- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- I-476-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02586-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K) 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–17).
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, kamerose buvo laikoma po 6 asmenis, kamerose nebuvo galimybės judėti. Tokios sąlygos pareiškėjui trukdė išsimiegoti, pailsėti. Dėl didelio kamerose laikomų asmenų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą. Kamerose nebuvo įrengto signalizacijos mygtuko pareigūnui iškviesti ir taip nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas.
Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Be to, sklido nemalonus kvapas. Patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus prieš kitus laikomus asmenis.
Dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens. Tik vieną kartą buvo sudaryta galimybė visą kūną nusiprausti duše po karštu vandeniu. Teigė, kad jautėsi nemaloniai, prakaitavo, o nusiprausti negalėjo, dušo patalpos neatitiko įrengimų reikalavimų, buvo nešvaru, praustuvai sulaužyti.
Teigia, kad buvo suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti ir tai pažeidžia jo teises, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, jie nevalomi, o stogai šiferiniais ir turi asbesto. Taip buvo žalojama pareiškėjo sveikata.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad kamerose neveikė ventiliacija, kameros vėdinamos tik per langus, jose yra drėgna ir tamsu, per grotas į kameras nepatenka šviesa bei grynas oras. Pažymi, kad buvo pažeisti natūralaus apšvietimo reikalavimai. Naudojamas dirbtinis apšvietimas, o patys jo negali išjungti, nes kamerose nėra jungiklių. Dirbtinis apšvietimas kenkė regėjimui, skaudėjo akis.
Be to, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, t. y. žiemą nebuvo šildoma, o vasarą per karšta. Kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo atšokę dažai.
Taip pa teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, o vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo.
Pažymi, kad kamerose veisėsi tarakonai, pelės, vorai, utėlės ir blakės. Tik po daugkartinių prašymų buvo atliekama deratizacija ir dezinfekcija, kuri buvo neefektyvi. Be to, į kameras asmenys po šių darbų atlikimo buvo vedami iš karto, priversti kvėpuoti nuodingais kvapais ir taip buvo nuodijami.
Nurodo, kad nebuvo tinkamai užtikrintas maitinimas, maistas neskanus, per maža energetinė norma. Teigia, kad dienos norma buvo deficitinė, trūko apie 798 kcal. Be to, netinkamos sąlygos pavalgyti. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamų sąlygų rūbams išsiskalbti.
Nurodo, kad nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas ir nepakankamai užtikrinamos kultūros, saviraiškos ir sporto veiklos, į jas neįtraukiant pareiškėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, buvo padarytas sisteminis žmogaus teisių pažeidimas ir dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė žalą, kurią turi atlyginti valstybė.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 22–35)nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, grotų, pasivaikščiojimo, apšvietimo, dušų, skalbimo, minkštojo inventoriaus, maitinimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-5974-790/2017 ir pareiškėjui priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl prašo šią bylos dalį palikti nenagrinėtą.
Nurodo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymi, kad buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Gultus ir kitą inventorių remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodo, kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Teigia, kad užtikrinama tinkama temperatūra. Nurodo, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiškas. Buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Teigia, kad buvo laikomasi patvirtintos dienotvarkės. Pažymi, kad buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai tinkamai įrengti ir tvarkomi. Nurodo, kad laikomi asmenys patys turi pareikšti iniciatyvą dėl dalyvavimo naudingoje veikloje, pozityvaus užimtumo programoje, dalyvavimo renginiuose. Taip pat yra sudaryta galimybė naudotis internetu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje. Be to, vykdomas ir išvedimas į mankštos kambarį. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir yra veikianti. Akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo kuomet dėl realios grėsmės nebūtų galėjęs išsikviesti pareigūno ir jam nebūtų suteikta pagalba. Pažymi, kad laikomiems asmenims yra suteikiamos kokybiškos medicininės paslaugos.
Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos dalis nutrauktina, skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d.
