Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – atsakovas) 510,40 Eur žalos atlyginimą, 33,98 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su draudėju A. T. sudarė Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-09-05 apdraustasis turtas, t. y. televizorius „Panasonic“, drabužių lyginimo lenta „Philips“ ir LED šviestuvas, buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudėjui 1 395,00 Eur draudimo išmoką. Atsakovą ir draudėją A. T. siejo elektros tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką elektros tiekimą. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti kokybišką elektros tiekimą, todėl buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas ir jis turi teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovas, sumokėjęs draudėjui išmoką, įgijo subrogracijos teisę į atsakovą. Ieškovo įsitikinimu, apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų, kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos užtikrinti, kad energijos tiekimo kokybė atitiktų jai keliamus reikalavimus, todėl atsiradusi turtinė žala dėl įrenginių sugadinimo yra tiesioginės atsakovo pareigos nevykdymo rezultatas. Ieškovas nurodė, kad pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovui, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.

Ieškovas dublike iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad nors atsakovas ir teigia, kad 2018-09-05 elektros tiekimo sutrikimų neregistravo, tačiau ieškovas kartu su ieškinio priedais pateikė iš draudėjo gautus elektroninius laiškus, kurie patvirtina, kad atsakovas pranešė draudėjui tiek apie 2018-09-05 gedimą, tiek apie gedimo pašalinimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl laiko, kad dėl gedimo atsakingas atsakovas, kadangi, kaip patvirtina elektroninis laiškas, atsakovas sutvarkė gedimą. Ieškovo teigimu, konstatavus, kad elektros energijos tiekimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo sutrikęs, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip elektros energijos tiekėjo, teises ir pareigas ir dėl to atsirado turtinė žala.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėju A. T. sudarė Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2018-05-31 iki 2019-05-30 buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 1998-02-17 sudarytos elektros pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas teikė draudėjui elektros energiją. Pagal nurodytą sutartį, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie skirstomojo tinklo PP-7905, L-20276, TR-1194. Bylos duomenimis, 2018-09-05 įvykusio trumpalaikio elektros energijos pertrūkio metu, 2018-09-06 20:22:27 val. dingo maitinimas, o 2018-09-05 20:22:37 val. maitinimas buvo atnaujintas.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018-09-05 sugedo draudėjui priklausantys daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): plazminis 3D televizorius Panasonic TX-P55VT30E, laidynė/garo stotis PHILIPS GC 9920 ir šviestuvas MESMERI LED W WHITE. Bylos duomenimis, UAB „ServiceNet“ 2018-09-21 diagnostikos aktu konstatavo, kad televizoriaus gedimo priežastis buvo žaibo iškrova arba elektros tinklo viršįtampis, taip pat 2018-09-25 diagnostikos aktu konstatavo, kad lyginimo sistemos gedimo priežastis buvo žaibo iškrova arba elektros tinklo viršįtampis. Draudėjas raštu pateikė ieškovui draudiminio įvykio žalos aprašymą, kuriame pranešė apie 2018-09-05 įvykį, kurio metu sugedo draudėjui priklausantys daiktai ir pateikė paaiškinimus apie kiekvienam įrenginiui padarytą žalą. Ieškovas, atlikęs žalos reguliavimo procedūrą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjo patirtai žalai atlyginti 2018-10-18 išmokėjo draudėjui 1 395,00 Eur draudimo išmoką. 2018-10-23 ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, kuria prašė atlyginti draudėjui sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovas pateikė ieškovui raštą, kuriuo atsisakė atlyginti sumokėtą draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo draudėjui.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2018-09-05 įvyko neplaninis trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, tačiau kilo ginčas dėl šio įvykio ir jo pasekmių vertinimo atsakovo veiksmų teisėtumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kontekste, taip pat dėl nurodyto įvykio priežastinio ryšio su draudėjui priklausiusių įrenginių gedimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, parėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą, kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Aiškinant CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kasacinis teismas pabrėžė, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Kasacinis teismas nurodė, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusiu su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovo, kaip asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis nurodyta teisės norma, toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį. Kaltė šiuo atveju nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, ar šią pareigą įvykdžius netinkamai, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad ieškovas, savo reikalavimą grįsdamas aplinkybe, kad draudėjui priklausiusių įrenginių gedimo priežastimi buvo atsakovo skirstomajame tinkle įvykęs pertrūkis, šiai aplinkybei pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė, kas sudaro pagrindą ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jo netenkinti. Pažymėtina, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas nevykdo sutartyse ir teisės aktuose jam numatytos pareigos tiekti kokybišką elektros energiją vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi aplinkybė, jog 2018-09-05 įvykęs elektros energijos pertrūkis, trukęs ne ilgiau, nei 10 sekundžių, (minėta, kad 2018-09-06 20:22:27 val. dingo maitinimas, o 2018-09-05 20:22:37 val. maitinimas buvo atnaujintas), niekaip nepagrindžia, kad atsakovas pažeidė kokius nors sutarčių ar teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų elektros energijos tiekimo kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus numatyta, kad normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų paskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatos numato, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Iš nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog būtent 2018-09-05 įvykęs elektros energijos pertrūkis sąlygojo draudėjui priklausančios įrangos gedimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pakankamais įrodymais nepagrindė, kad 2018-09-05 įvykęs elektros energijos pertrūkis gali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, turėję įtakos žalos atsiradimui.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad 2018-09-05 atsakovo skirstomajame tinkle įvyko elektros energijos pertrūkis, tačiau byloje nepakanka įrodymų teigti nei tai, kad šis įvykis gali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), nei tai, kad draudėjui priklausančių įrenginių gedimo priežastis buvo nurodytas elektros energijos pertrūkis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, administruodamas žalą iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežasčiai nustatyti. Byloje pateiktuose UAB „ServiceNet“ 2018-09-21 ir 2018-09-25 diagnostikos aktuose konstatuota, kad įrenginių gedimo priežastis - žaibo iškrova arba elektros tinklo viršįtampis – teismo vertintina kaip deklaratyvi ir neargumentuota, kadangi diagnostikos aktuose nenustatyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie yra pobūdžio, išvada nepagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, tačiau ir specialiomis žiniomis, kurios leistų daryti išvadą, kad įrenginių gedimą sąlygoja būtent elektros energijos svyravimai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas, reiškiantis reikalavimą atsakovui subrogacijos pagrindu, žalos administravimo metu pats nesurinko galimų pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tikrąją draudėjui priklausančių įrenginių sugedimo priežastį bei nepagrįstai siekia jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo sukeltos žalos perkelti atsakovui.

Ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (nekokybiško energijos tiekimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių, t. y. draudėjui priklausančių įrenginių gedimo, teismas vertina, kad nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti ieškovo sumokėtą draudimo išmoką trečiajam asmeniui.

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.