Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-22 · Administracinė byla Nr. I-3097-1047/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
I-3097-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01300-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. I-3097-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01300-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Beata Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 19 d. raštą „Dėl priteistos žalos pervedimo“ Nr. (1.34.)7R-1696 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priteistą teismo neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. sausio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-476-426/2019 priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įvykdyti minėtą VAAT sprendimą ir pervesti priteistus 300 Eur į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, tačiau buvo informuotas, kad Teisingumo Ministerija iki 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjui priteistas lėšas – 300 Eur, perves į antstolio D. S. depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, o įstatyme nenumatyta jokių išimčių išieškojimui iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Pareiškėjo įsitikinimu, antstolio D. S. 2018 m. rugsėjo 4 d. patvarkymas dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5.-8399 yra netekęs galios, nes nuo 2018 m. gruodžio 1 d. galioja naujas išieškojimo įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovė, ir Teisingumo ministerija) atsiliepime (b. l. 24-26) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodė, kad teismo sprendimų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (taigi, ir teismo sprendimų dėl nuteistiesiems asmenims priteistos neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas), atlyginimo vykdymo tvarką nustato specialus teisės aktas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos j laisvės atėmimo vietos ištaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą.

Atsakovė paaiškina, kad teismo sprendimas, kuriuo priteista žala, Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2019 m. kovo 6 d., o 2018 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo ministerija gavo antstolio D. S. patvarkymą, kuriuo pareiškėjui pervedamos piniginės lėšos buvo areštuotos 660,46 Eur dydžio. Todėl priteista suma 2019 m. kovo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 572 buvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnyje. Nurodo, kad esamas teisinis reglamentavimas su galimybe nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir antstolio teise išieškoti yra sietinas ir su juridiniu asmeniu, t. y. Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija, 2019 m. kovo 22 d. pervesdama priteistą 300 Eur dydžio sumą į antstolio D. S. depozitinę sąskaitą, įvykdė įstatymo nustatytą pareigą. Kadangi įstatymo nustatyta pareiga pareiškėjui pervesti priteistą neturtinę žalą buvo atlikta, todėl atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti dar kartą įvykdyti tą patį teismo sprendimą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji, vykdydama įstatymą ir vadovaudamasi CPK, neatlieka išieškojimo nukreipimo, kaip tai nurodyta CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Išieškojimo nukreipimą, kreditoriaus pavedimu, atlieka antstolis areštuodamas lėšas ir surašydamas patvarkymą. Teisingumo ministerija, gavusi iš antstolio patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto, neturi techninių galimybių įsitikinti, kad antstolio surašytame patvarkyme atsižvelgta į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus ribojimus. Kaip jau minėta, Teisingumo ministerija tikrinti gauto antstolio patvarkymo atitikimo CPK 668 straipsnio 1 daliai neturi ir teisinio pagrindo, kadangi neatlieka išieškojimo, o tik, vykdydama CPK 585 straipsnį, atlieka antstolio nurodytus veiksmus. Taigi, jeigu skolininkas nesutinka su antstolio patvarkymu, apie kurį tuo pačiu patvarkymu yra informuotas, jis turi teisę informuoti antstolį apie savo turtinę padėtį ir prašyti patikslinti patvarkymą arba kreiptis į teismą CPK 510 straipsnio pagrindu.

Atsakovė pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Todėl ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas, manydamas, kad antstolis išieškodamas iš Teisingumo ministerijos pareiškėjui priteistą 300 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4726-426/2019 buvo priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos. Šis VAAT sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 11 d.

2019 m. kovo 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas vykdyti 2019 m. sausio 9 d. VAAT sprendimą ir išmokėti priteistą 300 Eur žalos atlyginimą, pervedant šią sumą į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

Teisingumo ministerija 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1.34)7R-1696 (b. l. 28) informavo pareiškėją, kad Teisingumo ministerija yra gavusi antstolio D. S. patvarkymą (b. l. 29), kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas, t. y. 660,46 Eur, todėl, vykdant antstolio patvarkymą, pareiškėjui priteista neturtinė žala iki 2019 m. birželio 6 d. bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą.

2019 m. kovo 22 d. Teisingumo ministerija į antstolio D. S. depozitinę sąskaitą pervedė 300 Eur (b. l. 27).

Byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 19 d. rašto „Dėl priteistos žalos pervedimo“ Nr. (1.34.)7R-1696, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo prašymą pervesti jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 d. 1 p., 3 d.). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyje nustatytus terminus.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.

Kaip matyti iš antstolio D. S. 2018 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S-3.5.-8399 (b. l. 29), adresuoto būtent Teisingumo ministerijai, antstolis areštavo pareiškėjo 660,46 Eur sumą iš lėšų, skirtų iš valstybės priteistai žalai už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginti, ir šias areštuotas lėšas prašė Teisingumo ministerijos pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių teismų sprendimų vykdymą, reikalavimai. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias, vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus), pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Kaip minėta, pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl konstatuotina, kad teisingumo ministerija skundžiamame Rašte išsamiai, aiškiai ir teisingai atsakė pareiškėjui į jo prašymą pervesti 300 Eur. Teismas pažymi, kad priteistos žalos pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, esant antstolio patvarkymui, pripažįstamas teisėtu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-249-438/2019).

Teismas akcentuoja, kad Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolio mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, byloje nėra.

Teisingumo ministerija, teikdama atsiliepimą į pareiškėjo skundą, akcentavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas pažymi, kad specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-33/2017 išaiškino, jog byla teisminga administraciniam teismui, jeigu nekeliami reikalavimai dėl konkrečių antstolio procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, o keliamas ginčas dėl institucijos veiksmų vykdant išieškojimą pagal antstolio patvarkymus.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Teisingumo ministerijos Raštas teisingumo, aiškumo, motyvavimo ir išsamumo prasme visiškai atitinka teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus. Taigi naikinti skundžiamą Raštą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą atmetamas. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir antrąjį (išvestinį iš pagrindinio) pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priteistą teismo neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, todėl jis taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičBeata MartišienėIveta Pelienė