Lukiškių TI-K nurodo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapačių reikalavimų, priimtas administracinėje byloje Nr. I-916-790/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03841-2017-9).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiame teismo spendime pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, grotų, pasivaikščiojimo, apšvietimo, dušų, skalbimo, minkštojo inventoriaus, maitinimą, buvo išnagrinėtas ir jam priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, tai bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturinę žalą dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų minėtu laikotarpiu nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. (kai pareiškėjas realiai buvo laikomas Lukiškių TI-K).
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus kameros plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nepažeidus ploto reikalavimo, t. y. teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose buvo laikoma iki 6 asmenų, negali patvirtinti, kad jis buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą. Pažymėtina, pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m, taigi, kai kameroje buvo 5–9 asmenys, ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis (t. I, b. l. 124–128). Taigi, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253 (laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d.) jo privatumas buvo tinkamai užtikrintas, o, nesant konkrečių duomenų, kada 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos kamerose, konstatuotina, kad laikant pareiškėją kitose kamerose, išskyrus kamerą 253, jo privatumas buvo pažeistas iš viso 99 paras. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas, be to, kamerose nėra ventiliacijos, todėl jose yra drėgna.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28° C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20° C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (t. I, b. l. 124–128) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktu Nr. PA.10-437(16.16.8.10.12) (t. I, b. l. 63– 65) nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 2 d., išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte (t. I, b. l. 69–71), atlikus patikrinimą, be kita ko, ir kameroje Nr. 295, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., nebuvo nustatytų pažeidimų. NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. (t. I, b. l. 148–150) nustatyta, kad kameroje Nr. 295, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., pažeidimų nebuvo nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo Lukiškių TI-K kamerose. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinės būklės, kamerose veisėsi pelėsis. Šie skundo argumentai yra abstraktūs, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad per grotas į kameras nepatenka natūralus apšvietimas ir grynas oras.
Taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi jokių pažeidimų dėl netinkamos apšvietos, šilumos ir drėgmės nebuvo nustatyta, o kameros vėdinamas natūraliai per langus, tai šie pareiškėjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Be to, ir pats pareiškėjas neneigė, kad yra galimybė kameras vėdinti per langus.
Taip pat patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų, kad kamerose veisėsi pelėsis ar buvo atsilupę lubų ir sienų dažai. Taigi, šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami.
Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę. Tokių pažeidimų nenustatė ir NVSC.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, maistas buvo neskanus, nekaloringas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, šioje įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad įstaigoje yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o įstaigos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises. Be to, kad netvarkingos dušų patalpos, yra pareiškėjo abstraktūs argumentai.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama pareiškėjui galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-k pasivaikščiojimo kiemeliai yra netvarkingi, purvini, stogeliuose yra asbesto, kenkiančio jo sveikatai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Jis tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir žaloja, todėl argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi.
Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad jis neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Jis nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose.
Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduoti higienos reikmenys (t. I, b. l. 52). Jis turėjo teisę pats pirktis būtiniausias prekes (t. I, b. l. 123).
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo sudarytų sąlygų dalyvauti užimtumo programose.
Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 136, 137 straipsniais, bei Suėmimo vykdymo įstatymo 40, 41 ir 42 straipsniais, organizuojama nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Taip pat pareiškėjas galėjo naudotis ir riboti interneto prieiga. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas skunde neindividualizavo, kokiose konkrečiose veiklose jis siekė dalyvauti ir kaip Lukiškių TI-K šią jo teisę ribojo. Taigi, norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K pareikšti tokį norą žodžiu ar raštu. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pariškėjas buvo laikomas nepažeidus nustatytos dienotvarkės reikalavimų (t. I, b. l. 42, 43, 44, 45–46).
Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai dėl aliarminių mygtukų įrengimo yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė ir jo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.
Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl nariuotakojų ir graužikų veisimosi kamerose yra abstraktūs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus (t. I, b. l. 47–60). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir įstaiga stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys. Be to, jo atvykimas tranzitu yra tikrai trumpas. Taip pat nėra pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Jo prašymai išduoti buitinius reikmenis buvo tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 99 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 30 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 300 Eur suma (laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Bylos dalį dėl pareiškėjo A. M. (A. M.) reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. nutraukti.
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.