęs procesoriaus lizdas bei laikinosios atminties tipas, reikia keisti tris detales – motininę plokštę, laikinąją atmintį, procesorių. Tokio paties lygio naujų dalių ir montavimo darbų kaina – 240 Eur.
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, 2019-02-14 pretenzija Nr. R19/0019635 kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti patirtus 240 Eur nuostolius.
Atsakovas 2019-02-27, 2019-04-26 raštais atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo.
CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) egzistavimo.
Pagal CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: 1) žalą (nuostolius), 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne; didesnio pavojaus šaltinio valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Dėl paminėto teisinės reikšmės bylos išsprendimui neturi atsakovo paaiškinimai, kad buvo laikomasi visų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatų.
Byloje nustatyta, kad ieškovo draudėjas patyrė 240 Eur nuostolius, susijusius su stacionaraus kompiuterio remontu, keičiant sugedusias dalis, kuriuos atlygino ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką. Tarp šalių nekilo ginčas dėl paties nuostolių fakto ir jų dydžio.
Tačiau byloje ieškovui nepakanka įrodyti vien žalos faktą, jam kyla pareiga įrodyti žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, t. y. šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad J. K. kompiuteris sugedo dėl atsakovo kaip elektros energijos tiekėjo veiklos. Taigi ieškovui įrodžius, jog žalą sukėlęs veiksnys yra elektros energijos tiekėjo veikla, iš esmės būtų nustatytos kitos dvi būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.
CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.
Atsakovas, nesutikdamas su jam kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos ieškovo draudėjo kompiuteriui kilimo priežastinį ryšį su atsakovo veikla, labai trumpam laikui (iki 1 minutės) nutraukiant elektros energijos tiekimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovo teiginys, kad kompiuteris sugedo dėl viršįtampio, atsiradusio atsakovui nutraukus ir vėl įjungus elektros energijos tiekimą, yra grindžiamas draudėjo J. K. paaiškinimais, pateiktais registruojant įvykį. Iš ieškovo pateikto draudėjo skambučio garso įrašo nustatyta, kad jau pirminio kreipimosi į ieškovą metu draudėjas informavo, kad UAB „Kilobaitas“ negali nustatyti kompiuterio gedimo priežasties – tik patį gedimo faktą. Minėta, kad į bylą pateiktame UAB „Kilobaitas“ 2018-12-14 Techninės patikros akte konstatuotas motininės plokštės gedimo faktas. Į bylą be liudytojo parodymų nepateikta daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prietaiso gedimas sąlygotas elektros įtampos svyravimų, šuolių, viršįtampių ar pan. Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovo draudikui adresuotame pranešime apie žalą turtui J. K. nurodė tokias aplinkybes, kad staigiai dingo ir atsirado elektra, tuo metu buvo įjungtas kompiuteris, po elektros šuolio kompiuteris neveikia, tačiau apklaustas liudytoju jis nurodė, kad elektros dingimo metu buvo išėjęs į parduotuvę, kompiuteris buvo paliktas „miego“ režime, grįžęs namo rado neveikiantį kompiuterį, suprato, kad buvo dingusi elektra. Taigi iš tokių liudytojo parodymų negalima daryti patikimos išvados, jog kompiuterio sugedimo priežastis sietina išimtinai su atsakovo veikla.
Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.). Pagal CK 6.1015 str. 3 d. draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. Taigi, nors ieškovui pakako surinktų duomenų draudimo išmokai išmokėti, ieškovas, siekdamas realizuoti subrogacijos teisę, privalėjo imtis būtinų veiksmų, jo manymu, atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti – prietaiso gedimo priežasčiai nustatyti.
Šalys byloje rėmėsi teismų praktika, kurioje teismai priėmė palankius vienai arba kitai šaliai sprendimus, nagrinėdami elektros energijos tiekėjo atsakomybės klausimus, kuomet sugadintas asmenų turtas, - Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2A-541-619/2020, e2A-195-450/2020, e2A-766-910/2018, e2A-195-450/2018, e2A-168-803/2018, e2A-1210-614/2016 (ieškovas) ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1651-340/2020 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-29670-465/2020, e2-29669-465/2020 (atsakovas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminių faktinių bylos aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą, tapatumas. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, tapačių kitoje byloje nustatytosioms aplinkybėms, ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).
Visose abiejų šalių nurodytose bylose buvo pateikti rašytiniai įrodymai, surašyti atitinkamų specialistų (ekspertizės aktai, defektacijos, diagnostikos, patikros aktai, techninės apžiūros aktai ar kt.), patvirtinantys atitinkamų elektros prietaisų sugedimą, sąlygotą elektros energijos įtampos svyravimų, šuolių, kryčių, viršįtampio, elektros energijos tiekimo sutrikimų, įtampos įjungimo/išjungimo ir pan. Nagrinėjamu atveju jokio analogiško tinkamos srities specialisto rašto, kuriame būtų konstatuota bent tikėtina ieškovo draudėjo kompiuterio motininės plokštės sugedimo priežastis, susijusi su elektros energijos tiekimu (atsakovo veikla), nepateikta. Taigi šalių nurodytais teismų procesiniais sprendimais kaip precedentais teismas nesivadovauja dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
Paprastai ieškovo įrodinėjama elektros prietaiso sugedimo priežastis – viršįtampis palieka pėdsakus sugadintame prietaise, tačiau byloje nepateikti jokie patikimi duomenys, patvirtinantys, kad J. K. kompiuteris sugedo dėl atsakovo kaip elektros energijos tiekėjo veiklos. Aplinkybės, kad kompiuteris sugedo tą pačią dieną, kai buvo trumpam dingusi elektra, kad žalą patyręs asmuo kreipėsi į atsakovą, kad jis mano, jog kompiuterio sugedimą lėmė būtent elektros tiekimo sutrikimai, įtampos neleistini svyravimai, nėra pakankamos priežastiniam ryšiui nustatyti, nes, teismo vertinimu, toks klausimas turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties vertinimą, nes kompiuteris gali sugesti dėl aibės kitų priežasčių (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 178 str.). Teismui nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko toks elektros prietaiso sugedimo priežasčių nustatymas negalėjo būti atliktas, tiriant žalos bylą, nes iš J. K. skambučio ieškovui garso įrašo nustatyta, kad kompiuteris kreipimosi į ieškovą dieną dar nebuvo sutaisytas, ieškovo specialistė informavo draudėją, kad jis kol kas prietaiso neremontuotų. Darytina išvada, kad pats ieškovas nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo atsakomybės nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis.
Byloje ieškovui neįrodžius, jog šiuo atveju žalą sukėlęs veiksnys yra atsakovo, kaip elektros energijos tiekėjo, veikla, yra nenustatytos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą netenkinamas (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 - 6.249 str., 6.270 str., 6.1015 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 92 str., 96 str. 1 d., iš ieškovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,66 Eur) nepriteistinos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.